Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2013-05-17 · Civilinė byla Nr. 2-145-835/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-17
Bylos Nr.
2-145-835/2013
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02460-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audra Dudzinskienė
Atsakovas
R. K., Š. S.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Advokatai
Mindaugas Macedulskas
Civilinė byla Nr. 2-145-835/2013(Proceso Nr. 2-13-3-02460-2012-6)Procesinio sprendimo kategorija (S) 73.2.6.1; 99.5; 116.1.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 17 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant atsakovo R. K. atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Macedulskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams Š. S. ir R. K. dėl solidaraus žalos atlyginimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų 33682,03 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Ieškinyje nurodė, kad 2008-12-01 Norvegijoje dėl atsakovo Š. S. kaltės, vairavusio atsakovui R. K. priklausančią transporto priemonę HONDA CRX, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Atsakovo civilinė atsakomybė vairuojant šią transporto priemonę nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio valstybės – Norvegijos nacionalinis draudikų biuras, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui reikalavimą 88344,00 Norvegijos kronų (33682,03 Lt) sumai, kurią ieškovas apmokėjo. Kadangi transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas, sumokėdamas Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą, įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš bendraatsakovių. Bendraatsakoviai ieškovui neatlygino šios sumos, todėl prašo ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti skolą solidariai iš abiejų atsakovų.

Atsakovo R. K. atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad R. K. nėra automobilio HONDA CRX, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), tikrasis savininkas ir neturėjo pareigos jo apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl jis neprivalo ieškovui grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtos sumos. Atsakovas Š. S. pažadėjo R. K. surasti darbą Norvegijoje ir nurodė, jog darbui bus reikalinga lengvoji transporto priemonė. Š. S. nusipirko automobilį HONDA CRX, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį įregistravo R. K. vardu, tačiau automobilio nepersirašė savo vardu ir nepranešęs atsakovui R. K. išvyko su minėtu automobiliu į Norvegiją. Susiklostė ydinga situacija, kad tikrasis automobilio savininkas Š. S. naudojosi transporto priemone, neapdraudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jos sąmoningai nepersirašė savo vardu. Faktą, kad tikrasis automobilio savininkas yra Š. S. patvirtina ieškovo pateikti dokumentai – pranešimas apie kelių eismo įvykį ir Norvegijos nuosprendis, kuriuose nurodyta, kad Š. S. 2008-12-01 apie 21.40 val. Helgesens gatvėje Oslo mieste vairavo asmeninį automobilį, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), paveiktas alkoholio. Šių dokumentų nei fakto, nei turinio Š. S. neginčijo, tai rodo, kad jis sutiko, jog yra automobilio HONDA CRX, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkas, kuriam pagal įstatymą kyla pareiga drausti transporto priemonę. Be to, atsakovas Š. S. eismo įvykį padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, todėl jis yra asmeniškai atsakingas prieš ieškovą dėl jo patirtų nuostolių. Prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškovo ieškinyje nurodytiems reikalavimams ir jų netenkinti.

Atsakovas Š. S. į teismo posėdį neatvyko, prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta. Jam procesinių dokumentų įteikti nepavyko. Iš informacinės teismų sistemos Liteko nustatyta, jog atsakovas Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos nedeklaravęs, todėl apie bylos nagrinėjimą pranešta viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų, nustatyta, kad 2008-12-01 Norvegijoje eismo įvykio metu buvo padaryta žala, kurio kaltininkas atsakovas Š. S., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę HONDA CRX, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), registruotą Lietuvos Respublikoje R. K. vardu, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip numatyta TPVCAPD įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 8 dalies nuostatose. Kadangi transporto priemonė registruota Lietuvoje, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio kaltininkas neatlygino padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiajam asmeniui, todėl Norvegijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 straipsniais, išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui reikalavimą 88344,00 Norvegijos kronų (33682,03 Lt) sumai.

Nesant sudarytos draudimo sutarties, t. y. nesant susiklosčiusių draudimo teisinių santykių tarp transporto priemonės, kuria padaryta žala, savininko ir draudiko, draudimo išmoką išmoka Transporto priemonių draudikų biuras (toliau - Biuras) Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Remiantis Įstatymo 2 straipsnio 12 ir 18 dalimis, 6 straipsniu Biuras pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 įsteigta organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, tačiau pati šios funkcijos neatlieka. Taigi, draudimo teisiniai santykiai tarp transporto priemonių valdytojų ir Biuro nesusiklosto. Biurui išmokėjus nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui draudimo išmoką, kuri visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia. Tokiu atveju Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda Biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą draudimo išmoką. Minėta, kad Biuras draudiko funkcijų neatlieka, t. y. nesudaro draudimo sutarčių, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2008-12-01. Ieškovas Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui išmoką sumokėjo 2009-06-29, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas būtent nuo to momento, kuomet ieškovas įvykdė savo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pareigą išmokėti draudimo išmoką (CK 1.127 str. 4 d.). Ieškovas į teismą kreipėsi 2012-06-29. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pažymi, kad ieškovas kreipdamasis į teismą ieškinio senaties termino nepraleido.

Pagal CK 6.280 straipsnį bei Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 1 dalį ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba jos savininką.

Ginčo, kad autoįvykio kaltininkas yra atsakovas Š. S. byloje nėra. Žalos dydis byloje įrodytas rašytiniais įrodymais. Atsakovai žalos dydžio neginčijo, todėl teismas laiko šias aplinkybes įrodytomis. Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl to, ar atsakovas R. K. privalo regreso tvarka atlyginti ieškovui patirtą žalą. Nesutikdamas su ieškiniu atsakovas R. K. nurodė, kad jis eismo įvykio metu nebuvo transporto priemonės HONDA CRX, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkas, todėl neturėjo pareigos jos apdrausti privalomuoju transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimu. Paaiškino, kad atsakovas Š. S. apgaulės būdu, suklaidindamas jį, kad neturi reikiamų registracijai dokumentų, 2007-08-22 užregistravo savo automobilį svetimu vardu, t. y. R. K. sutiko laikinai užregistruoti jo automobilį savo vardu. Kaip vėliau paaiškėjo, Š. S. specialiai nesusitvarkęs visų reikiamų dokumentų - nepersirašęs transporto priemonės registracijos dokumentų savo vardu, neapdraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neįspėjęs R. K., išvyko į Norvegiją, kur eksploatavo automobilį kaip teisėtas transporto priemonės savininkas.

Draudikų biurui naudojantis teise į savininką TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu, aktualus transporto priemonės savininko nustatymo klausimas įstatymo 4 straipsnio 2 dalies prasme. Dėl to aplinkybė, kad konkretus asmuo viešame registre įrašytas kaip transporto priemonės savininkas (valdytojas), esant ginčui, gali būti nepakankama pripažinti tokio asmens atsakomybę Draudikų biuro naudai TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies prasme. Nustatant transporto priemonės savininką pagal pareikštą Draudikų biuro reikalavimą, galimybė remtis transporto priemonės registro duomenimis ribota. Registro duomenys Draudikų biurui leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir nekliudo atsakovui įrodinėti nuosavybės teisių į transporto priemonę perleidimą kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. A. V., bylos Nr. 3K-3-448/2010; 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje UAB „Automera“ v. G. M., bylos Nr. 3K-7-309/2010).

Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamos išmokos yra susijusios priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu).

CPK 185 straipsnyje numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įvertindamas įrodymus teismas turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams, atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.). Be to, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; ir kt.).

Iš byloje esančių dokumentų – Oslo policijos nuovados pranešimo apie kelių eismo įvykį (t. 1, b. l. 14-19) ir Oslo apylinkės teismo nuosprendžio (t. 2, b. l. 18-37) matyti, kad eismo įvykio kaltininkas Š. S. yra automobilio HONDA CRX, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkas. Be to, eismo įvykį Š. S. padarė būdamas neblaivus, ką jis pats pripažino.

Vertindamas nurodytais principais visus nagrinėjamojoje byloje surinktus faktinius duomenis ir jų nekartodamas, teismas laiko įrodyta, kad asmuo, atsakingas už 2008-12-01 Norvegijoje dėl atsakovo Š. S. kaltės, vairavusio transporto priemonę HONDA CRX, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu padarytą žalą, yra Š. S..

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas, sumokėdamas Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą - 88344,00 Norvegijos kronų (33682,03 Lt), įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją - atsakovą Š. S.. Atsakovas padarytos žalos iki šiol neatlygino, todėl iš jo priteistina reikalaujama suma - 33682,03 Lt bei 5 % metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui (CK 6.38 str., 6.53 str., 6.245 str. 4 d., 2.263 str., 6.280 str. bei Įstatymo 22 str. 2 d.).

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo Š. S. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos – 2625,06 Lt ieškovui, 1600,00 Lt atsakovui R. K. ir 55,98 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 str., 88 str. 1 d. 3 ir 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo Š. S. 33682,03 Lt nuostolius regreso teise, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-09-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2625,06 Lt bylinėjimosi išlaidas (1010,00 Lt žyminį mokestį ir 1615,06 Lt už dokumentų vertimus į lietuvių kalbą) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Š. S. 1600,00 Lt išlaidas už teisines paslaugas atsakovui R. K..

Priteisti iš atsakovo Š. S. 55,98 Lt išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Audra Dudzinskienė