- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-23
- Bylos Nr.
- I3-4079-809/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09613-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybai
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT) direktoriaus 2023-10-26 įsakymą Nr. P-1533 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. J.“ (toliau - ir Įsakymas).
Pareiškėjas nurodo, jog Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022-12-31 buvo reorganizuotas, todėl nuo 2023-01-01 įkurta LKT, kurioje jis iki šiol vykdo tarnybą. Pareiškėjui nėra suprantama, kaip jis galėjo pažeisti Įsakyme nurodytą „Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-453 patvirtintų „Saugumo koordinavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo“ 5.9 punktą, jei tokia įstaiga nebeegzistavo ir jis nuo 2023-01-01 tarnybą vykdo LKT Saugumo koordinavimo ir kontrolės skyriuje.
Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Įsakyme nurodyta, jog pažeidė LKT direktoriaus 2023 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V-499 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų etikos kodekso ir Lietuvos tarnybos etikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų etikos kodekso 8.2 papunktį, nors toks teisės aktas buvo patvirtintas vėliau, nei jis atliko atsakovo konstatuotą tarnybinį pažeidimą.
Pareiškėjui nėra suprantama ir konkrečiai nenurodyta, kokiais veiksmais jis galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad kiekvienas bausmių vykdymo sistemos pareigūnas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir veiksmus ar neveikimą bei jų pasekmes, nes tai individualią atsakomybę įtvirtinanti, bet ne pareigą apibrėžianti nuostata. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, neaiškiai buvo pritaikytas to pačio įstatymo 7 punktas, 11 straipsnio 2 ir 5 punktai. Pareiškėjas nurodo, jog skundžiamo Įsakymo teisinis reglamentavimas nekonkretus, nėra aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai, kurie, be kita ko, atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje numatytus reikalavimus.
Įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2023-10-06 Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-93 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Saugumo koordinavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto D. J. galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) pateiktus siūlymus, su kurios išvada pareiškėjas nesutinka, nes atliktame tarnybiniame patikrinime nėra nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis: nenustatyta kaltė, priešingi teisei veiksmai, sukeltos neigiamos pasekmės. Tarnybinį patikrinimą atlikęs tyrėjas neteisingai įvertino faktines aplinkybes bei įrodymus, surinktus tarnybinio patikrinimo metu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog atsakovas nepagrįstai neatsižvelgė į jo nurodytą argumentą, jog į J. Ž. 2023-04-12 skundą atsakymas nebuvo pateiktas laiku, nes pareiškėjas nebuvo tinkamai apmokytas naudotis DBSIS sistema ir per klaidą pažymėjo, kad atsakymas parengtas, pasirinko ne tą dokumentą ir nurodė, kad minėta užduotis yra įvykdyta.
Pažymi, kad iki šio momento kai kurios DBSIS sistemos funkcijos yra klaidinančios, ir ne vien tik pareiškėjui. Tuo buvo galima įsitikinti DBSIS sistemos pristatymo metu, kuomet pati lektorė klydo rodydama veiksmų seką. Tuo tarpu, pradėjus dirbti su DBSIS klaidų išvengti nepavyko, todėl pareiškėjas negali sutikti su Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotu faktu, kad per mėnesį įmanoma įsisavinti šią sistemą. Todėl pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais, jog DBSIS sistema pradėjo veikti nuo 2023-03-01 ir iki 2023-04-12 skundo DBSIS pareiškėjas buvo gavęs įvairių užduočių, dėl kurių atlikimo nusiskundimų nebuvo ir kad prieš pradedant dirbti su DBSIS sistema buvo organizuojamas nuotoliniu būdu sistemos pristatymas ir jos funkcijų demonstravimas bei minėtos konsultacijos išplatintos LKT darbuotojams.
Mano, kad tarnybinio patikrinimo metu neteisingai buvo įvertintas jo veiksmų teisėtumas, o tarnybinė atsakomybė pritaikyta nenustačius privalomojo tarnybinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio - kaltės. Be to, galimo tarnybinio nusižengimo situacijoje, turėtų būti vertinamas ir galimas mažareikšmiškumas.
Atsiliepimas
Atsakovas LKT pateikė atsiliepimą į skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas klaidinančiai skunde nurodo, kad LKT buvo „įkurta“ 2023-01-01. Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2022-07-20 nutarimu Nr. 769 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžias biudžetines įstaigas“ sutikus ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-09-07 įsakymu Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“ priėmus sprendimą reorganizuoti, nuo 2023-01-01 Alytaus pataisos namai, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centras, Kauno tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Marijampolės pataisos namai, Panevėžio pataisos namai, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Šiaulių tardymo izoliatorius ir Vilniaus pataisos namai buvo reorganizuoti, juos prijungiant prie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - ir Kalėjimų departamentas), kurio pavadinimas po reorganizavimo nuo 2023-01-01 yra Lietuvos kalėjimų tarnyba.
Kalėjimų departamentas, kurio pavadinimas nuo 2023-01-01 yra LKT, perėmė visas aukščiau minėtų įstaigų teises ir pareigas. Kalėjimų departamento direktoriaus 2022-12-15 įsakymas Nr. V-453 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos saugumo koordinavimo ir kontrolės skyriaus pareigūnų pareigybių aprašymų patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Saugumo koordinavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas, yra teisėtas ir galiojantis, todėl, atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo nurodytas teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas sutinka su pareiškėju, kad Įsakyme padaryta rašymo apsirikimo klaida ir klaidingai nurodyta teisės akto redakcija ir papunktis, t. y., Įsakyme nurodyta Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų etikos kodekso, patvirtinto LKT direktoriaus 2023-06-30 įsakymu Nr. V-499 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų etikos kodekso ir Lietuvos tarnybos etikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir LKT etikos kodeksas), 8.2 papunktis (sąžiningai ir atsakingai atlikti tarnybines (darbo) pareigas bei vykdyti funkcijas, veikti pagal suteiktus įgaliojimus), o turėjo būti nurodytas Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 „Dėl Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo“, 6.1 papunktis (sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas) (galiojusi teisės akto redakcija iki 2023-06-30). Nors Įsakyme buvo nurodyta naujesnės redakcijos teisės aktas ir jo papunktis, tačiau LKT etikos kodekso 8.2 papunkčio ir etikos kodekso 6.1 papunkčio turinys yra toks pat, todėl toks pažeidimas veikiau yra procedūrinis, o ne esminis, dėl kurio turėtų būti panaikinta nuobauda.
Nurodo, jog LKT vadovaudamasi galiojančiu teisiniu reglamentavimu, surinko ir išsamiai išanalizavo visą su pareiškėjo galimu pažeidimu susijusią informaciją ir dokumentinius įrodymus. Konkrečiu atveju nustatytas tarnybinio nusižengimo subjektas, objektas, objektyvioji bei subjektyvioji pusės, kaltė, padariniai, priežastinis ryšys.
Mano, jog pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba yra pagrįsta ir proporcinga padarytam tarnybiniam pažeidimui.
Atsakovo įsitikinimu, iš skundžiamo Įsakymo turinio matyti, kad jame yra visi VAĮ 10 straipsnyje 5 dalyje numatyti administracinio akto sudėties elementai, jame nurodyti motyvai, teisinis padaryto pažeidimo pagrindas, apskundimo tvarka ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023-10-26 įsakymo Nr. P-1533 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. J.“, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas LKT eina Saugumo koordinavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.
2023-08-10 LKT Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje buvo gautas LKT Saugumo koordinavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto, atliekančio viršininko funkcijas T. M. 2023-08-09 tarnybinis pranešimas „Dėl nepateikto atsakymo advokatei J. Ž.“ Nr. LV-36284. Minėtame pranešime nurodoma, kad 2023-04-13 LKT buvo gautas advokatės J. Ž. skundas dėl nuteistojo K. B. („Dėl Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. kovo mėn. sprendimo „Dėl pritarimo neperkelti K. B. iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos lengvosios grupės į atviro tipo bausmės atlikimo vietą“, panaikinimo“). Iš DBSIS nustatyta, kad parengti atsakymą į advokatės J. Ž. skundą 2023-04-15 buvo pavesta pareiškėjui.
2023-06-20 pareiškėjas DBSIS pažymėjo, kad aukščiau minėta užduotis įvykdyta.
2023-07-29 buvo gautas LKT Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto D. A. el. laiškas su prašymu nurodyti teismui priežastis dėl kurių LKT neišnagrinėjo K. B. 2023-04-12 pateikto skundo. LKT patikrinus DBSIS nustatyta, kad pareiškėjas D. J. į advokatės J. Ž. skundą neatsakė.
Pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo.
Pareiškėjas 2023-09-15 pateikė 2023-09-14 paaiškinimą „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“ Nr. LV-40867. Pareiškėjas paaiškino, kad į minėtą skundą atsakymas pateiktas nebuvo, nes jis nebuvo tinkamai apmokytas naudotis DBSIS ir per klaidą, pažymint, kad atsakymas parengtas, pasirinko ne tą dokumentą ir nurodė, kad minėta užduotis yra įvykdyta. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog jis supranta, kad galimai buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir gailisi.
LKT Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyresnioji specialistė A. M. parengė Tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada). Minėtoje išvadoje siūloma pripažinti, kad D. J., eidamas LKT Saugumo koordinavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą; už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Be to, LKT struktūrinių padalinių vadovams pavesta užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsakymai į skundus, prašymus suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų rengiami laiku ir laikantis teisės aktų reikalavimų.
Skundžiamu Įsakymu buvo pripažinta, kad pareiškėjas D. J., padarė tarnybinį nusižengimą, nes netinkamai vykdė pareigas ir neatliko 2023-04-15 jam pavestos LKT Saugumo koordinavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto, atliekančio viršininko funkcijas T. M. paskirtos užduoties parengti atsakymą (DBSIS užduoties Nr. 20477812) į advokatės J. Ž. 2023-04-12 skundą (2023-04-13 Nr. 2G-897) ir dokumentų valdymo sistemoje „DBSIS“ 2023-04-29 pažymėjo, kad atliko šią jam paskirtą užduotį. Tokiu elgesiu D. J. pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022-12-15 įsakymu Nr. V-453 patvirtintų „Saugumo koordinavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo“ 5.9 punktą, kuriame nurodyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas pagal skyriaus kompetenciją rengia atsakymus į valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, visuomeninių organizacijų, kalėjimų paklausimus ir kitokio pobūdžio raštus, taip pat atsakymus į suimtųjų, nuteistųjų ir kitų asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus, Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023-06-30 įsakymu Nr. V-499 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų etikos kodekso ir Lietuvos tarnybos etikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų etikos kodekso 8.2 papunktį, kuriame nurodyta, kad darbuotojai, atlikdami savo pareigas, privalo: sąžiningai ir atsakingai atlikti tarnybines (darbo) pareigas bei vykdyti funkcijas, veikti pagal suteiktus įgaliojimus, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad kiekvienas bausmių vykdymo sistemos pareigūnas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir veiksmus ar neveikimą bei jų pasekmes, 11 straipsnio (bausmių vykdymo sistemos pareigūnų pareigos) 2 punktą, kuriame bausmių vykdymo sistemos pareigūnui įtvirtinta pareiga gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, 5 punktą, kuriame įtvirtinta pareiga elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą, 7 punktą, kuriame nustatyta pareiga atlikti kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas <...>“ . Ginčijamu Įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pažymėtina, jog pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti yra tarnybinis nusižengimas.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.
Statuto 39 straipsnio 1 dalis numato, jog už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Statuto 39 straipsnio 2 dalies 4 punktas reglamentuoja, jog viena iš tarnybinių nuobaudų gali būti skiriama perkeliant pareigūną į žemesnes pareigas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).
Pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022-12-15 įsakymu Nr. V-453 patvirtintų „Saugumo koordinavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo“ 5.9 punktą, Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023-06-30 įsakymu Nr. V-499 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų etikos kodekso ir Lietuvos tarnybos etikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų etikos kodekso 8.2 papunktį, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 2, 5 ir 7 punktus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022-12-15 įsakymu Nr. V-453 patvirtintų „Saugumo koordinavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo“ 5.9 punkte numatyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas pagal skyriaus kompetenciją rengia atsakymus į valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, visuomeninių organizacijų, kalėjimų paklausimus ir kitokio pobūdžio raštus, taip pat atsakymus į suimtųjų, nuteistųjų ir kitų asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus.
Pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023-06-30 įsakymu Nr. V-499 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų etikos kodekso ir Lietuvos tarnybos etikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų etikos kodekso 8.2 papunktį darbuotojai, atlikdami savo pareigas, privalo: sąžiningai ir atsakingai atlikti tarnybines (darbo) pareigas bei vykdyti funkcijas, veikti pagal suteiktus įgaliojimus.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad kiekvienas bausmių vykdymo sistemos pareigūnas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir veiksmus ar neveikimą bei jų pasekmes. Šio įstatymo 11 straipsnyje yra įtvirtintos bausmių vykdymo sistemos pareigūnų pareigos, be kita pareiga gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves (11 straipsnio 2 punktas), elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą (11 straipsnio 5 punktas), atlikti kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas <...> (11 straipsnio 7 punktas).
Pažymėtina, jog pareiškėjas nesutinka su Tarnybinėje išvadoje jam konstatuotais pažeidimais. Tačiau teismas sutinka su atsakovu, jog pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais veikė aplaidžiai, t. y. netinkamai vykdė pareigas ir neatliko 2023-04-15 jam pavestos užduoties - atsakyti į nuteistojo atstovės advokatės J. Ž. 2023-04-12 skundą, nors dokumentų valdymo sistemoje „DBSIS“ 2023-04-29 pareiškėjas pažymėjo, kad šią užduotį atliko. Pažymėtina, jog objektyvių aplinkybių, leidžiančių teismui daryti priešingą išvadą, byloje nėra. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, jog nebuvo tinkamai apmokytas dirbti su DBSIS sistema, tačiau neneigė, jog nuo dokumentų valdymo sistemos (nuo 2023-03-01 iki 2023-04-29) atliko ne vieną užduotį, todėl laikytina, jog jis ginčo užduoties atlikimo metu gebėjo tinkamai naudotis DBSIS, o pareiškėjo argumentus dėl netinkamo sistemos apmokymo teismas vertina kaip pareiškėjo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti tarnybinės pozicijos. Pareiškėjas teikė į bylą įrodymus, jog tam tikromis dienomis tam tikru laiku būdavo sistemos trukdžiai, tačiau byloje nėra duomenų, jog 2023-04-29 dokumentų valdymo sistema būtų veikusi netinkamai.
Pareiškėjas nurodo, jog atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, neturėjo pagrindo vadovautis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022-12-15 įsakymu Nr. V-453 patvirtintų „Saugumo koordinavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo“ 5.9 punktu, nes ginčui aktualiu laikotarpiu Kalėjimų departamentas jau buvo likviduotas, o su LKT jam priskirtos pareigybės aprašymu jis nebuvo pasirašytinai supažindintas. Pažymėtina, jog atsakovas teismui nepateikė pareiškėjo pasirašytos pareigybės aprašymo. Tačiau remiantis pareiškėjo paaiškinimais teisme nustatyta, jog jis, nors raštu ir nebuvo supažindintas su LKT pareigybės aprašymu, tačiau puikiai suprato, jog pagal kompetenciją turi rengti atsakymus į suimtųjų, nuteistųjų ir kitų asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus. Juo labiau, kad LKT perėmė visas Kalėjimų departamento teises ir pareigas, o pareiškėjo pareigybė iš esmės liko nepakitusi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjas, gavęs užduoti parengti atsakymą į advokatės J. Ž. 2023-04-12 skundą dėl nuteistojo K. B., nesikreipė į savo tiesioginį vadovą, jog jam yra pavesta užduotį atlikti, kuri jam nepriklausytų pagal pareigybės aprašymą.
Teismas visiškai sutinka su pareiškėju, jog atsakovas nepagrįstai skirdamas Įsakymą vadovavosi Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023-06-30 įsakymu Nr. V-499 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų etikos kodekso ir Lietuvos tarnybos etikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų etikos kodekso 8.2 papunkčiu, kadangi pareiškėjo tarnybinio pažeidimo padarymo metu minėtas teisės aktas dar negaliojo. Pažymėtina, jog atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Įsakyme padaryta rašymo apsirikimo klaida ir klaidingai nurodyta teisės akto redakcija ir papunktis, t. y. vietoj Įsakyme nurodyto minėto teisės akto turėjo būti nurodytas Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo“ 6.1 papunktis. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas šią klaidą nurodė tik teismui pateiktame atsiliepime į skundą, pačio Įsakymo vėliau, net ir paaiškėjus apsirikimui, netaisė, todėl teismas šalina šį teisės aktą iš Įsakymo, konstatuodamas, jog atsakovas nepagrįstai Įsakyme vadovavosi negaliojančiu teisės aktu.
Atkreiptinas dėmesys, jog tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms (LVAT 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-3035/2012 ir kt.). Taip pat pagal LVAT praktiką dėl tarnybinių nusižengimų gali kilti įvairaus pobūdžio neigiamos pasekmės (LVAT 2011 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2489/2011, LVAT 2013 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-279/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad dėl pareiškėjo atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilo neigiamos pasekmės, t. y. būtent pareiškėjo neteisėti veiksmai tiesiogiai įtakojo, jog nuteistasis K. B. Regionų administraciniam teismui pateikė skundą atsakovui LKT dėl sprendimo panaikinimo (administracinė byla Nr. eI1-8586-780/2024). Pažymėtina, jog tokiu būdu taip pat neigiamai paveikiamas valstybės institucijos, vykdančios jai patikėtas viešojo administravimo funkcijas, įvaizdis ir autoritetas bei formuojamas neigiamas atsakovo įvaizdis dėl jo vykdomų funkcijų bei teisės aktų nuostatų nesilaikymo.
Teismas nenustatė, kad atsakovas atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Teismo vertinimu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai ir tinkamai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Statuto 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją.
Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.).
Atsižvelgdamas į nurodytas teisės aktų nuostatas, teismų praktiką ir nustatytas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, kadangi nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai: neteisėta veika, kaltė, žala ir priežastinis ryšys.
Pagal Statuto 39 straipsnio 2 dalį pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai, teismų praktika ir taip pat ir visuomenė tikisi adekvataus padaryto pažeidimo vertinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog konstatavus, kad valstybės tarnautojas (pareigūnas) padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta nuobauda yra per griežta, ši nuobauda, nesant aplinkybių, kurios eliminuotų galimybę šiems asmenims iš viso taikyti šią tarnybinės (drausminės) atsakomybės priemonę, turėtų būti keičiama į švelnesnę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-162/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-945/2007; 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-284/2008; 2008 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2681/2008; 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).
Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimą pareiškėjo darbdavio buvo įvertintos tiek lengvinančios, tiek sunkinančios aplinkybės. Atsakovas nenustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
Įvertinus pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusio pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes ir kitas jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju paskirta pati švelniausia pagal savo pobūdį tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui. Teismas nenustatė, kad atsakovas atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).
Teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-134 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. J. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.