Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-05-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-142-361/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-10
Bylos Nr.
AN2-142-361/2021
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00153-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Dalius Jocys (pirm.)
Pažeidėjas
A. M.
Institucija
BĮ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos PK, Klaipėdos APVK Palangos PK
Advokatai
Jelena Pališaitienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-142-361/2021
Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00153-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4; 16.9.12; 21.11.10; 21.11.11 (S)
KLAIPĖDOS apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 10 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovės advokatės Jelenos Pališaitienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. kovo 16 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja 2020 m. spalio 28 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis 2020 m. liepos 13 d., 20.31 val., važiuodamas elektriniu paspirtuku J. Simpsono-Grafų Tiškevičių pėsčiųjų alėja, Palangoje, nepasirinko saugaus važiavimo greičio (pėsčiųjų taku dviračių vairuotojams privaloma važiuoti 3-7 km/h greičiu), nesugebėjo sustabdyti ir suvaldyti elektrinio paspirtuko ir atsitrenkė į pėsčiųjų taką bei jo važiavimo kryptį baigiančio kirsti automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinį dešinės pusės sparną ir galinio bamperio dešinįjį kampą. Nuo smūgio elektrinio paspirtuko vairuotojas griuvo ir susižalojo, buvo apgadintas automobilis. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 57, 126 punkto reikalavimus.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2020 m. spalio 28 d. nutarimu A. M. pripažintas kaltu padaręs ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 50 Eur bauda.

Žemesnės instancijos teismas

3. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2021 m. kovo 16 d. nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. skundo ir paliko nepakeistą policijos 2020 m. spalio 28 d. nutarimą.

3.1. Teismas, be kita ko, motyvavo, jog iš vaizdo diske esančių fotonuotraukų matyti, kad šalutinis kelias, iš kurio išvažiavo automobilis, skirtas pėstiesiems ir dviratininkas, todėl, teismo vertinimu, nepaisant to, kad ten negalėjo važiuoti automobilis, tačiau tiek pėstieji, tiek dviračių ir paspirtukų vairuotojai ten galėjo važiuoti. Todėl A. M. negalėjo nesitikėti, kad iš tos vietos, iš kurios išvažiavo automobilis, negali atsirasti jokia kliūtis (pėstysis, dviratininkas, paspirtuko vairuotojas). Automobilio vairuotojas jau buvo bebaigiantis kirsti pėsčiųjų taką, todėl tokia kliūtis negali būti vertinama kaip netikėta, kurios pakankamai atidus eismo dalyvis negalėtų pastebėti. Buvo šviesu, o tamsios spalvos automobilis prieš kirsdamas pėsčiųjų taką sustojo ir buvo matomas dar neišvažiavęs į pėsčiųjų taką. Tvora ir augančios tujos nebuvo tiek arti pėsčiųjų tako, kad prie tako sustojęs automobilis nebūtų matomas kitiems eismo dalyviams.

3.2. Nors E. B. veiksmai – važiavimas neleistinoje vietoje ir sudarius kliūtį paspirtuko vairuotojui, taip pat buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais (eismo įvykiu, dėl kurio apgadinta transporto priemonė), tačiau jo veiksmai vis dėlto nebūtų sukėlę eismo įvykio, jei paspirtuko vairuotojas A. M. būtų pasirinkęs saugų greitį ir būtų atidus. Taigi E. B. veiksmai nebuvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo A. M. veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklėms, nes jeigu jis būtų jų laikęsis, jis būtų galėjęs išvengti eismo įvykio ir jo metu kilusių padarinių – transporto priemonės apgadinimo ir savo sveikatos sutrikdymo. Todėl teismas konstatavo, jog A. M. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis. Be to, teismo vertinimu, tai, kad tuo metu pėsčiųjų take atsidūrė automobilis, o ne kitas dviratininkas ar pėstysis, turėjo reikšmės atsiradusių pasekmių mastui, o ne pačiam įvykio kilimui.

3.3. Byloje surinkti įrodymai, teismo vertinimu, leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog A. M. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje, vairuodamas elektrinį paspirtuką, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nebuvo pakankamai atidus ir atsitrenkė į baigiančio taką kirsti automobilio galinį dešinės pusės sparną ir galinio bamperio dešinįjį kampą. Tokiais veiksmais E. M. pažeidė KET 9 ir 57 reikalavimus. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 3 dalyje, sudėtį. Be to, nurodė, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad E. B., įvažiuodamas į teritoriją, kurioje tą dieną dirbo, pažeidė kelio ženklo Nr. 301 reikalavimus ir dėl to buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį 30 Eur bauda, kurią sumokėjo.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovė advokatė J. Pališaitienė prašo: panaikinti apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną A. M. nutraukti; panaikinti policijos 2020 m. spalio 28 d. nutarimą ir protokolą; įpareigoti policiją pradėti ikiteisminį tyrimą, patraukti baudžiamojon atsakomybėn automobilio „Audi A4“, valst. Nr. ((duomenys neskelbtini), vairuotoją, o A. M. pripažinti nukentėjusiuoju.

4.1. Paaiškina, jog A. M. važiavo paspirtuku J. Simpsono-Grafų Tiškevičių al. pėsčiųjų taku ir visiškai netikėtai pėsčiųjų take pamatė automobilį, o stengdamasis išvengti susidūrimo su juo, bandė išlaviruoti, išvengti šios kliūties, tačiau jam to padaryti nepavyko. Besisukdamas į šoną, atsitrenkė į automobilio galinį dešinės pusės sparną ir galinio bamperio dešinįjį kampą. Teismas pripažino, jog paspirtuko vairuotojas A. M. teisėtai ir nepažeisdamas KET taisyklių važiavo jam leistina pėsčiųjų kelio dalimi. Todėl A. M. nesitikėjo, kad pėsčiųjų take gali atsirasti automobilis, priešingai nei kita kliūtis – pėstysis, dviratininkas, paspirtuko vairuotojas. Tiek iš filmuotos medžiagos, tiek ir iš liudytojų parodymų akivaizdu, kad buvo pakankamai šviesus paros metas, buvo daug pėsčiųjų ir dviratininkų. Įvykio vietoje automobiliai paprastai nevažinėja, o ypač vakaro metu, kai žmonės ilsisi ir niekas nesitiki, kad ten apskritai jie gali važinėti. A. M. dažnai ten važinėja ir nėra matęs važinėjančių lengvųjų automobilių, nes ten automobilių eismas yra draudžiamas. Todėl automobilio vairuotojas E. B., važiuodamas pėsčiųjų taku, turėjo laikytis KET reikalavimų, atsižvelgti į eismo sąlygas ir pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti automobilį pėsčiųjų take iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, praleisti pėsčiuosius, dviračius ar paspirtuką. Šalutinis kelias, iš kurio išvažiavo E. B. yra skirtas pėstiesiems ir dviratininkams. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad ten negalėjo važiuoti automobilis, tačiau tiek pėstieji, tiek dviračių ir paspirtuku vairuotojai ten galėjo važiuoti. Tai reiškia, kad teismas prioritetą suteikė automobilio vairuotojui, kuris nors ir negali važiuoti ta kelio dalimi, tačiau saugotis turi ne jis, o pėstieji, dviratininkai ir paspirtukų vairuotojai. A. M. nesitikėjo, kad pėsčiųjų take važiuos automobilis. Jei A. M. važiavimo greitis būtų buvęs neleistinas, sužeidimai būtų buvę žymiai sunkesni, o ir E. B. automobilis apgadintas labiau. Pažymi, jog automobilis buvo tik išvažiavęs į alėją, o A. M. važiavo labiau dešiniąją alėjos puse, nes kairėje pusėje vaikštinėjo žmonės. Kai buvo braižoma schema, visi įvykio dalyviai patvirtino, kad automobilis ir paspirtukas buvo patraukti iš įvykio vietos, o automobilis patrauktas visai į alėjos pakraštį, kad netrukdytų pėstiesiems.

4.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kaltas dėl įvykio yra paspirtuko vairuotojas A. M.. Vien tai, kad automobilio vairuotojas važiavo neleistinoje vietoje yra susijęs priežastiniu ryšiu su įvykusiu įvykiu, nes įrodymų, kad paspirtukas važiavo neleistinu greičiu nėra, labiau tikėtina, kad paspirtukas nespėjo sustabdyti savo transporto priemonės, nes automobilis važiavo ten, kur eismas draudžiamas.

4.3. Liudytojų S. S. ir T. V. parodymai vertintini kritiškai, nes jie yra vairuotojo E. B. draugai. T. V. filmuotoje medžiagoje prisistatinėja advokatu, pastoviai kalba telefonu ir konsultuojasi, o S. S. posėdžio metu buvo pasimetusi, keitė parodymus, nepatvirtino, kad matė artėjantį A. M., nors pastarasis aiškiai matė šios merginos veidą artėdamas prie automobilio iki susidūrimo. Pareigūnus iškvietė A. M., kuris kategoriškai atsisakė bendrauti su vairuotojo keleiviu ir vairuotoju, o jie visi susitarę aiškino kitas aplinkybes. S. S. tvirtino, kad policiją kvietė vairuotojas, taigi akivaizdžiai melavo. E. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad žinojo, jog šioje kelio dalyje eismas draudžiamas, bet neturėdamas jokio specialaus leidimo vis tiek važiavo, nes tiesiog neva vykdė kažkokį projektą. E. B. nubaustas 30 Eur bauda už tai, kad pažeidė draudžiamojo kelio ženklo reikalavimus, o nekaltas, nukentėjęs paspirtuko vairuotojas A. M., liko tiesiog kaltas, nors jokių jo kaltės įrodymų byloje nėra. Policijos pareigūnus ir greitąją pagalbą į įvykį kvietė A. M. ir tai byloje nenuginčytas faktas. Teismas nurodė, kad teisme A. M. patvirtino, jog automobilis buvo bebaigiantis kirsti taką. Tačiau iš tikrųjų A. M. patvirtino, kad jis važiavo labiau dešiniąja puse ir staiga atsirado automobilis, su kuriuo jis stengėsi išvengti susidūrimo.

Atsiliepimas

5. Policija atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti apelianto nurodytais argumentais nėra pagrindo. Prašo vadovautis policijos pozicija, išdėstyta atsiliepime į pažeidėjo skundą apylinkės teismui.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ne elektrinį paspirtuką vairavęs A. M. yra kaltas dėl eismo įvykio kilimo, o įvykio kaltininkas – automobilio, į kurį atsitrenkė A. M., vairuotojas E. B.. Vien tai, kad E. B. važiavo neleistinoje vietoje, apelianto manymu, įrodo, kad pastarojo veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Jei A. M. važiavimo greitis būtų buvęs neleistinas, A. M. kūno sužalojimai bei E. B. automobilio apgadinimai būtų buvę sunkesni, didesni.

7. Apygardos teismas apeliacinio skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus. Ginčo eismo įvykio mechanizmą – A. M. elektriniu paspirtuku atsitrenkė į galinį E. B. vairuojamo automobilio dešinės pusės sparną ir galinio bamperio dešinįjį kampą, vairuotojų A. M. ir E. B. veiksmų turinį ir tai, kurio iš jų veiksmai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis, apylinkės teismas nustatė teisingai, tinkamai, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių.

8. ANK 428 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė, be kitų šiame straipsnyje išvardintų kelių eismo dalyvių, dviračių vairuotojams, padariusiems Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas. Elektrinį paspirtuką vairavęs A. M. pagrįstai laikytas būtent dviračio vairuotoju (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 40 punktas). Aktualaus nusižengimo sudėtis yra materiali. Taigi pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį asmuo atsako tuo atveju, kai šioje normoje numatyti padariniai yra susiję priežastiniu ryšiu su asmens padarytu KET pažeidimu.

9. A. M. policija inkriminavo KET 9, 57 ir 126 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus. Apylinkės teismas pagrįstai sumažino pažeidimų apimtį, pašalindamas KET 126 punktą. Teismas pagrįstai nurodė, jog šis punktas taikytinas, kai kalbama apie priekyje ar šone važiuojančią transporto priemonę, kuri yra matoma ir važiuoja viena kryptimi su kita transporto priemone, todėl aktualioje – elektrinio paspirtuko ir automobilio susidūrimo pėsčiųjų take, situacijoje toks reikalavimas netaikytinas ir šalintinas iš policijos nutarimo.

10. Apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, išanalizavęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į argumentus, neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo motyvams ir išvadoms, jog kaltas dėl eismo įvykio kilimo yra elektrinį paspirtuką vairavęs A. M.. Būtent A. M. padarytas KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis. Jei A. M. ginčo atveju būtų buvęs atidus, nebūtų kilę šio eismo įvykio, o jis susižalojęs bei apgadintas E. B. vairuojamas automobilis. A. M. atidumo pareigos tinkamu vykdymu ir kartu jo fizinėmis galimybėmis pastebėjus automobilį sustabdyti elektrinį paspirtuką ar saugiai apvažiuoti bebaigiantį alėjoje manevrą automobilį, leidžia suabejoti ir ta aplinkybė, jog iš karto po įvykio jam buvo nustatytas artimas baustinam (0,4 promilės) dydžiui neblaivumas 0,35 promilės.

11. Apylinkės teismas išsamiai įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir jų visumą, tinkamai atskleidė eismo įvykio kilimo situaciją. Nors E. B. ginčo atveju policijos taip pat nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį 30 Eur bauda už tai, kad pažeidė kelio ženklo Nr. 301 (Draudžiama įvažiuoti visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą) reikalavimus, tačiau kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo A. M. veiksmai, prieštaravę KET, nes jeigu jis būtų jų laikęsis, jis būtų galėjęs išvengti eismo įvykio ir jo metu kilusių padarinių – transporto priemonės apgadinimo ir savo sveikatos sutrikdymo. Be to, A. M. galėjo pasirinkti saugesnį važiavimo elektriniu paspirtuku būdą mieste, t. y. važiuoti esančia dviračių eismui skirta juosta. Manevruodamas tarp žmonių pėsčiųjų take, A. M. galiausiai nepastebėjo bebaigiančio pravažiuoti skersai pėsčiųjų taką automobilio ir atsitrenkė į galinę jo dalį. Kuris iš eismo dalyvių kvietė policiją į eismo įvykio vietą, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, nes abu vairuotojai iš įvykio vietos nepasitraukė. Policijos dalyvavimas tokiame įvykyje buvo būtinas.

12. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visete išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, gailimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (jo atstovas), gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ANK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

13. Teisingą teismo procesinio sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos, logiškos, atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat eismo įvykyje dalyvavusių liudytojų parodymus. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas su E. B. važiavusių, kaip liudytojais apklaustų, S. S. ir T. V. parodymų patikimumas. Tačiau šių liudytojų parodymai iš esmės tik apie ginčo kontakto momentą, tikrai nėra lemiantys A. M. kaltės įrodymai. Byloje surinktų kitų įrodymų – administracinio nusižengimo protokolas, Eismo įvykio schema, į eismo įvykį atvykusių ir jį forminusių policijos pareigūnų liudytojų V. Š. bei K. B. parodymai, pakanka pagrįsti A. M. kaltei padarius ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

14. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šią nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Aivaro M. atstovės advokatės Jelenos Pališaitienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Dalius Jocys