- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-07
- Bylos Nr.
- 1-97-598/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53243-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Civilinis ieškovas
- G. M.
- Kaltinamasis
- S. M.
- Advokatai
- Regina Agrba, Albina Cirulienė
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė, sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei, dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, advokatei Reginai Agrbai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. M., įstatyminei atstovei G. S., nukentėjusios atstovei advokatei Albinai Cirulienei, Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovui Eligijui Laimikiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Raseinių r., našlys, spec. vidurio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį, o būtent: 2015 m. birželio 6 d., laikotarpyje nuo 00 val. 30 min. iki 01.00 val., savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mažamečio sūnaus M. M. gim. (duomenys neskelbtini) akivaizdoje, tyčia, be jokios priežasties mušė šeimos narį - nepilnametę dukrą G. M., gim. (duomenys neskelbtini). diržu sudavė jai apie dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, rankomis apie penkis smūgius į įvairias kūno vietas, bei du kartus įspyrė jai į nugaros sritį. Tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. M. fizinį skausmą.
Kaltinamasis S. M. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad su dukra konfliktuoja ne pirmą kartą, konfliktai kyla dėl drausmingumo, jie padažnėjo po mamos mirties. Kaltinime nurodytą dieną, jis G. išleido į Joninių slėnį žiūrėti filmo, neprisimena iki kada dukrai buvo liepta grįžti namo. Dukrai negrįžus, jis laiptais leidosi į Joninių slėnį, tačiau nei dukters, nei jos draugų nesutiko. Namo grįžo apie 23.30- 24.00 val., namuose buvo sūnus ir dukra. Su dukra bendravo virtuvėje, kuri paaiškino, kad išsikrovus mobiliam telefonui, ji negalėjo paskambinti. Daugiau nesikalbėjo, pokalbis baigėsi ir išsiskirstė miegoti. Jokio smurto prieš dukrą nevartojo. Kitą dieną vaikus išvežė pas senelius į Ukmergės rajoną, kelionė buvo suplanuota iš anksto. Iš dukters paėmė mobilaus ryšio telefoną, nes tai ne pirmą kartą taikoma drausminimo priemonė. Kada ir kieno iniciatyva iš senelių parsivežė vaikus – neprisimena. Dukra G iš namų išsikraustė gyventi pas močiutę, nes jai neleido švęsti draugo gimtadienio kolektyviniame sode. Mano, kad teisme dukra jį apkalba, nes nori daugiau laisvės, o jos draugės duoda melagingus parodymus, nes palaiko savo draugės poziciją. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes telefoną jis perpadovanojo dukrai, kompiuterį nupirko dukrai, nes ji norėjo rašyti knygą, bet tai nėra jos asmeninė nuosavybė, o fizinio skausmo jai nesukėlė.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. M., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2015-06-05 mokslo metų pabaigos proga tėtis ją išleido į Joninių slėnį žiūrėti filmo ir liepė grįžti iki 24.00 val. Kad išsikrovė jos mobilaus ryšio telefonas ji pastebėjo po 23.00 val. Ją išsyk iki namų lydėjo P. Ž. ir R. R.. Namuose tėčio nebuvo, buvo tik brolis. Tėtis grįžo maždaug po 15-20 min. Grįžęs iš džinsų išsitraukė diržą ir pradėjo mušti, diržu sudavė apie 10 smūgių į nugarą, jai nukritus keletą kartų spyrė. Kadangi labai skaudėjo, tiksliai neprisimena. Brolis norėjo ginti, bet jį išvarė į kitą kambarį. Mušti nustojo, kai ji nustojo rėkti. Po to atėmė telefoną ir liepė eiti miegoti. Kitą rytą ją ir brolį išvežė pas močiutę R. Š., nepaaiškinęs kodėl. Apie įvykį močiutei papasakojo tą pačią dieną, tačiau ji liepė nieko neviešinti. Pas R. Š. buvo septynias dienas, ji ir parvežė į Jonavą. Grįžusi susitiko su draugėmis ir papasakojo kaip buvo sumušta. Tėtis grąžino telefoną, o po savaitės ji iš namų išsikraustė, nes nepakentė įtampos. Prašo priteisti 509 Eur turtinės žalos už kompiuterį ir telefoną ir 2000 Eur neturtinės žalos, nes buvo sumušta.
Įstatyminė nukentėjusios atstovė G. S., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad kaltinamasis nuo 2015 m. kovo mėnesio uždraudė bendrauti su anūkais. Rugpjūčio mėnesį ji iš G gavo žinutę, kad ją „ištrauktų“ iš namų, tuo metu ir sužinojo apie sumušimą. G pasakė, kad anksčiau nesisakė, nes bijojo tėvo. Įvykio aplinkybių nežino. Tik iš velionės dukters žino, kad tėvas grubiai elgdavosi su vaikais.
Liudytojas M. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad sesuo išėjo žiūrėti filmo į Joninių slėnį. Gerai neprisimena, bet atrodo, kad tėtis jai leido būti iki 22.00 val., o po to susiskambinti. Apie 23.00 val. su seserim nepavykus susisiekti, tėtis išėjo jos ieškoti, tačiau netrukus grįžo ir ji. Sesuo paskambino tėčiui, kuris grįžo maždaug po 10 min. Tėtis kaip bausmę iš sesers atėmė telefoną, jos nemušė. Kada juos išvežė pas senelius į Ukmergės rajoną, neprisimena. Išvežimo priežastis – tėčiui reikėjo vykti į komandiruotę į Vilnių. Mano, kad G. tėtį apkalba, nes su tėčiu pykstasi, o jis laikinai buvo išėjęs gyventi pas senelį, nes ten linksmiau.
Liudytojas V. K., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad su anūkais bendrauja kai jie apsilanko jo namuose. G pasiskundė, kad tėvas ant jos rėkė ir net mušė. Dėl ko kilo konfliktas, jis nežino. Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. pagarsinus liudytojui parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino, o būtent: kad M. M. ir G. M. yra jo anūkai. Su S. M. bendrauja tik dalykiškai, telefonu, pagrinde tai S. M. paskambina ir paprašo pažiūrėti anūką, kai jam kur nors reikia išvykti. Su anūke G. M. taip pat bendrauja, bet dažniausiai telefonu, nes ji ateina retai. Apie tai, kad G 2015 m. birželio mėnesį buvo sumušęs tėvas, jis sužinojo tik daug vėliau iš pačios G pasakojimų, kai jau pastaroji apie tai buvo pasipasakojusi savo močiutei, pas kurią dabar gyvena. Anksčiau nei M nei G nesiskundė, kad yra mušami tėvo. Sužinojęs apie šį įvykį jis pasiteiravo M. M. sakė, kad nematė, kad tėtis būtų mušęs G, tačiau iš ankstesnių M pasakojimų jam žinoma, kad tėtis barasi ant jo ir G dėl buities reikalų (1 t. b. l. 40).
Liudytoja P. Ž., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2015 m. vasaros pradžioje prasidėjo vasaros kino sezonas. G tėtis jai leido filmą žiūrėti iki 24.00 val., G telefonas išsikrovė apie 23.00 val. Kadangi G bijojo tėčio, ji ir R dar nesibaigus filmui išėjo iš Joninių slėnio. Jos G lydėjo maždaug iki pusės laiptų vedančių į Rimkus. Nuo pusiaukelės jos grįžo į namus, o G nuėjo namo. Su G susitiko po savaitės, nes kitą dieną ji neatsakė į žinutes. G su R susitiko dieną prieš. G pasisakė, kad iš jos tėtis atėmė telefoną ir kompiuterį ir ji prievarta buvo išvežta pas močiutę. Taip pat pasisakė, kad tą dieną kai grįžo iš kino tėtis ją mušė rankomis, spardė. Smurto priežastis – neatsiliepė telefonu. Ji matė kraujosruvą ant dešinės šlaunies, nugaros, kažkurios rankos virš alkūnės. Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. pagarsinus liudytojui parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino, o būtent: kad G. M. yra jos draugė. 2015 m. vasaros metu, tikslios datos neprisimena, ji su G. M. buvo Joninių slėnyje vykusioje kino šventėje. Šios šventės metu G telefonas išsikrovė ir po to vakaro ji nematė G. M. visą savaitę. Vėliau sužinojo, kad tą vakarą tėtis G sumušė, atėmė telefoną ir išvežė į kaimą matė pas G kraujosruvas, kurias ji pati parodė. Iš G pasakojimų iš anksčiau jai yra žinoma, kad ir anksčiau tėtis jos atžvilgiu smurtaudavo. Ji lankydavosi namuose pas G, ji labai yra paslaugi, namuose visada būdavo tvarka, nes juos tvarkydavo pati G (1 t. b. l. 34).
Liudytoja R. R., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2015 m. birželio mėnesį kai pirmą kartą Joninių slėnyje rodė filmą kartu jį žiūrėjo su draugėmis Ž ir M. Po to savaitę su G nesimatė, o jos tėtis paaiškino, kad G ilsisi nuo technologijų. Kokiu būdu susisiekė su G, neprisimena. Matė kraujosruvas ant dešinės kojos, berods ant rankos, ant nugaros. G paaiškino, kad grįžus iš filmo, tėtis supyko, kad dėl išsikrovusio telefono jai negalėjo prisiskambinti, ją užsipuolė. G charakterizuoja kaip gerą, paslaugią draugę, žino, kad dėl konflikto su tėčiu išėjo gyventi pas močiutę.
Liudytoja R. Č., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad ji yra nukentėjusios mokytoja. Apie įvykį sužinojo iš tyrėjos. G charakterizuoja gerą, darbščią, stropią mergaitę. Patikimą, atvirą, mąstantį žmogų, gerą mokinę. Su tėvu bendrauti neteko, nes tėvų dienose nesilankydavo.
Liudytoja D. K., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2015-09-01 iš G sužinojo, kad ji gyvena pas močiutę. Ją informavo, nes ji yra klasės auklėtoja. Vėliau sužinojo ir išsikraustymo priežastį – tėčio smurtas. Iš kitų mergaičių žino, kad matė G sumuštą. Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. pagarsinus liudytojui parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino, o būtent: kad ji yra G. M. klasės auklėtoja nuo 2014 metų. Auklėtinę gali charakterizuoti tik teigiamai - drausminga, nuoširdi, bendraujanti. Niekada nepastebėjo, kad G meluotų, ji, kaip yra, taip ir sako. Nepastebėjo, kad G šeimoje kas nors vyktų. G tėtis mokykloje nebuvo pasirodęs nė karto. 2015 m. mokslo metų pradžioje G jai pasipasakojo, kad tėtis ją mušą, kad girtauja, yra labai griežtas. Taip pat draugės pasakojo, kad jei G šeimoje kas nors negerai, tai G telefonas būna išjungtas. Pati G. M. sužalotos nematė, tik pastebėjo, kad G liūdna ( b. l. 36).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis savo kaltę neigia, tvirtindamas, kad tarp jo ir dukters įvyko tik žodinis konfliktas ir jis dukrai fizinio skausmo nesukėlė, fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Dukra ir jos draugės jį apklaba. Teismas konstatuoja, kad išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą, apklausus liudytojus, nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusios ir liudytojų parodymais. Tai, kad nukentėjusioji išsyk nesikreipė pagalbos buvo objektyvios priežastys – ji ir brolis buvo išvežti į kitą rajoną ir be komunikacijos priemonių. Apie sužalojimus, smurtą po savaitės nukentėjusioji pasisakė draugėms ir draugės tai patvirtino, matė sužalojimus. Todėl neabejotina, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Nereikšmingi neatitikimai dėl matytų sužalojimų, teismui nesuteikia pagrindo abejoti parodymų teisingumu, nes nukentėjusioji, liudytojos jauno amžiaus su maža gyvenimo patirtimi, nesusidūrusios su teisėsauga ir tai lemia neesminį parodymų neatitikimą. Pažymėtina, kad tai nėra esminiai parodymų skirtumai, kurie teismui keltų abejones dėl jų teisingumo. Taip pat įvertintina ir ta aplinkybė, kad nukentėjusioji apie nusikaltimą pranešė maždaug po trijų mėnesių, nes nukentėjusioji savo aplinkoje, būdama pažeidžiama nepilnametė su menkais socialiniais įgūdžiais, be to ir priklausoma nuo kaltinamojo, nežino kaip vertinti susiklosčiusią situaciją. Byloje apklaustos liudytojos R. R. ir P. Ž. nurodė, kad nukentėjusioji visada pagarbiai kalbėjo apie savo tėtį ir juo didžiavosi, tačiau jo ir bijojo.
Nors pagal nukentėjusios parodymus, liudytojų parodymus galima spręsti, kad G. M. buvo padaryti ir sužalojimai, tačiau trūkstant objektyvių duomenų tai inkriminuota nebuvo. Tačiau neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Pagal surinktus byloje duomenis teismas mano, kad S. M. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d., t.y., kad jis be jokios priežasties tyčia diržu sudavė dukrai apie dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, rankomis apie penkis smūgius į įvairias kūno vietas, bei du kartus įspyrė jai į nugaros sritį. Tokiais savo veiksmais sukėlė G. M. fizinį skausmą ir jis baustinas.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į S. M. padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikalstamo padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą. Į tai, kad smurtas buvo panaudotas prieš nepilnametį asmenį.
Teismas konstatuoja, kad S. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tuo tarpu E. M. baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Vertinant S. M. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas, administracine tvarka baustas (1 t. b.l.153-156), Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro priežiūroje dėl psichikos ligos pas gydytoją psichiatrą nesilankė (1 t. b.l.147). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs S. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad S. M. baustinas laisvės apribojimo bausme.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė pareiškė civilinį ieškinį - 509 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nurodė, kad dėl patirto smurto patyrė moralinių išgyvenimų, baimę, įtampą. Teismo priedermė yra byloje dėl fizinio skausmo sukėlimo, teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas, turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai G. M. sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos tokio dydžio ieškininius reikalavimus atlyginti neturtinę žalą. Po nusikaltimo padarymo nukentėjusioji dar ne mažą laiką gyveno kartu su kaltinamuoju ir teismui nėra žinoma, kad visą tą laiką ji būtų patyrusi baimę, neigiamus išgyvenimus, stresą. Baimė, išgąstis buvo nusikaltimo padarymo metu, todėl civilinis ieškinys mažintinas.
Dėl civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji prašo priteisti 509 Eur turtinės žalos už kompiuterį ir telefoną, tačiau teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių kompiuterio ir telefono vertę. Kaltinamasis nors ir neigdamas, kad tai nukentėjusiosios daiktai, netiesiogiai pripažino, kad telefoną perpadovanojo dukteriai, o kompiuteris buvo nupirktas jai, nes ji norėjo rašyti knygą. LR CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiuo atveju tarp S. M. neteisėtų veiksmų (fizinio skausmo sukėlimo) ir civilinės ieškovės patirtos turtinės žalos atsiradimo (telefono ir kompiuterio dingimo) nėra civilinės atsakomybės taikymui būtino priežastinio ryšio, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Daiktinis įrodymas - dvi elektroninės laikmenos (CD kompaktinės plokštelės) su telefonų abonentų išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir jį nubausti 1 (vieniems) metams laisvės apribojimo.
Įpareigoti neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję darbu ar mokymusi.
Per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Per bausmės atlikimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti S. M. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.
Priteisti G. M., gim. (duomenys neskelbtini) iš S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) civilinio ieškinio tenkinimui.
Daiktinį įrodymą– dvi elektronines laikmenas (CD kompaktines plokšteles) su telefonų abonentų išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Išaiškinti S. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.