- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-20
- Bylos Nr.
- 1A-614-317-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Regina Majauskienė, Jonas Furmanavičius
- Nuteistasis
- E. Ž., M. J.
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų: Reginos Majauskienės, Jono Furmanavičiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Petrui Kulbiui, gynėjai Rasai Kalkauskienei, nuteistiesiems E. Ž. ir M. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą dėl 2007-08-21 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo E. Ž. nuteistas pagal LR BK 138 str. 1d. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 4d. prie 2005-12-12 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 m. ir 2 mėn. laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dviems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Priteista iš M. J. ir E. Ž. solidariai A. R. 8500 Lt. neturtinės žalos ir Valstybinei ligonių kasai prie SAM - 2845 Lt.
Šiuo nuosprendžių pripažintas kaltu ir nuteistas M. J., tačiau jis nuosprendžio neskundė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Ž. nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio 9 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) veikdamas su M. J., konflikto metu tyčia sudavė rankomis bei kojomis A. R. į įvairias kūno vietas, padarydamas jam odos nubrozdinimus dešiniojo skruosto ir abiejų blauzdų srityje, apatinio žandikaulio lūžį 31, 41 dantų srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam A. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Nuteistasis E. Ž. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2007-08-21 nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nes kaltu jis pripažino visiškai, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, laisvės atėmimo baumę atliks pirmą kartą, mokėsi, buvo registruotas darbo biržoje, nusikaltimas kurį padarė nėra sunkus. Jo nuomone teismas paskyrė per griežtą bausmę.
Apeliacinės instacijos teismo posėdyje nuteistasis E. Ž. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti jame nurodytais motyvais.
Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė teisingą ir nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą nuosprendį. Jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas nuteistojo E. Ž. atžvilgiu pritaikytas tinkamai. Kadangi apeliantas ginčija tik bausmės dydį, todėl nuosprendis plačiau neanalizuojamas ir kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ( LR BPK 320 str. 3d.).
B. E. Ž. paskirta teisingai, jos mažinti nėra objektyvaus pagrindo. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, atsižvelgė į visas aplinkybes, į kurias turėjo atsižvelgti skirdamas bausmę- nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir t.t. Apylinkės teismas teisingai pripažino sunkinančia aplinkybe tai, kad E. Ž. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, kas turėjo įtakos skiriant bausmę.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis pakartotinai padarė nors ir nesunkų, tačiau tyčinį nusikaltimą. Jis anksčiau tris kartus jau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus. LR BK 92 str. numatytais pagrindais jam du kartus jau buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau naują nusikalstamą veiką jis padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Tai rodo, kad E. Ž. teismo pirmiau parodyto pasitikėjimo nepateisino ir nesirengia pateisinti. Ne kartą jis buvo baustas ir administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis E. Ž. išvadų nedaro, yra linkęs nusikalsti, todėl apylinkės teismas pagrįstai skyrė E. Ž. realią laisvės atėmimo bausmę.
Paskirtoji bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui. Teismas paskyrė savo dydžiu mažesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis ir ją mažinti nėra įstatyminio pagrindo. Vadovaudamasis LR BK 61 str. 2d. nuostatomis apylinkės teismas turėjo skirti griežtesnę bausmę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Kadangi skundas dėl pernelyg švelnios bausmės negautas, kolegija negali skirti griežtesnės bausmės.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą atmesti.