Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimutės Martinavičienės apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas – areštu 45 (keturiasdešimt penkioms paroms);

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir nuteistas – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir dalinio sudėjimo būdu, ir A. V. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį A. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos žinios, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją atliekant per 6 (šešis) mėnesius.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas S. S., tačiau dėl jo nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. S., 2014 m. gruodžio 18 d., apie 2 val. 40 min., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) rajone, abu priėję prie besikalbančių nukentėjusiųjų V. S. ir R. Š., nesilaikydami elementarių moralės bei elgesio normų ir įžūliu elgesiu parodydami aiškią nepagarbą visuomenei, jis – A. V. tyčia kumščiu trenkė nukentėjusiajam V. S. į veidą ir po smūgio nukentėjusiajam nukritus ant žemės, spyrė jam kojomis ne mažiau 3 kartų į galvos sritį, tuo sukeldamas V. S. fizinį skausmą ir padarydamas jam abiejų viršutinių žandikaulių lūžius, pleištakaulio sparninių ataugų lūžius, nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose, o tuo pačiu metu S. S. tyčia trenkė rankos kumščiu nukentėjusiajam R. Š. į veidą ir po smūgio nukentėjusiajam užsidengus rankomis veidą ir atbulomis pasitraukus bei atsirėmus į namo sieną S. S. sudavė vieną kartą rankos kumščiu į pakaušį, po smūgio R. Š. atsigulus ant žemės S. S. jį spardė kojomis ir sudavė rankos kumščiais ne mažiau 10 kartų nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas R. Š. fizinį skausmą ir padarydamas jam nosies kaulų lūžimą, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 18 d., apie 2 val. 40 min., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) rajone, iš chuliganiškų paskatų be jokios aiškios priežasties tyčia rankos kumščiu trenkdamas nukentėjusiajam V. S. į veidą ir po smūgio nukentėjusiajam nukritus ant žemės spirdamas kojomis ne mažiau 3 kartų jam į galvos sritį, padarė V. S. abiejų viršutinių žandikaulių lūžius, pleištakaulio sparninių ataugų lūžius, nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose, taip dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė V. S. sveikatą, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio 18 d., apie 22.00 val. išgertuvių metu, buto, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) ir priklausančio H. P., kambaryje, tyčia ne mažiau kaip 2 kartus durdamas šakute nukentėjusiajam D. M. į dešinę koją ir neleisdamas nukentėjusiajam išeiti iš buto jį įstūmė atgal į kambarį ir toliau jį mušdamas tyčia sudavė rankos kumščiu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į veido sritį bei po to, nukentėjusiajam D. M. nukritus į lovą ir praradus sąmonę, kėde trenkė gulinčiam lovoje D. M. nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, taip iš viso suduodamas ne mažiau kaip 4 kartus, padarė jam abiejų pusių skruostikaulių ir viršutinių žandiklaulių Le Fort III tipo lūžius, nosies kaulų, pleištakaulio lūžius, galvos smegenų sukrėtimą muštines žaizdas kairiajame antakyje ir pakaušyje, 21 danties išmušimą, 41, 42, 31, 32 dantų dalinius išnirimus, poodines kraujosruvas abiejų akių srityse, apatinio žandikaulio srityje ir kaktos – momens srityse ir poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose, tuo tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. M. sveikatą, nes dėl Le Fort III tipo kaukolės kaulų lūžių jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas, Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendis keistinas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 str. 1 p.).

Prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog A. V. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo – nepagrįsta, kadangi A. V. atidėjus bausmės vykdymą, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 24 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

Pagal kasacinės instancijos teismo jurisprudenciją laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (ir esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Tai gali būti daroma ir paties teismo, nagrinėjančio tokią baudžiamąją bylą iniciatyva (bet kurios instancijos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-216-139/2015, 2K-263-788/2015, 2K-275-895/2015, 2K-7-386-746/2015). Tačiau vadovavimasis kiekvienu atveju BK 3 straipsnio 2 dalimi nereiškia automatiško BK 75 straipsnio naujosios redakcijos taikymo. Tai reiškia tik tai, kad naujasis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012).

Vadovaujantis teismų praktika, spręsdamas galimybę asmeniui atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi atsižvelgti į visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

Spręsdamas A. V. baudžiamosios atsakomybės ir bausmės klausimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nors byloje nustatyta, kad A. V. nusikaltimus padarė būdamas teistu, tai yra asmeniu, kuris kelia didesnį pavojų visuomenei, tačiau teismas atsižvelgdamas į formuojamą Lietuvos baudžiamąją politiką ir į tai, kad sušvelnintos sąlygos taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, pasitikėdamas kaltinamuoju, įvertindamas tai, kad teisminio nagrinėjimo metu jis prisipažino visiškai ir gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, nukentėjusiųjų atsiprašė, pripažino civilinius ieškinius, pasižadėjo juos atlyginti, šiuo metu dirba ir nevartoja alkoholio, anksčiau teismo paskirtus viešuosius darbus atliko.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, nepakankamai įvertino nuteistąjį A. V. apibūdinančius duomenis, jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, ir todėl nepagrįstai sprendė, jog nuteistajam A. V. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors A. V. ir atitinka formalias BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad A. V., tris tyčinius smurtinio pobūdžio nusikaltimus, kurių vienas (BK 135 str. 1 d.; 11 str. 5 d.) yra priskiriamas sunkių, kitas – apysunkių (BK 138 str. 2 d. 8 p.; 11 str. 4 d.) ir dar vienas – nesunkių (BK 284 str. 1 d.; 11 str. 3 d.) nusikaltimų kategorijoms įvykdė būdamas du kartus teistas, teistumui neišnykus, pagal BK 27 straipsnio 1 dalį – recidyvistas, būdamas baustas administracine tvarka ir turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų. Taigi jau vien ši pirmiau paminėta nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga jį apibūdina labai neigiamai, rodo, kad jis linkęs nusikalsti, tinkamų išvadų nedaro ir savo nusikalstamo elgesio nekeičia, jo daromos nusikalstamos veikos vis sunkėja, o su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės neturi A. V. jokio teigiamo poveikio. Be to, byloje nustatyta viena nuteistojo A. V. atsakomybę lengvinanti (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – visus nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, o nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Iš to sprendžiama, kad nuteistasis A. V. savo elgesiu nesistengia įrodyti, jog siekia pasitaisyti, todėl daroma vienareikšmiška išvada, kad jo teisei priešingas elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio, tai, vertinant BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, suponuoja išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog A. V. bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

Skundžiamajame teismo sprendime nurodytoms aplinkybėms, leidusioms pirmosios instancijos teismui taikyti nuteistajam prokurorės ginčijamas BK 75 straipsnio nuostatas (tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu A. V. prisipažino visiškai ir gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, nukentėjusiųjų atsiprašė, pripažino civilinius ieškinius, pasižadėjo juos atlyginti, šiuo metu dirba ir nevartoja alkoholio, anksčiau teismo paskirtus viešuosius darbus atliko) negali būti suteikta išskirtinė reikšmė sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, nes minėtos aplinkybės tik iš dalies teigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir tai tik po nusikalstamų veikų įvykdymo, nes kartu turi būti atsižvelgta ir į kitas aplinkybes, o būtent į nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumą (padaryti trys tyčiniai nusikaltimai, kurių vienas priskiriamas sunkių, kitas – apysunkių ir dar vienas – nesunkių nusikaltimų kategorijoms) bei kitas anksčiau jau nurodytas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (ankstesni teistumai, rodantys jau susiformavusias antivisuomenines pažiūras).

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas leis pakeisti nusikalstamus A. V. polinkius ir, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti A. V. realiai neatliekant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nuteistajam A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

Būtent dėl tokių nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, taikydamas A. V. bausmės vykdymo atidėjimo institutą, netinkamai vadovavosi BK 75 straipsnio nuostatomis, neatsižvelgė į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnį), todėl skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 1 p.), o aptariama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 332 straipsniu,

nusprendė:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. V., vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį A. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos žinios, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją atliekant per 6 (šešis) mėnesius.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu A. V. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.