- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-13
- Bylos Nr.
- 2S-2009-580/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01930-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Jūra Marija
- Atsakovas
- I. P.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei I. P. dėl žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1 390,64 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42 Eur žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-08-06 nutartimi patvirtino ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės I. P. 2015-08-06 sudarytą taikos sutartį.
Šalies argumentai
2016-06-15 ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą pagal sudarytą taikos sutartį.
2016-06-28 Vilniaus rajono apylinkės teismas patenkino ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ prašymą ir vykdomąją raštą išdavė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo patenkino ir vykdomąjį raštą išdavė.
Pirmosios instancijos teismas įvertino AB „Lietuvos draudimas“ prašyme nurodytas aplinkybes, jog atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų pagal taikos sutarties sąlygas, todėl ieškovei išdavė vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė I. P. prašo panaikinti 2016 m. birželio 28 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį. Nurodė, kad įsipareigojimus pagal taikos sutartį ketino vykdyti ir vykdė tiek, kiek leido atsakovės pajamos.
Iki 2015-11-05 atsakovė buvo vaiko priežiūros atostogose. Atsakovės pajamos sudarė apie 240 Eur per mėnesį. Šiuo metu atsakovė nedirba, nuo 2015-11-05, kai baigėsi atsakovei motinystės atostogos gauna tik pašalpą iš valstybės, kuri sudaro apie 86 Eur per mėnesį. Atsakovės sutuoktinio pajamos taip pat nėra didelės, jis gauna tik minimalų darbo užmokestį. Atsakovės šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai.
Per visą laikotarpį nuo taikos sutarties sudarymo iki šios dienos į AB „Lietuvos draudimas“ sąskaitą atsakovė yra grąžinusi apie 300 Eur, todėl, anot jos, negalima teigti, kad taikos sutarties atsakovė visiškai nevykdė. Visa apimtimi vykdyti taikos sutartį buvo sudėtinga, atsižvelgiant į atsakovės ir jos šeimos materialinę padėtį, sumažėjusias gaunamas pajamas.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo po taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje Nr. 2-2767-341/2015 yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovė neįvykdė taikos sutarties sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą dėl skolos likučio išieškojimo. Apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo naikinti teismo nutarties.
Ieškovo ir atsakovės taikos sutartis sudaryta (išdėstyti mokėjimai, atsisakyta procesinių palūkanų), atsižvelgus į sunkią atsakovės turtinę padėtį. Sudaryti naują skolos grąžinimo grafiką ieškovas neturi pagrindo, nes priešingu atveju būtų pažeisti skolininko ir kreditoriaus pusiausvyros principai, nes atsakovės išdėstyta pozicija suponuoja aplinkybę, jog skolos atlyginimas gali ilgam užsitęsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas pagal taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdomas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis, 584 straipsnio 1 dalis 4 punktas.). Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalimi, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Pagal šią teisės normą pagrindas išduoti vykdomąjį raštą yra siejamas šiomis aplinkybėmis: pirma, teismas turi nustatyti, jog sąlyga, dėl kurios nevykdymo ir vykdomojo rašto išdavimo į teismą kreipėsi ieškovas, yra numatyta taikos sutartyje; antra, teismas pagal pateiktus įrodymus privalo įvertinti, ar sąlyga, numatyta taikos sutartyje, yra įvykdyta, ar ne.
Nagrinėjamoje byloje šalys kilusį teisminį ginčą užbaigė sudarydamos taikos sutartį, ją Vilniaus rajono apylinkės teismas patvirtino 2016 m. birželio 28 d. nutartimi. Taikos sutarties 5 punkte šalys susitarė, kad šiai taikos sutarčiai įsigaliojus ji šalims turės galutinio sprendimo galią, bus priverstinai vykdytinas dokumentas. Taikos sutarties turinys patvirtina, kad šalys susitarė, jog atsakovė I. P. įsipareigoja atlyginti 1 390 Eur žalą, šią sumą sumokant iki 2015-12-30, kas mėnesį mokėdama lygiomis dalimis po 347,66 Eur. Mokėjimų pradžia 2015-09-01 (taikos sutarties 1 punktas). Pagal taikos sutarties 2 punktą ieškovas atsisakė reikalavimo dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų tuo atveju, jei 1 390,64 Eur žalos atlyginimo dydžio suma bus sumokėta iki 2015-12-30. Tuo atveju, jei atsakovė nevykdys taikos sutarties sąlygų, susitarimas dėl procesinių palūkanų atsisakymo bus laikomas negaliojančiu ir atsakovė privalės papildomai mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-05-26. Ieškovas ir atsakovė susitarė, kad bylinėjimosi išlaidas (25 proc. žyminio mokesčio, kas sudaro 10,50 Eur) sumoka atsakovė (taikos sutarties 3 punktas). Taikos sutarties 4 punktu šalys pareiškė, kad jos viena kitai neturi jokių reikalavimų ir pretenzijų, susijusių su civilinės bylos Nr. 2-2767-341/2015 ieškinio dalyku, pareikštų bei su ja susijusių reikalavimų ar kitais su ja susijusiais klausimais, išskyrus reikalavimus, atsirandančius pagal taikos sutartį.
Nors apeliantė ir nurodo, kad taikos sutartį iš dalies vykdė, tačiau jokių duomenų apie atliktus mokėjimus, kurie leistų konstatuoti, kad priimta skundžiama nutartis nepagrįstai nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nustatytu terminu nevykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas įgijo teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą, t. y. apeliantei tenka jos neveikimo teisinės pasekmės – vykdomojo rašto išdavimas pagal taikos sutartį.
Į bylą nepateikti duomenys, kad šalys būtų pakeitę taikos sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo terminų ar kad atsakovė, neturėdama finansinių galimybių mokėti taikos sutartyje nurodytų įmokų nustatyta tvarka, būtų ėmusi veiksmų susitarti su ieškovu dėl taikos sutartyje nustatytų įmokų mokėjimo atidėjimo ir pan. Nesant tokių susitarimų, atsakovė privalo vykdyti taikos sutartį griežtai laikydamasis joje nurodytų sąlygų. Kadangi pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdo taikos sutartį, esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas būtinas sąlygas vykdomajam raštui pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį išduoti.
Apeliantės argumentai dėl mažai jos ir sutuoktinio gaunamų pajamų, išlaikytinių skaičiaus, nėra susiję su vykdomojo rašto išdavimu ir nesudaro pagrindo atsisakyti jį išduoti. Apeliantė, sudarydama taikos sutartį privalėjo įvertinti savo galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Apeliantės (atsakovės) I. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.