Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2026-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-458-818/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-01-19
Bylos Nr.
1-458-818/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29962-2025-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
K. J.
Advokatai
Darius Dzikas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-458-818/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29962-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.9; 1.1.9.13; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Emilijai Šukevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,kaltinamajam K. J., jo gynėjui advokato padėjėjui Dariui Dzikui,galimam laiduotojui G. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

K. J., 2025 m. rugpjūčio 21 d., apie 16.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo žmona D. J. metu, tyčia sugriebė ją už rankų ir stipriai suspaudė, po ko virtuvės patalpose stipriai pastūmė, dėl ko pastaroji krito ir dešine ranka, žasto srityje, trenkėsi į radiatorių ir tokiu būdu tyčia smurtaudamas padarė savo šeimos narei – žmonai D. J., poodines kraujosruvas krūtinės, pilvo, nugaros, žastų, kairio dilbio, dešinio riešo, kairio sėdmens, šlaunų ir kairės blauzdos srityse (VTMT specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais K. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis K. J. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 21 d. apie 16.00 val. namuose kilo konfliktas su žmona D. J. dėl to, kad ji susirašinėja su kitu vyriškiu. Tą dieną buvo išgerės apie 100 gramų brendžio. Būdamas užpykęs bei įskaudintas stipriai suėmė žmonai už jos rankų, po to ją pastūmė. Nuo stūmimo žmona atsitrenkė į šalimai esantį radiatorių. Sutinka, jog dėl tokio savo elgesio sutuoktinei sukėlė fizinį skausmą. Savo veiksmų nepateisina. Šiuo metu santykiai su žmona geri, žmona jam atleido. Palaiko savo prašymą dėl laidavimo instituto taikymo.

Kadangi kaltinamasis K. J. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas K. J. parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmę suprato ir dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta pilnai. Galvos traumų neturėjo, psichinėmis ligomis neserga, bet maždaug prieš 10 metų yra gydytas nuo depresijos, į narkologo ir psichiatro įskaitas neįrašytas. Jie su žmona D. J. yra susituokę ir kartu gyvena bei bendrą ūkį veda 22 metus, turi pilnametę dukrą, bei nepilnametį sūnų, kurie gyvena kartu su jais. 2025 m. rugpjūčio 21 d. jo žmona išėjo į kiemą pasišnekėti su kaimyne, jis taip pat išėjo į kiemą. Pamačiusi, jog jis išėjo į kiemą, žmona pradėjo reikšti jam pretenzijas, kad jis ją sekioja. Jis žino, kad jo žmona susirašinėja su kitu vyriškiu ir dėl to pas juos šeimoje nesutarimai. Jis žmonai pasakė, jog eina į barą ,,(duomenys neskelbtini)“, o ji tegul pagalvoja, kaip jie toliau gyvens. Bare jis išgėrė bokalą 0,5 l talpos alaus ir 100 g brendžio. Netrukus į barą atėjo jo žmona ir jie kartu parėjo į namus. Sugrįžus į namus, apie 16.30-17.00 val. jis žmonai pasakė, kad ji nustotų susirašinėti su kitu vyriškiu. Ji jam buvo sakiusi, jog ištrynė kito vyriškio telefono numerį, bet ryte jis pamatė, jog jis skambino žmonai, todėl jis žmonai pasakė, kad ji jam duotų savo mobiliojo ryšio telefoną. Bet žmona telefono duoti jam nenorėjo, jis norėjo paimti iš jos rankų jos telefoną. Ir būtent dėl to tarpo jų įvyko susistumdymas. Būtent jis norėdamas iš žmonos rankų paimti jos telefoną, suėmė jai už rankų ir pastūmė ant lovos. Bet žmona savo telefono neatidavė. Tuomet jis norėjo išeiti iš namų, bet žmona rankomis įsikibo jam į marškinėlius, neleido jam išeiti, dėl to virtuvėje abejomis rankomis jis stūmė ją nuo savęs, nes norėjo išsilaisvinti, dėl to ir sudavė jai į krūtinę abejomis rankomis, nes norėjo išeiti, o ji laikė jį įsikibusi į jo marškinėlius. Gal žmona jo pastumta ir atsitrenkė į radiatorių. Po to žmona atrakino duris ir pasakė, kad gali eiti ir jis išėjo vėl į barą, kur toliau gėrė alkoholį. Po to nežino kelintą valandą sugrįžo į namus ir atvykusių pareigūnų buvo išvežtas iš namų. Jis nesuprato jam išduoto smurto artimoje aplinkoje orderio esmės, manė, jog negali artintis tik prie žmonos, o kadangi jos 2025 m. rugpjūčio 22 d. nebuvo namuose, todėl jis sugrįžo į namus. O tuomet atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Daugiau nieko apie įvykio aplinkybes parodyti negali. Anksčiau jokių smurto atvejų jų šeimoje nebuvo. Dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta pilnai ir gailisi. Kol vyks tyrimas, jis gyvens tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l. 115-116).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. J. parodė, kad parodymus pageidauja duoti jai suprantama lietuvių kalba, gyvena ir dirba asmens duomenų pažymoje nurodytose vietose. 2025-08-21 apie 15:30 val. prie namų adresu (duomenys neskelbtini), kieme jos vyras K. J., rėkavo, rėkė ant jos, kaltino ją neištikimybe, rėkdamas aiškino, kad ji nemoka su juo bendrauti ir išėjo. Pas ją tuo metu komercinėse patalpose vyko remonto darbai, ji juos prižiūrėjo, kol bus jie atlikti. Dabai užtruko apie 40 min, tuo laikotarpiu jai vyras paskambino telefonu ir pasakė, kad jis yra bare " (duomenys neskelbtini) ". Baigus remonto darbus ofise ji nuėjo pas jį į barą ir jį išsivedė iš jo, grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Grįžus namo apie 16:30 val. jis griebė ją už rankų bandydamas atimti jos telefoną, suspausdamas stipriai rankas ir pastūmė ją ant lovos, rėkdamas "rodyk jai telefoną", ko pasekoje ant jos rankų atsirado mėlynės. Vyras atėmė telefoną. Įvykio aplinkybes mačiusi jos dukra A. J., jo veiksmus nutraukė gindama ją "smurtu nieko neišspęsi". Šio veiksmo metu pajuto skausmą, kurį vertina 2 iš 10. Jis paėmęs jos telefoną išėjo iš namų. Iš karto jokių mėlynių ant savo kūno nematė. Laiptinėje sužinojo iš kaimynės, kad bare " (duomenys neskelbtini) " yra skola už butelį brendžio "Alita", kurios neapmokėjo jos vyras, davė į skolą. Ji jį parsivedė iš laiptinės, kur jis sėdėjo su buteliu. Ji parsivedusi jį namo apie 17:00 val. išpylė butelį ir pasakė dukrai, kad nueitų į barą sumokėti skolą. Išėjus dukrai ji buvo miegamajame, kai jis atėjo į miegamąjį ji išėjo į virtuvę. Jis tuomet sekė ją iš paskos, jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Atsistojo prie spintos virtuvės praėjime ir iškėlęs kumščius jai grasino trenkti į veidą sakydamas "aš tau trenksiu, tau trenksiu". Tačiau netrenkė, bet stipriai dviem rankomis pastūmė ją į krūtinės sritį, ko pasekoje ji krito ir dešine ranka, tarp peties ir alkūnės srities trenkėsi į radiatorių, esantį virtuvėje. Šio smūgio metu pajuto stiprų fizinį skausmą kurį vertina 7 iš 10. Ji atsistojo, nuėjo į miegamąjį, pasiėmė lagaminą ir nusinešė į koridorių, laukė kol grįš dukra. Tuo metu jautė didelę baimę, jis pirmą kartą prieš ją naudoja fizinį smurtą, todėl nežinojo ko toliau tikėtis. Jis visą laiką, kol laukė dukros, jai sakė šiuos žodžius "Suka, kekšė, eik iš čia, durys ten", pravardžiavo ją ne vieną kartą. Sulaukusi dukros, ji išėjo iki savo automobilio ir išvažiavo. Važinėjo po miestą ir galvojo ką daryti. Apie 17:55 val. nusprendė paskambinti į policiją ir pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje. Atvykusi policija jos vyrą išsivežė, tuo metu pareiškimo teikti nepageidavo, ant jos kūno akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Maždaug apie 19:30 val. pajuto stiprų dešinės rankos skausmą, nusiėmusi megztinį apžiūrėjo savo rankas ir pamatė, kad jos yra nusėtos mėlynėmis. Ant krūtinės mėlynės nėra, tačiau liečiant krūtinę jaučiamas stiprus duriantis skausmas. Apie įvykį neturi daugiau ką papasakoti. Daugiau aplinkybių neprisimena. Papildomai apklausta nukentėjusioji D. J. parodė, kad nori papildomai paaiškinti, kad po įvykio greitoji atvykusi nebuvo ir ji nebuvo pristatyta į ligoninę, buvo nuvykusi tik į Valstybinę teismo medicinos tarnybą. Dėl šio įvykio jie su vyru viską išaiškino, ji jam atleido ir prašo jos sutuoktinį K. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius. BK 38 str. numatyta tvarka ir sąlygos jai išaiškintos. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta, ieškinio nereikš. Nedarbingumo pažymėjimas jai išduotas nebuvo (tomas 1, b. l. 53-54, 60).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. J. parodė, kad ji gyvena duomenų pažymoje nurodytu adresu. Kartu su ja gyvena jos tėvas K. J. ir mama D. J.. 2025-08-22 apie 15.00 val. jie su tėvu buvo namuose, o mama buvo išėjus iš namų į lauką, šalia laiptinės. Tada, kaip buvo dviese su tėvu, jis prie jos priėjo ir pradėjo klausinėti apie jos mamą. Klausimai buvo orientuoti apie išsiskyrimą, nes jos mama yra neištikima tėvui, nes buvo atrastos žinutės iš mamos telefono, kaip ši rašinėjasi su kitu vyru (asmens duomenų nežino). Tėvas dėl situacijos buvo piktas ir teigė, kad jos mamą jis myli, tačiau nebegali taip toliau gyventi. Tada jos tėvas nuėjo į balkoną ir per jį pamatė, kaip jos mama, šalia laiptinės šneka su keletu vyrų (galimai darbuotojais namo). Tada tėvas ramiai nusileido į apačią. Ji į apačią nėjo ir daug ko negirdėjo, kas vyko apačioje, tačiau iš to ką girdėjo, ji suprato, kad tėvas rėkė ant jos mamos. Jie buvo apačioje apie 20 minučių ir po konflikto buvo tyla. Grįžus abiem namo, jie toliau konfliktavo dėl kito vyro ir tėvas liepė mamai trinti programėlę, per kurią susirašinėja su vyru. Mama nesutiko ir atėmė iš jos tėvo telefoną, kad nepriskambintų niekam, nes buvo išgėręs. Tada ji buvo kambaryje ir išgirdus riksmus ji nubėgo į tėvų kambarį, kuriame pamatė, kaip jos tėvas yra paguldęs jos mamą ant lovos ir ją laikė už rankų. Ir ji nustūmė savo tėvą nuo mamos, ir teigė, kad smurtas šeimoje nevyks. Tada tėvas paėmė jos mamos telefoną ir mama, bandydama jį atgauti, priėjo prie jos tėvo ir šis su dešine ranka vieną kartą trenkė jos mamai į krūtinę. Mama telefono neatgavo ir bandė slapstytis nuo jos tėvo, nes išsigando ir bėgdama ją kliudė, ir šiek tiek pastūmė, ji nenukrito (fizinio skausmo nejautė). Tada tėvas pradėjo rėkti su keiksmažodžiais ant mamos, kurių ji neminės, kad kaip jos mama gali kelti ranką prieš ją, tačiau, ji nemano, kad tai buvo smurtas prieš ją. Tada tėvas pasiėmęs mamos telefoną išėjo į lauką ir dingo, galimai buvo bare, ji tiksliai nežino. Mama tuo metu buvo namie ir krovėsi daiktus į lagaminą, norėdama išeiti iš namų dėl patirto smurto namuose. Kalbėdama su kaimyne S. (daugiau duomenų nežino), mama klausė ar nematė jos tėvo, kažkur netoliese namų ir S., teigė, kad K. išėjo į barą ir jai sakė, kad tėvas kyla liftu į 9 aukštą lipti ant stogo. Tada mama su kaimyne išėjo ieškoti, nes išsigando, kad tėvas gali sau kažką pasidaryti. Ir po 2-3 min. mama su kaimyne grįžo kartu su jos tėvu ir jį nuvedė į lovą. Tačiau jis ramiai negulėjo, rėkė, jis turėjo su savimi brendžio butelį ,,Alita", kuris buvo pusiau nugertas. Iš tėvo žodžių jis bare buvo nesusimokėjęs už butelį ,,Alita" brendžio. Todėl ji nuėjo į barą susimokėti už paimtas prekes, o tai buvo minėtas brendis ir alus, bendrai ji už tėvą sumokėjo apie 40 eur. Grįžo namo ir matė, kaip tėvas su mama buvo prie durų ir mama teigė, kad išeina iš namų. Ji pasakė tėčiui, kad nelystų prie mamos ir mama išėjo į mašiną, ir išvažiavo (kur ji nežino). Tada, apie 18:40 val., atvyko policijos pareigūnai ir rado jį kambaryje pas ją ir jis nesuprato dėl ko šie atvyko, rodė savo karininko pažymėjimą ir teigė pareigūnams, kad niekur nevyks be savo telefono, kuris buvo pas mamą. Tada ji nuėjo iki mamos mašinos ir ieškojo telefono, ir jį radus atnešė atgal tėvui. Tada tėvą išsivedė pareigūnai iš namų ir jį išvežė, nežino kur. Ji nematė, kaip mama bendrauja su pareigūnais, mama jai buvo pranešus, kad išvietė policiją, parašydama per žinutes. Smurtas šeimoje vyksta pirmą kartą. Prieš ją smurtas nebuvo naudojamas (tomas 1, b. l. 65-66).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikta nukentėjusiosios kūno apžiūra, surašytas asmens apžiūros protokolas: apžiūros atlikimo eiga: apžiūrimas asmuo D. J., apžiūrimi akivaizdžiai matomi kūno sužalojimai. Matoma, kad ant moters kairės ir dešinės rankos yra matomos mėlynės, ant dešinės rankos viršutinės dalies yra matoma didelė mėlynė, kuri yra matoma išorinėje rankos dalyje. Taip pat vidinėje dešinės rankos dalyje matoma mėlynė ant apatinės rankos dalies. Ant kairės rankos apatinės ir viršutinės rankos dalies, bei riešų yra matomos mėlynės. Ant moters krūtinės mėlynės ar kitų akivaizdžių sužalojimų neaptikta. Moters kaklas bei sprandas taip pat sveikas. Jokių papildomų kūno sužalojimų nėra, (tomas 1, b. l. 73-74).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. J. nustatytos krūtinės, pilvo, nugaros, žastų, kairio dilbio, dešinio riešo, kairio sėdmens, šlaunų, kairės blauzdos poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu 9-ais), prieš 3-7 paras iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad D. J. dėl nustatytų sužalojimų galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai 15 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kitam asmeniui į tiriamosios sužalotas sritis kietu buku daiktu (daiktais), tiek ir pačiai tiriamajai griuvinėjant ir/ar sužalotomis sritimis kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais). D. J. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Atsakyta šios išvados 1-me, 3-me“ ir 4-amė punktuose, (tomas 1, b. l. 71-72).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikta įvykio vietos apžiūra: apžiūrimas yra gyvenamasis butas adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint daugiabutį pastatą yra matomas įėjimas per metalines duris, pro kurias patenka į daugiabučio laiptinę. Lipant laiptais į (duomenys neskelbtini) aukštą, matomos rudos spalvos šarvinės durys su Nr. (duomenys neskelbtini). Patekus į buto vidų yra matomas koridorius, kuriame ant žemės yra baltos spalvos pėdsakai, drabužiai, spinta. Tai pat prie įėjimo į butą yra matoma baltos spalvos įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Pasukus dešinėn yra matoma virtuvė, kurioje yra matomi buitiniai daiktai, spintos, viryklės ir kita, virtuvė yra tvarkinga. Grįžtant į koridorių ir pasukus dešinėn yra matomas miegamasis kambarys, ant juodo stalo matomi įvairūs daiktai, vaistai, kambaryje yra balkonas. Išėjus iš kambario ir pasukus į dešinę yra matomas kitas miegamasis kambarys. Daugiau jokių pėdsakų ar objektų nėra (tomas 1, b. l. 24-40).

Žemesnės instancijos teismas

Apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai surašytas objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota: Apžiūrėjus policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus pavadinimais "export-qj2wf", "export-kxvlk", "export-7v5ij", "export-sz0cp(1)", "export-icdb9(1)","export-s6801(1)", "export- ba24o" užfiksuoti tyrimui reikšmingi duomenys - (2025-08-22, 09:36-12:52) matyti, kad pareigūnai atvyko į įvykio vietą dėl pažeisto smurto artimoje aplinkoje orderio. Bute yra vyras ir mergina. Pareigūnai tai pat randa ir kontrabandinių cigarečių, jas konfiskuoja ir nurodo, kad bus surašomas protokolas. Vyras pareigūnams pareikalavus iš buto išeina nesipriešindamas. Pareigūnams pasiklausus moters(nukentėjusiosios) kam priklauso bute rastos cigaretės, ši nurodo, kad vyrui. Pareigūnams bendraujant su nukentėjusiąja išsiaiškinama, kad vyras į namus grįžo vakar ir naudojo prieš ją smurtą, ant rankų matosi ryškios kraujosruvos. Nurodė, kad dėl smurto prieš ją praėjusią dieną(08.21) iškvietė pareigūnus, nurodė jiems, kad jautė fizinį skausmą, parodė mėlynes ant rankų, tačiau pareigūnai tik surašė smurto aplinkoje artimoje orderį. Pareigūnai apklausia bute buvusią įvykio liudytoją, nukentėjusiosios ir įtariamojo dukrą, ji nurodė, jog smurtas įvyko praėjusią dieną (t. y 08.21), tai buvo pirmas kartas, kuomet vyras prieš moterį smurtavo, taip pat nurodo, kad konfliktas pradžioje įvyko prie buto laiptinės, kuomet vyras pamatė moterį ten kalbantis su kažkokiais vaikinais, tai pat prieš tai žinodamas, jog ši jam buvo neištikima. Tuomet grįžę į butą abu tėvai tęsė konfliktą, ginčijosi dėl moters neištikimybės. Liudytoja nurodo mačiusi, kaip vyras laikymas stipriai už rankų laikė prispaudęs moterį prie lovos, o liudytojai patraukus nuo moters vyrą, moteris paėmė iš vyro telefoną ir jam jo negražino, todėl vyras trenkė jai i į krūtinę. Daugiau neįvardina mačiusi smurto veiksmų prieš jos mamą, žino tik kad vėliau vyras tą vakarą gėrė, o vėliau, moteriai iškvietus pareigūnus ir jiems atvažiavus į įvykio vietą, jie išsivedė vyrą iš buto ir kažkur išvežė. Prieš liudytoją smurtas nebuvo naudojamas, ji mano, kad mėlynės ant moters rankos atsirado kai vyras prispaudęs laikė moterį prie lovos. Pareigūnams bendraujant su įtariamuoju areštinėje matyti, kad jis yra neblaivus, pareigūnas nurodo, kad jam nustatytas 2.25 promilių girtumas. Įtariamasis nurodo, kad nežinojo, jog jam buvo skirtas smurto artimoje aplinkoje orderis ir jei tai būtų žinojęs – būtų nesiartinęs prie namų (tomas 1, b. l. 84-85).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Šis nusikaltimas padaromas tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis K. J. apklausiamas bylos teisminio nagrinėjimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis prieš savo žmoną D. J. panaudojo fizinį smurtą – tyčia sugriebė ją už rankų, žasto srityje, po ko pastūmė, dėl ko pastaroji krito bei trenkėsi į radiatorių, tuo sukeliant jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo nukentėjusiosios D. J. parodymai, kad konflikto metu jos vyras K. J. griebė ją už rankų bandydamas atimti jos telefoną bei suspausdamas stipriai rankas, pastūmė ją ant lovos, ko pasėkoje ant jos rankų atsirado mėlynės. Besitęsiant konfliktui, jos vyras stipriai dviem rankomis pastūmė ją į krūtinės sritį, ko pasėkoje ji krito ir dešine ranka, tarp peties ir alkūnės srities trenkėsi į radiatorių, esantį virtuvėje. Šio smūgio metu pajuto stiprų fizinį skausmą. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai: liudytojos A. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad ji būdama namuose matė konfliktuojančius tėvus. Išgirdus riksmus ji nubėgo į tėvų kambarį, kuriame pamatė, kaip jos tėvas yra paguldęs mamą ant lovos ir laikė ją už rankų. Be to, tėvas dešine ranka vieną kartą trenkė jos mamai į krūtinę. K. J. kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais: ikiteisminio tyrimo metu atlikta nukentėjusiosios D. J. kūno apžiūra, iš kurios akivaizdžiai matyti kūno sužalojimai. Matoma, kad ant moters kairės ir dešinės rankos yra matomos mėlynės, ant dešinės rankos viršutinės dalies yra matoma didelė mėlynė, kuri yra matoma išorinėje rankos dalyje. Taip pat vidinėje dešinės rankos dalyje matoma mėlynė ant apatinės rankos dalies. Ant kairės rankos apatinės ir viršutinės rankos dalies, bei riešų yra matomos mėlynės. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. J. nustatytos krūtinės, pilvo, nugaros, žastų, kairio dilbio, dešinio riešo, kairio sėdmens, šlaunų, kairės blauzdos poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu 9-ais), prieš 3-7 paras iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad D. J. dėl nustatytų sužalojimų galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai 15 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kitam asmeniui į tiriamosios sužalotas sritis kietu buku daiktu (daiktais), tiek ir pačiai tiriamajai griuvinėjant ir/ar sužalotomis sritimis kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais); ikiteisminio tyrimo metu atliktos įvykio vietos apžiūros protokolu; policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolu.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad K. J. tyčia nežymiai sutrikdė savo šeimos nariui sveikatą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas, to ir norėjo. Taigi K. J. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, byloje nustatyta, kad aptariamo įvykio metu, t. y. 2025 m. rugpjūčio 21 d., kaltinamasis K. J. ir nukentėjusioji D. J. yra sutuoktiniai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui (BK 140 straipsnio 2 dalyje).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad K. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Dėl K. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

K. J. teisiamojo posėdžio metu pareiškė prašymą dėl laidavimo instituto taikymo bei paaiškino, kad jo brolis G. J. yra jam autoritetas, jie nuolat tarpusavyje bendrauja, brolis duoda gerų patarimų, santykiai su G. J. labai geri. Pasak kaltinamojo, jie dažnai leidžia kartu laisvalaikį, jis įsiklauso į brolio patarimus.

Galimas laiduotojas G. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. Darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, ne kartą skatintas tarnyboje. Sužinojęs iš kaltinamojo apie jo elgesį, juo nusivylė, iš karto po įvykio paskambino K. J., jie kalbėjosi. Laiduotojo manymu, jis taip pat yra autoritetas broliui teisinėse situacijose. Apie įvykį daug kalbasi, diskutuoja, nuo to įvykio K. J. yra atsargus, o ateityje ir toliau stengsis bendrauti apie tai, nepamiršti šio įvykio ir prisiminti tai visą laiką. Pasak laiduotojo, jis neteistas, administracine tvarka nebaustas.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad K. J. tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Antra, K. J. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau jis nėra teistas (tomas 1, b. l. 142-143) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis K. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Teismo posėdyje kaltinamąjį ginęs advokatas nurodė, kad po byloje nagrinėjamo įvykio, t. y. 2025-08-21, kaltinamojo santykiai su žmona pagerėjo, šeimoje abu pasiryžę vienas kito atžvilgiu toliau elgtis tolerantiškai, be to, nors šiame posėdyje ir neiškilo būtinumas išklausyti nukentėjusiosios, tačiau gynėjo teigimu, D. J. pilnai palaiko savo vyrą bei pritaria bylos nutraukimui pagal laidavimą.

Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, jo asmenybę apibūdina iš esmės tik teigiamos aplinkybės, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo brolį G. J., jie tarpusavyje palaiko artimą ryšį. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad K. J. bei G. J. sieja artimi draugiški ryšiai, jis jam yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad G. J. dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis neteistas, nebaustas administracine tvarka. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad G. J. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas K. J., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, K. J., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo G. J. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kuria buvo pasikėsinta į nukentėjusiosios sveikatą, sprendžia, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72² straipsnyje, t. y. įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 8 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika padaryta, kaltinamajam esant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ straipsnyje, t. y. dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, kuris turi būti įvykdytas per 8 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Kiti klausimai

K. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas 1, b. l. 124-125). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kompaktinis diskas, kuriame įrašytas vaizdo įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Ikiteisminio tyrimo metu K. J. laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

K. J., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo G. J., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, K. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, K. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamą veika tirti ir baudžiamąją bylą nagrinėti, kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, esantį byloje - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti K. J., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 9 dalis).

Išaiškinti laiduotojui G. J., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius