Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus (toliau – Probacija) atstovei Eglei Zdanavičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Probacijos teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu nuteistajai E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. vasario 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas Probacijos teikimas, kuriuo siūloma spręsti klausimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu nuteistajai E. S. Nurodoma, kad per bausmės atlikimo laiką ji sistemingai nevykdo teismo skirto įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu. Taip pat nurodoma, jog bausmės vykdymo metu vieną kartą bausta administracine tvarka, t.y. 2021 m. spalio 18 d. pagal LR ANK 446 straipsnio 4 dalį paskirta bauda 8 Eur.

Teismo posėdžio metu nuteistoji E. S. prašė Probacijos teikimo netenkinti. Nurodė, kad nesutinka su prašoma bausme, geriau teismas gali sugriežtinti bausmę, t.y. uždėti apykoją, bet ne areštą paskirti. Dėl nustatytų pažeidimų, t.y. nebuvimo namuose paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. nuleido padangą, atvyko pažystamas ir pakeitė. Dėl rugsėjo 23 d. jos durų skambutis nesigirdi, kai probacija vyko tikrinti, tai atvykusi jai paskambino į telefoną ir ji atidarė duris. Sausio 30 dieną ji buvo karantine, tai ji negalėjo nebūti namuose, ji tada tikrai buvo namuose, negirdėjo, kad kažkas barbentų į duris. 4.00 val. ryto ji miegojo, kai atvyko tikrinti, negirdėjo. Dėl ko skambutis neveikė negali pasakyti. Ji vartoja vaistus „Lexotanil“ ir „Ksanax“. Vaistus išrašė šeimos gydytoja, „Ksanax“ išrašytas buvo 2019 metais, juos geria ne visada, o „Lexotanil“ buvo elektorinis receptas, kuriuos jai gydytoja 2021 m. rudenį išrašė, nes buvo tokia situacija, kad visiškai nieko nenorėjo, todėl nuvyko į ligoninės priimamąjį, prašė, kad iškviestų psichiatrą. Vaistus vartoja jau apie pusę metų, nes atsirado daug streso, jos vyras iš įkalinimo įstaigos skambinėja nervuoja, neduoda jai ramybės. Jau pradėjo tvarkyti skyrybų dokumentus, nes jos vyras nesikeičia ir toliau mąsto lygiai taip pat ir ją nervuoja ištisai, prisigalvoja nesąmonių, kad mieste ją matė, ją apkalba. Prieš tai, kai nebuvo fiksuojami pažeidimai vaistų beveik nevartojo, nes jai jų nereikėjo. Pažadėjo laikytis visų nurodymų ir būti namuose kada priklauso ir apie viską informuoti probaciją.

Teismo posėdžio metu Probacijos atstovė teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti, papildomai pateikė duomenis, kad 2022 m. vasario 3 d. apie 4.00 val. E. S. vėl nerasta namuose, bei pateikė prašymą pakeisti gyvenamosios vietos adresą, bei kad nuo 2022 m. vasario 7 d. gyvens (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu prokuroras siūlė teikimo netenkinti, tačiau paskirti papildomą įpareigojimą - intensyvią priežiūrą. Šis teikimas susijęs su nuteistosios padarytais pažeidimais, įvertinus tai, kad E. S. nuteista už sunkų tyčinį nusikaltimą, teista vieną kartą, pakankamai jauno amžiaus, paskirtą bausmę beveik pusę metų vykdė tinkamai. Mano, kad šiai dienai nebūtų tikslinga pakeisti bausmę į areštą. Siūlo teismui dar kartą parodyti pasitikėjimą, papildomai skirti priemonę prie laisvės apribojimo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus. BK 48 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas teismo paskirtų draudimų ar įpareigojimų laisvės apribojimo laikotarpiu nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

Be to pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos BK 48 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹-48 straipsniai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2264), kuriuose nustatytas laisvės apribojimo bausmės skyrimas, jos vykdymas ir atlikimo sąlygos, taip pat naujos redakcijos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2266). Šių teisės aktų nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė, jog visų pirma turėtų būti svarstomas klausimas dėl nuteistajam, vengiančiam atlikti laisvės apribojimo bausmę, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių arba auklėjamojo poveikio priemonių keitimo, skiriami papildomi draudimai ir įpareigojimai, intensyvi priežiūra. Tuo tarpu tik kaip galutinė priemonė turėtų būti svarstomas klausimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Įstatymų leidėjo nuomone, asmens neizoliuojant nuo visuomenės, būtų efektyviau plėtojamas su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, optimizuojamas baudžiamosios atsakomybės formų vykdymas ir siekiama veiksmingos nuteistojo socialinės reabilitacijos, o taip pat mažinamas nuteistųjų nusikalstamų veikų recidyvas (Aiškinamasis raštas dėl Baudžiamojo kodekso <...> 48, <...> straipsnių pakeitimo įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo, <...> Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo, <...> projektų).

Taigi įvertinus pačią teisės normos (t. y. BK 48 straipsnio 8 dalies) konstrukciją, tiek paminėtą aiškinamąjį raštą yra akivaizdi įstatymo leidėjo valia, kad nuteistam asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės rūšies keitimas galimas tik jei teismas spręstų, jog aukščiau minėtos papildomos priemonės ir draudimai yra neefektyvūs bei nepritaikomi ir nustatytas nuteistojo piktybiškumas. Ir visų pirmiausiai, vykdydami probaciją tą turi įvertinti šios tarnybos specialistai, prieš kreipdamiesi su teikimu dėl bausmės keitimo.

Iš nuteistosios E. S. asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog ji į Probacijos skyriaus registrą įrašyta 2021 m. kovo 23 d. (asmens byla, l. 37). Su probacijos vykdymo tvarka bei teisinėmis pasekmėmis nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų pasirašytinai supažindinta 2021 m. balandžio 2 d. (asmens byla, l. 41-48).

Teismui pateikti duomenys liudija, kad E. S. yra registruota Užimtumo tarnyboje (asmens byla, l. 100), priežiūros laikotarpiu baustas vieną kartą administracine tvarka, bauda sumokėta (asmens byla, l. 93), nėra įtariama ar kaltinama naujų nusikalstamų veikų padarymu (asmens byla, l. 94-95), 2021 m. gegužės 13 d. baigė elgesio pataisos programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ (asmens byla, l. 62, 63, 64), tačiau šešis kartus pažeidė teismo nustatytą įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, t.y. 2021 m. rugsėjo 12 d., apie 22.30 val., 2021 m. rugsėjo 23 d., apie 23.18 val., 2021 m. gruodžio 3 d., apie 01.55 val., 2022 m. sausio 20 d. apie 22.25 val., 2022 m. sausio 30 d., apie 01.45 val., 2022 m. vasario 3 d., apie 4.00 val. lankantis E. S. gyvenamojoje vietoje, nerasta namuose.

Nustatyta, kad E. S. netinkamai vykdė jai nuosprendžiu skirtą įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokslu, tačiau dėl kitų skirtų įpareigojimų pažeidimų nebuvo nustatyta.

Šiuo atveju tai yra pirmasis probacijos tarnybos teikimas dėl nuteistosios E. S. netinkamo įpareigojimų vykdymo. Taigi, nors nuteistoji E. S. ir netinkamai vykdo jai skirto vieno iš įpareigojimų nustatytas sąlygas, tačiau jos atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, taip pat nebuvo svarstoma dėl papildomų priemonių, kurios padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Nustatyta, jog beveik pusės metų laikotarpyje, kai Probacija pradėjo kontroliuoti elgesį pažeidimų nebuvo nustatyta, tik kaip paaiškino pati nuteistoji, kai šiai iš įkalinimo įstaigos pradėjo skambinėti jos vyras, pradėjo vartoti raminamuosius vaistus, jaučia stresą, pasikeitė jos elgesys. Toks nuteistosios elgesys dėl jai paskirto įpareigojimo nevykdymo sudaro formalų pagrindą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Tačiau teismas įvertina tai, kad E. S. elgesys dar nėra tiek pavojingas, kad reiktų ją izoliuoti nuo visuomenės. E. S. įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nebendrauti su B. P. nepažeidė, kviečiama atvyksta į probacijos tarnybą, pateikia paaiškinimus dėl įpareigojimų nevykdymo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat nuteistosios jauną amžių ir jos elgesį viso bausmės atlikimo metu, nėra pagrindo teigti, jog E. S. piktybiškai vengia vykdyti jai skirtą laisvės apribojimo bausmę, todėl teismas konstatuoja, kad pagrindo laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą nėra. Teismo nuomone, keičiant nuteistosios elgesį teigiama linkme labiau padėtų tolesnė Probacijos priežiūra, o ne buvimas įkalinimo įstaigoje, todėl tikslinga nuteistajai suteikti dar vieną galimybę. Kita vertus, siekiant paskatinti tinkamą nuteistosios elgesį prokuroras siūlo skirti nuteistajai E. S. intensyvią priežiūrą už teismo paskirto įpareigojimo nevykdymą, tiek ir pati nuteistoji sutinka, kad jos elgesys, veiksmai būtų kontroliuojami taikant intensyvią priežiūrą.

Taigi teismo vertinimu nuteistoji E. S. nesilaiko laisvės apribojimo sąlygų – netinkamai vykdo jai paskirtą įpareigojimą - būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, todėl tai negali būti įvertinta kitaip nei kaip aplinkybės patvirtinančios nuteistajai teismo paskirtų įpareigojimų ir rodomo pasitikėjimo ignoravimą bei nusiteikimą nevykdyti jai paskirtosios bausmės. Taigi, nuteistajai nevykdant laisvės apribojimo metu jai nustatyto vieno iš įpareigojimo, konstatuojama, kad nevykdoma ir laisvės apribojimo bausmė, o pastarosios nevykdymas sudaro teisinę galimybę papildomai paskirti jai intensyvią priežiūrą likusios neatliktos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiui (BK 48 straipsnio 8 dalis, Probacijos įstatymo 28 straipsnis).

Teismas, vadovaujantis BK 48 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsniu, Probacijos įstatymo 28 straipsniu, Lietuvos Bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus teikimą tenkinti iš dalies.

E. S. skirti papildomai intensyvią priežiūrą, likusios neatliktos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiui, įpareigojant E. S. būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.