- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-14
- Bylos Nr.
- 2S-261-513/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07361-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-29 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė panaikinti LR generalinės prokuratūros 2012-05-23 nutarimą Nr.17.9.-1602, kuriuo paliktas galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2012-04-06 nutarimas Nr.CB2-29 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“; panaikinti Klaipėdos apygardos prokurorės civilinių bylų skyriaus prokurorės 2012-04-06 nutarimą Nr. CB2-29 atsisakyti taikyti viešojo gynimo priemones; įpareigoti Klaipėdos apygardos prokuratūrą kreiptis su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo ir apginti pareiškėjo pažeistą teisę atkurti nuosavybės teises į žemę. Paaiškino, kad atkuriant nuosavybės teisesį išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo buvo pažeistas viešas interesas bei jo teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros civilinių bylų skyriaus prokuroro 2012 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. CB2-29 buvo atsisakyta taikyti viešo intereso gynimo priemones. Nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 17.9.-1602 be pagrindo buvo paliktas galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros civilinių bylų skyriaus prokurorės 2012 m. balandžio 6 d. nutarimas Nr. CB2-29.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-29 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad byloje yra sprendžiamas klausimas dėl Generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka pagrįstumo. Byloje nėra sprendžiamas pareiškėjo materialinių subjektinių teisių pažeidimo egzistavimas, todėl Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi nekyla. Prokuroras kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, gali visais atvejais, nustatęs teisės aktų pažeidimą, kuris, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui. Pareiškėjo skunde nurodytose aplinkybėse nėra viešo intereso egzistavimo fakto ir nėra pagrindo prokurorui pasinaudoti savo teise ginti viešąjį interesą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, nes yra išimtinai susijusi su privataus asmens interesais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-29 nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad prokuroras turi nagrinėti prašymą vadovaujantis pagarbos žmogaus teisėmis ir laisvėmis, sąžiningumo ir protingumo lygybės prieš įstatymą, objektyvumo, nešališkumo principais. LR CPK 176-186 įpareigoja teisėją nagrinėti bylą pagrįstai ir išsamiai. Teismai neatskleidė bylos esmės, nes teismui buvo pateikti duomenys, sudarantys prielaidą tirti didelės vertės turto išvaistymo, atkuriant nuosavybės teises, didžiojoje dvaro žemės dalyje iki žemės nacionalizacijos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsileipimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad ištyrus pareiškėjo nurodytas aplinkybes jokių teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta, kurie turėtų įtaką viešojo intereso pažeidimui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorė K. R., atsižvelgdama į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-04-06 rašte pateiktą informaciją, pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo, atkuriant nuosavybės teises. Tyrimo metu prokurorė nenustatė imperatyvių nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusių teisės aktų nuostatų pažeidimų, todėl 2012-04-06 nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjas A. G. nurodo, jog prokuratūra privalėjo kreiptis su pareiškimu į teismą dėl viešojo intereso gynimo, apginant pareiškėjo pažeistą teisę atkurti nuosavybės teises į žemę.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, nes jo nuomone neatskleista bylos esmė, ir netinkamai įvertinti bylos duomenys. Apeliacinės instancijos teismas tokius motyvus atmesta kaip nepagrįstus.
Pažymėtina, kad prokuroro teises inicijuoti procesą ginant viešąjį interesą reglamentuoja LR CPK 49 str. bei LR prokuratūros įstatymas. LR prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. įtvirtinta prokuroro teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą tais atvejais, kai nustatomas teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad prokuroras kreiptis į teismą tikslu apginti viešąjį interesą gali tik tais atvejais, kai yra juridinių faktų visuma, t. y. teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai; pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, jog viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Tokie interesai turi būti konkretūs, aiškiai apibrėžti, turi būti nurodyta, kokios visuomenės grupės interesai yra ginami (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d.; 2001 m. balandžio 2 d. nutarimai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso gynimas – tai dispozityviškumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis. Viešojo intereso gynimą civiliniame procese gali nulemti įvairios priežastys, viena iš jų gali būti konkretaus civilinės teisės pošakio ar instituto didesnis, palyginti su kitais, visuomeninis reikšmingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578-2007; 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).
Nagrinėjamu atveju iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. žemę, esančią (duomenys neskelbtini), procesu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo inicijavęs administracines bylas, kuriose prašė panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos raštus, kuriais atsisakyta priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrino S. J. (J.) nuosavybės teise priklausiusią žemė perduodant lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje. Pareiškėjas yra S. J. (J.) testamentinis įpėdinis, todėl laikytina, kad jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą yra išvestinės. Teismai nagrinėjo pareiškėjo reikalavimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į T. J. žemę, tačiau juos atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama 2001-12-10 nutartimi paliko galioti žemesniųjų instancijų priimtus procesinius sprendimus, kuriais atmestas pareiškėjo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J. nuo 1926 m. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 153 ha žemės sklypą. Darytina išvada, kad aptariamu atveju pareiškėjui nebuvo apribotos jo konstitucinės teisės į teisminę gynybą, jis pasinaudojo iš esmės visomis CPK įtvirtintomis procesinėmis galimybės (LR CPK 5 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes prokuroras ištyrė ir įvertino ir tik tuomet atsisakė kreiptis dėl viešojo intereso gynimo. Vien ta aplinkybė, jog teismų procesiniai sprendimai bylose nepalankūs pareiškėjui nereiškia, jog teismai nagrinėdami bylas būtų buvę šališki ir suinteresuoti konkrečia bylos baigtimi, ar šis ginčas susijęs su viešuoju interesu. Aplinkybė, jog pareiškėjai nesutinka su teismų procesiniais sprendimais, nesudaro pagrindo abejoti sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu ar bylas nagrinėjusių teismų nešališkumu. Darytina išvada, kad šiuo atveju nebuvo nustatytas nei konkretus teisės pažeidimas, nei viešasis interesas, susijęs su teisės pažeidimo pašalinimu, o ginčas yra išimtinai privataus pobūdžio.
Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimto nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso pagal pareiškėjo pareiškimą, o pirmosios instancijos teismas nešališkai bei visapusiškai įvertinęs faktinę situaciją bei tinkamai aiškindamas ir taikydamas nagrinėjamam klausimui reikšmingas teisės normas priėjo teisingos išvados, jog Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pagrįstai ginčijamu nutarimu atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista. (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-29 nutartį palikti nepakeistą.