- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-01
- Bylos Nr.
- e2A-227-252/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00891-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- BnP Finance
- Atsakovas
- V. M.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-227-252/2016
teisėjas Rimvydas Žukauskas Proceso Nr. 2-54-3-00891-2015-0 Procesinio sprendimo kategorija
3.1.7.5; 3.3.1.21.
2016 m. kovo 1 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės BnP Finance, AB apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės BnP Finance, AB ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė BnP Finance, AB prašė priteisti iš atsakovės V. M. 467,78 Eur skolą, 129,92 Eur kredito mokesčio, 12,55 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis bei 121 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad 2015-04-03 su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. d8w72t6v, pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 500 Eur vartojimo kreditą 24 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 152,80 Eur kredito mokestį iki 2017-04-02. Atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas, tačiau priimtų įsipareigojimų nesilaikė.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės V. M. 467,78 Eur skolą, 129,92 Eur kredito mokestį, 12,55 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-10-23 iki visiško sprendimo įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį ir 30 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Nustatė, kad atlikus ieškovės pateiktų įrodymų: vartojimo kredito sutarties Nr. d8w72t6v (b.l. 17-25, 28-29), banko mokėjimo nurodymų išrašų (b.l. 10, 12), raginimo (b.l. 9), pranešimo apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą (b.l. 27), palūkanų skaičiavimo lentelės (b.l. 8), formalų įvertinimą, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (Civilinio kodekso 6.37 str., 6.200 str., 6.210 str., 6.251 str., 6.256 str., 6.874 str. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 428 str.). Teismas vadovavosi CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įvertino, kad ieškovė patyrė 121,00 Eur išlaidų už ieškinio parengimą advokatų sumokant profesinei bendrijai „Euroteisės biuras“. Pažymėjo, kad tinkamai vesti bylą teismo procese reikia specialių teisės žinių, todėl asmenys turi teisę vesti bylą per atstovą (CPK 51 str.), tačiau prie išlaidų advokato pagalbai apmokėti yra priskiriamos tik būtinos išlaidos, dėl kurių konkrečiu atveju sprendžia teismas ex officio, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 6 d.). Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo” nustatant priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus, pripažino, kad advokato darbo laiko sąnaudos nėra didelės, nes tarp šalių kilęs ginčas nereikalauja sudėtingos teisinės analizės, nėra sprendžiamas naujas teisinis klausimas, AB „BnP Finance“ paslaugas teikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos reikalavimo teisę įgyvendinantys asmenys tokio pobūdžio ieškinius reiškia nuolat, jie ganėtinai šabloniški. Teismas vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir sprendė, jog ieškovės prašomos priteisti išlaidos už procesinių dokumentų parengimą yra nepagrįstai didelės, mažintinos iki 30 Eur.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė BnP Finance, AB prašo pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo už akių dalį dėl procesinių dokumentų rengimo išlaidų priteisimo ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 121 Eur procesinių dokumentų parengimo pirmosios instancijos teisme išlaidų. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai sumažino išlaidas už procesinių dokumentų parengimą nuo prašytų 121 Eur iki 30 Eur. Ieškovė, siekdama tinkamai vesti teismo procesą, teisinės pagalbos kreipėsi į advokatų profesinę bendriją „Euroteisės biuras“, atstovaujamą vadovaujančio partnerio advokato dr. D. S., pagal 2015 m. liepos 1 d. Atstovavimo sutartį advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“ suteikė teisines paslaugas, dėl kurių apeliantė patyrė 121 Eur bylinėjimosi išlaidų, ką patvirtina 2015 m. spalio 22 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra serija BPF Nr. 0001719 bei jos apmokėjimą patvirtinantis kvitas byloje. Maksimalus užmokestis už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, o ieškovės faktiškai patirtos bylinėjimosi išlaidos gerokai mažesnės už nustatytą galimą maksimalų užmokestį už ieškinio parengimą. Sumažindamas prašytą priteisti išlaidų už procesinių dokumentų parengimo sumą, teismas nukrypo nuo formuluojamos teismų praktikos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu, pažeisdamas proceso teisės normas. Ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1899-585/2014), todėl ieškinį patenkinus apeliantui priteisintos visos jo patirtos išlaidos už procesinių dokumentų parengimą.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistu.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pažymėtina, kad CPK 321 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles.
Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, jog šioje byloje už teisines paslaugas – ieškinio teismui surašymą – advokatų profesinei bendrijai „Euroteisės biuras“ sumokėjo 121 Eur bylinėjimosi išlaidų, ką patvirtina 2015 m. spalio 22 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra serija BPF Nr. 0001719 bei jos apmokėjimą patvirtinantis kvitas byloje. Šias išlaidas ieškovė prašė priteisti iš atsakovės, tačiau pirmosios instancijos teismas jas sumažino iki 30 Eur, su kuo apeliantė nesutinka.
CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalba apmokėjimo atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taip pat reglamentuojama, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20 ) 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.
Apeliantė nurodo, jog jos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra gerokai mažesnės už Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytus maksimalius dydžius, tačiau šiuo argumentu skundas negali būti tenkinamas, nes priteistino užmokesčio dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, tai, kad prašoma priteisti suma yra mažesnė už nustatytą maksimalią sumą, nėra pagrindu priteisti prašomo dydžio užmokestį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aukščiau minėtais kriterijais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus, pripažino, kad advokato darbo laiko sąnaudos nėra didelės, nes tarp šalių kilęs ginčas nereikalauja sudėtingos teisinės analizės, nėra sprendžiamas naujas teisinis klausimas, AB „BnP Finance“ paslaugas teikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos reikalavimo teisę įgyvendinantys asmenys tokio pobūdžio ieškinius reiškia nuolat, jie ganėtinai šabloniški. Pastebėtina, kad ribojant bylinėjimosi išlaidas, siekiama ne tik užtikrinti teismo prieinamumą, bet ir išlaikyti sąžiningai dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų pusiausvyrą, o šiuo atveju įvertintina ir ta aplinkybė, kad apeliantė su skundu pateikė teismui duomenis, kad bendrovė turi teisininkų, kurie galėjo parengti ieškinį ir atstovauti darbdavio interesams teismo procese. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, buvo pagrindas sumažinti ieškinio rengimo išlaidų sumą.
Teismas nesutinka su apeliantės skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas ieškinio rengimo išlaidas, nukrypo nuo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1899-585/2014, suformuotos teisės taikymo praktikos šiuo klausimu. Nurodytoje nutartyje, kuria buvo priteista visa išlaidų, turėtų apmokėjimui už teisines paslaugas, suteiktas ieškovei UAB „Skolų valdymo biuras“ suma, nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas visa apimtimi patenkino apeliantės materialinius subjektinius reikalavimus, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog apeliantė įgijo procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Šiuo teiginiu nėra suformuota teisminė praktika klausimu, kokio dydžio išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Tai, jog teigiama, kad visa apimtimi patenkinus materialinius subjektinius reikalavimus, šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nereiškia, jog suformuota taisyklė, kad visais atvejais, kai patenkinamas šalies materialinis reikalavimas, jam turi būti priteistos visos jo turėtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti. Tai, kad vėliau priimtose teismų nutartyse nesivadovaujama nuostata, jog pilnai patenkinus ieškinį, turi būti priteisiamos visos šalies turėtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, leidžia daryti išvadą, kad konkretų atlygintinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nustato teismas ir būtent jo diskrecijai priklauso klausimo dėl priteistinų išlaidų pagrįstumo išsprendimas (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1779-160/2014). Spręsdamas klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš skolininko, teismas privalo vadovautis ne tik aukščiau minėtose Rekomendacijose nurodytais kriterijais, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, taip pat vertinti ir atsižvelgti į kitus kriterijus, svarbius teisingam klausimo dėl išlaidų už teisines paslaugas priteisimo išsprendimui. Pagal suformuotą teisminę praktiką, teismas, patenkinęs ieškinį, priteisia šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, ne visas prašomas priteisti išlaidas, o atsižvelgia į aukščiau nurodytas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, vadovaujasi CPK9 8 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bei sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 nutartis byloje Nr. 3K-3-533/2008).
Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino procesines normas, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.