Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-135/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-29
Bylos Nr.
1A-135/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys, Svajūnas Knizleris, Linas Žukauskas
Nuteistasis
R. L.
Advokatai
Ričardas Girdziušas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-135/2010 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.17.1.; 1.2.23.3.; 2.4.6.3.3.LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 29Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko ( kolegijos pirmininko ir pranešėjo ), Svajūno Knizlerio, Aloyzo Kruopio,

sekretoriaujant Agatai Minkeldalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui,nuteistajam R. L.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 199 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtosios bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę ir R. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku ir nenustatytoje užsienio valstybėje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų - 25425,45 g. kanapių dervos, kurią neteisėtai gabeno mikroautobuso ,,VW Multivan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grindyse tam specialiai įrengtoje slėptuvėje, iki Salaperaugio k. Kalvarijos savivaldybėje esančios valstybės sienos apsaugos Lazdijų rinktinės Kalvarijų užkardos, kur 2008 m. gruodžio 3 d. apie 2 val. 30 min. šio automobilio patikrinimo metu buvo rastos ir išimtos aukščiau nurodytos narkotinės medžiagos, t.y. šiais veiksmais R. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d.

Be to, R. L., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje užsienio valstybėje, įgijęs labai didelį kiekį narkotinių medžiagų - 25425,45 g. kanapių dervos, tikslu ją neteisėtai įvežti į Lietuvos Respubliką, siekdamas išvengti muitinės kontrolės, įgytas narkotines medžiagas paslėpė specialiai tam įrengtoje slėptuvėje, mikroautobuse „VW Multivan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, išvengdamas muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nurodytas narkotines medžiagas, t.y. 2008-12-03 apie 2 val. 25 min. iš Lenkijos Respublikos teritorijos įvažiavo į Lietuvos Respublikos Salaperaugio k. Kalvarijos savivaldybėje esančios valstybės sienos apsaugos Lazdijų rinktinės Kalvarijų užkardą, kur aukščiau nurodytame automobilyje 2008 m. gruodžio 3 d. apie 2 val. 30 min. patikrinimo metu buvo rastos ir išimtos aukščiau nurodytos narkotinės medžiagos, t.y. šiais veiksmais R. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 199 str. 2 d.

Šalies argumentai

Nuteistojo R. L. gynėjas advokatas apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį panaikinti ir R. L. atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Skunde nurodo, jog R. L. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų (BK 199 str. 2 d. ir BK 260 str. 3 d.) nuteistas nepagrįstai, kadangi apkaltinamajame nuosprendyje padarytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nors pirmosios instancijos teismas nuteisdamas R. L. pagal BK 260 str. 3 d. jo veikoje nustatė du šio nusikaltimo objektyviajai pusei būdingus požymius – neteisėtą įgijimą bei gabenimą, tačiau, apelianto nuomone, nei vieno iš šių požymių buvimo nepatvirtina teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme nebuvo nustatytos tokios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kaip vieta, laikas, būdas, bei kaip ir iš ko R. L. įgijo narkotines medžiagas. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis turėjo tiek pinigų, jog galėjo nupirkti tokį narkotinių medžiagų kiekį. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, išskyrus tą faktą, jog R. L. priklausančio mikroautobuso „VW Multivan“, v/n (duomenys neskelbtini) grindyse tam specialiai įrengtoje slėptuvėje buvo rastas labai didelis kiekis kanapių dervų, kurie patvirtintų, kad R. L. minėtas narkotines medžiagas gabeno.

Gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus bei darydamas išvadas, pagrindžiančias R. L. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, nepagrįstai prioritetinę reikšmę suteikė jau minėtam faktui, kad jam priklausiančio mikroautobuso grindyse tam specialiai įrengtoje slėptuvėje buvo rastas labai didelis kiekis kanapių dervos. Apelianto teigimu, nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kas ir kaip minėtame mikroautobuse įrengė minėtą slėptuvę ir kaip su tuo susijęs R. L.. Nė vienas iš byloje apklaustų ir su transporto priemonės įgijimu bei remontu susijusių liudytojų neparodė, kad R. L. būtų prašęs mikroautobuse įrengti slėptuvę ar kad ji buvo įrengta remonto metu. Be to, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis slėptuvę būtų įsirengęs Ispanijoje. Specialistas, atlikęs objektų tyrimą, taip pat nerado jokių R. L. paliktų pėdsakų ant kanapių dervos pakuočių ar mikroautobuse įrengtoje slėptuvėje.

Taigi, aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad R. L. veiksmuose nėra ir tiesioginės tyčios, nes nuteistasis nieko nežinojo apie įrengtą slėptuvė bei apie joje gabentas narkotines medžiagas.

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad didelis kiekis kanapių negalėjo būti gabenamas asmeninam vartojimui, todėl byloje liko neišaiškinta aplinkybė, kas turėjo paimti minėtas narkotines medžiagas. Be to, techninių priemonių pagalba nebuvo surinkta faktinių duomenų, patvirtinančių apie R. L. sąsajas su asmenimis, kurių atžvilgiu buvo atliekamas operatyvinis tyrimas dėl narkotinių prekių vežimo. Liudytojas V. G. taip pat neparodė, kad R. L. buvo žinomas kaip narkotikų prekeivis.

Gynėjo nuomone, tai, kad R. L. buvo pasinaudota, patvirtina jo sulaikymo aplinkybės, kurių metu, kaip parodė sulaikymo operacijoje dalyvavę pareigūnai, nuteistasis elgėsi ramiai, nebandė bėgti ar tartis, neprašė paleisti, o tai kad jis daug rūkė ir pasakė, kad gresia ilgi metai kalėjimo neįrodo, kad jis žinojo apie gabenamas narkotines medžiagas.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas kad R. L. kaltę jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų patvirtina netiesioginiai įrodymai, padarė išvadas paremtas prielaidomis ir samprotavimais. Be to, duomenys, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, buvo abejotini ir neišsamūs, kas neleido teismui daryti patikimų išvadų apie traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltumą.

Gynėjo nuomone, tai, kad kartu su nuteistuoju keliavo šeimos nariai ir katinas dar kartą patvirtina, jog R. L. teisus tvirtindamas, kad nieko nežinojo apie slėptuvę ir narkotines medžiagas. Be to, teismas nepagrįstai kritiškai vertino pačio R. L. parodymus, kadangi nuteistasis pateikė tik savo samprotavimus, kaip transporto priemonėje galėjo atsirasti slėptuvė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. L. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti bei priimti byloje naują išteisinamąjį nuosprendį. Prokurorė prašė nuosprendį iš dalies pakeisti, iš aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, jog R. L. nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo narkotines medžiagas. Likusioje dalyje prokurorė R. L. gynėjo apeliacinį skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ( BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p. ).

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymų visumą ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. R. L. kaltė dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo bei šių narkotinių medžiagos kontrabandos, t.y. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, yra įrodyta. Nuteistojo R. L. kaltę patvirtina visuma teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir nuosprendyje išdėstytų bei aptartų įrodymų: liudytojų parodymai, transporto priemonės tikrinimo aktas, įvykio vietos, daiktų apžiūrų protokolai, specialistų išvados ir kiti išnagrinėti rašytiniai įrodymai. Iš dalies R. L. kaltę patvirtina ir jo paties parodymai, duoti tiek ikiteisminio bylos tyrimo metu, tiek pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas ir jį atlikus, nuosprendyje išdėstytos išvados iš dalies pasitvirtino.

Nors nuteistasis R. L. ir nesutinka nuosprendžiu, prašo jį visiškai išteisinti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, ginčija teismo išvadas dėl savo kaltės formos ir rūšies, daugelį faktinių bylos aplinkybių ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jis pripažino ir tas aplinkybes patvirtino savo parodymais. Apklaustas įtariamuoju 2008 m. gruodžio 4 d. R. L. parodė, kad Kaune, 2008 m. rugpjūčio mėnesio – rugsėjo pradžioje, sau nusipirko automobilį „VW Multivan“. Automobilį paliko savo pažįstamam R. P., kad šis sutvarkytų važiuoklę ir jį nudažytų, o pats išvyko į savo gyvenamąją vietą Ispanijoje. Į Lietuvą vėl sugrįžo 2008 m. lapkričio viduryje, baigė tvarkyti automobilį ir juo lapkričio 16 ar 17 dieną išvažiavo į Ispaniją. Tuo pačiu automobiliu 2008 m. lapkričio 30 dieną išvyko iš Ispanijos į Lietuvą, nes jo žmonai reikėjo tvarkyti nuosavybės teisės atstatymo į tėvų žemę dokumentus. Gruodžio 3 dienos naktį kirto Lietuvos valstybinę sieną ir buvo sulaikytas pasienio policijos pareigūnų. Automobilio patikrinimo metu jame buvo rasta slėptuvė, kurioje buvo kažkokie tai paketai. Apie slėptuvės ir paketų atsiradimą automobilyje nieko paaiškinti negali, nes nežino ( t. I, b.l. 22 ). 2008 m. gruodžio 04 d. teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės skyrimo, R. L. patvirtino, kad „VW Multivan“ markės automobiliu, kurio valst. nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus jį patį, daugiau niekas nesinaudojo ( t. I, b.l. 26 ). Tačiau 2009 m. birželio 18 d. apklaustas dėl jam pareikšto kaltinimo, R. L. jau parodė, kad dar iki atvykimo į Lietuvą lapkričio mėnesį, būdamas Ispanijoje, apsisprendė automobilį parduoti ir tuo tikslu buvo iškabinęs skelbimus viešose vietose, kuriose dažniau lankydavosi lietuviai ir rusai. Automobilį nusprendė parduoti, nes verslas sekėsi blogai ir transporto priemonė buvo nebereikalinga. Kai tuo automobiliu atvyko į Ispaniją, atsirado lietuvių tautybės klientas, kurį tenkino automobilio būklė ir kaina. Susitarė parduoti automobilį už 9000 eurų, tačiau pirkėjas tuo metu neturėjo pilnos pinigų sumos ir davė 3500 eurų rankpinigiais, likusius pinigus Lietuvoje turėjo perduoti kitas asmuo. R. L. teisme negalėjo nurodyti bent kiek tikslesnių pirkėjo anketinių duomenų, tik paaiškino, kad jo vardas yra Albertas ar Alfredas. R. L. taip pat parodė, kad gavęs iš pirkėjo pinigus, perdavė jam automobilį ir pastarasis jį eksploatavo apie savaitę. Kai reikėjo važiuoti į Lietuvą tvarkyti žmonos tėvų žemės nuosavybės reikalus, pirkėjas automobilį jam atidavė, paprašė Lietuvoje automobilį išregistruoti, o taip pat pasiimti likusius nesumokėtus už automobilį pinigus iš asmens, kuris turėjo laukti Kaune. R. L. parodė, kad jis nežinojo to asmens, kuris turėjo jam perduoti pinigus, nei vardo, nei pavardės, nei kitų anketinių duomenų, jam pirkėjas tik paaiškino, jog šis asmuo pats jį susiras Kaune, gruodžio 3 dieną, apie 11 valandą, netoli automobilio turgaus esančios kavinės ( t. II, b.l. 49-52 ). Tokius pat parodymus R. L. davė ir apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Nuteistasis negalėjo paaiškinti, kodėl davė iš esmės skirtingus parodymus ikiteisminio bylos tyrimo metu ir teismo posėdžiuose. Palyginusi tarpusavyje R. L. parodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad jie yra pakankamai prieštaringi, kai kuriems R. L. parodymuose nurodytiems atliktiems veiksmams trūksta elementaraus loginio paaiškinimo, todėl vertinami tik kaip gynybinė versija, mėginant išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Pirma, nuteistasis nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl vienuose parodymuose jis patvirtino, kad automobiliu Ispanijoje naudojosi tik jis vienas, o vėlesniuose parodymuose tvirtino, kad apie savaitę laiko automobiliu naudojosi nepažįstamas asmuo ir negalėjo nurodyti to asmens nei gyvenamosios vietos, nei telefono numerio. Neįtikinama, kad R. L. be jokio garanto būtų perdavęs naudotis automobiliu nepažįstamam pirkėjui, kuris nesumokėjo visos sutartos už automobilį pinigų sumos. Antra, visiškai nelogiški R. L. paaiškinimai apie automobilio pardavimo aplinkybes, t.y. nesuprantama, kokiu tikslu reikėjo važiuoti iš Ispanijos į Lietuvą pasiimti automobilio, jei tuo metu R. L. jau planavo jį parduoti, po to sugrįžti tuo pačiu automobiliu atgal į Ispaniją, o po to vėl važiuoti į Lietuvą. Byloje nustatyta, kad automobilio pirkimo ir remonto reikalais Lietuvoje rūpinosi R. L. pažįstamas R. P., jis buvo apklaustas liudytoju, tačiau neužsiminė apie tai, kad pasiimdamas sutvarkytą automobilį R. L. būtų planavęs jį pardavinėti Ispanijoje. Šią aplinkybę patvirtina papildomai iš VĮ „Regitra“ Kauno filialo gauti dokumentai, kad R. L. 2008 m. lapkričio 14 d. pirko iš Vokietijos atvežtą lengvąjį „VW Multivan“ markės automobilį, kurį įregistravo savo vardu 2008 m. lapkričio 15 d. Trečia, R. L. versija apie tai, kad jis, grįžęs į Lietuvą gruodžio pradžioje, tiksliai neapibrėžtoje vietoje Kaune turėjo susitikti su nepažįstamu asmeniu, vertinama kaip išgalvota. Remiantis nuteistojo R. L. parodymais, kad jis neturėjo to asmens telefono numerio ar kitokių tikslesnių anketinių duomenų, tai įvertinus laiką, sugaištą kelionei iš Ispanijos į Lietuvą, praktiškai neįmanoma nustatyti tikslaus susitikimo laiko Kaune.

Nuteistojo R. L. kaltę įrodo ir jo versiją paneigia taip pat kiti įrodymai. Transporto priemonės – „VW Multivan“ markės automobilio, kurio v.n. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas patvirtina, kad salone, po keleivio sėdyne buvo rasta slėptuvė prikrauta plastikinių įvairių dydžių paketų su žaliai rudos spalvos medžiaga viduje. Specialisto išvada patvirtinta, kad visuose paketuose yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios bendra masė yra 25 328,56 g. Byloje liudytojais apklausti pareigūnai R. G., J. Ž., L. Č., A. R., B. Ž., E. G., R. S. patvirtino, kad automobilį vairavo R. L., kuris per Kalvarijų pasienio postą kartu su žmona ir dukra vyko iš Ispanijos į Lietuvą. Liudytojas R. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai parodė, kad duomenys apie tai, kad R. L. iš Ispanijos į Lietuvą ruošiasi įvežti didelį kiekį narkotinių medžiagų, buvo gauta atliekant operatyvinį tyrimą dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir jų realizavimo. Liudytojo R. G. tvirtinimu, R. L. palaikė ryšį Lietuvoje su asmenimis, kurie užsiiminėjo narkotinių medžiagų gabenimu ir informacija apie jį buvo gauta vykdant telefoninių pokalbių kontrolę. Tą aplinkybę, kad R. L. vairuojamas „VW Multivan“ markės automobilis neatsitiktinai buvo sustabdytas ir patikrintas kai kirto Lietuvos-Lenkijos valstybinę sieną, patvirtina papildomai gauta pažyma iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro bei 2008-11-28 tarnybinis pranešimas. Šiuose išslaptintuose dokumentuose nurodyta, kad operatyviniu būdu gauti duomenys patvirtina, jog lapkričio 28-30 dienomis iš Ispanijos Karalystės į Lietuvą planuojama įvežti didelį kiekį narkotikų, kurie bus vežami mikroautobusu VW Multivan, kuriame galimai įrengta slėptuvė ir kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Mikroautobusą vairuos R. L., kuris yra išvykęs į Ispaniją ir palaiko ryšius su bendrais Lietuvoje ( t. II, b.l. 101-102 ).

Šioje byloje didžioji apeliacinio skundo argumentų dalis susijusi pirmiausiai su subjektyviųjų nusikalstamų veikų sudėčių požymių, t.y. nuteistojo R. L. kaltės, jos formos ir rūšies, nustatymu, tačiau apeliantas šių požymių įrodinėjimą nepagrįstai bando atskirti nuo visas kitas bylos aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamajame procese įrodymai į patvirtinančius arba paneigiančius tik kuriuos nors konkrečius nusikalstamos veikos požymius neskirstomi. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatas, įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaudamasis tokiais įrodymais pripažintais duomenimis, teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių. Asmens kaltė, jos forma ir rūšis irgi nustatoma ne tik paties kaltinamojo parodymais, o vadovaujantis išnagrinėtų įrodymų visuma, todėl teismo išvados dėl kaltės, kaip nusikalstamos veikos sudėties subjektyviojo požymio, taip pat gali būti grindžiamos ir tais įrodymais, kurie patvirtina tos veikos objektyviuosius požymius. Kaip teisingai yra pažymėjęs pirmosios instancijos teismas, nusikaltimo padarymo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatomi ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jeigu tokiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Šioje byloje nuteistojo R. L. kaltę patvirtina būtent tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma.

Jau aptartais šioje nutartyje liudytojų ir nuteistojo parodymais, automobilio apžiūra, rašytiniais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad Kalvarijos pasienio kontrolės poste paketai su narkotine medžiaga – kanapių derva – buvo surasti R. L. vairuojamame automobilyje įrengtoje slėptuvėje. Dokumentais – automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi bei teisinės registracijos pažymėjimu nustatyta, kad šis automobilis priklausė tik R. L. ir tik jis vienas eksploatavo jį nuo įsigijimo momento. Taigi, neabejotinai nustatyta, kad R. L. ne tik kaltinime nurodytu laiku vairavo automobilį įvažiuodamas į Lietuvą, bet ir buvo faktinis to automobilio savininkas. Nors R. L. ir nurodo, kad apie slėptuvės automobilyje įrengimą ir narkotinių medžiagų gabenimą jam nebuvo žinoma, tačiau galimybė, kad narkotinės medžiagos tame automobilyje jam nežinant galėjo būti kitų asmenų paslėptos dar jam būnant Ispanijoje, visiškai neįtikėtina ir atmetama. Palikti paslėptą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ankstesni automobilio savininkai negalėjo, be to, tokio kiekio paketų su narkotine medžiaga negalėjo nepastebėti ir pats R. L.. Taip pat byloje nustatyta, kad automobilis keletą mėnesių buvo remontuojamas Lietuvoje, tačiau liudytojai R. P., G. A., T. G., G. U. tvirtino slėptuvės neįrenginėję, o apie jos buvimą nieko nežinantys. Šiais jų parodymais galima tikėti, nes liudytojas R. G. patvirtino, kad nesurinkta duomenų, jog minėti asmenys būtų susiję su tiriama nusikalstama veika, o slėptuvės įrengimo aplinkybės operatyvinį tyrimą atliekantiems pareigūnams yra žinomos. Pats slėptuvės automobilyje įrengimo fakto nustatymas, siekiant patvirtinti, kad R. L. veikė tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos įrodinėjimui nėra esminis. Kaip jau buvo minėta, nusikalstamos veikos sudėties subjektyvusis požymis šioje byloje pakankamai pagrįstas tais įrodymais, kurie patvirtina šios veikos objektyviuosius požymius. Nėra objektyvaus pagrindo netikėti liudytojo R. G. parodymais, kad slėptuvė buvo įrengta Lietuvoje atsižvelgiant ir į tai, kad visos aplinkybės apie vykdomą nusikalstamą veiką, kurios nurodytos išslaptintuose dokumentuose, pilnai pasitvirtino ikiteisminio bylos tyrimo metu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. L. pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinį labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą bei jų kontrabandą.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad iš apkaltinamojo nuosprendžio yra neaišku, kaip bei iš ko R. L. įgijo narkotines medžiagas, nes ikiteisminio bylos tyrimo metu ir teisme nepavyko apie tai surinkti faktinių duomenų. Ši apeliacinio skundo dalis yra pagrįsta ir turi būti tenkinama, nes pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Tokią išvadą kolegija daro vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 įtvirtinama teismine praktika. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vadinasi, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų ( sudėties požymių visumos ) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų ( mažesnių ar didesnių ) reikalavimų.

Šioje byloje tikrai neginčijamai įrodyta, kad R. L. neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Taip pat apkaltinamuoju nuosprendžiu R. L. pripažintas kaltu, kad jis, nenustatytu laiku ir nenustatytoje užsienio valstybėje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 25425,45 g kanapių dervos. Pagal susiformavusią teismų praktiką, įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotinių medžiagų. Tai gali būti pirkimas, mainai, pasisavinimas, dovanos gavimas ir kt. Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad kanapių dervos įgijimas kaltininko pripažįstamas nustatytu, tačiau ši veika nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Nenustatyta kuriuo laiku, kurioje vietoje ir kokiu būdu R. L. įgijo kanapių dervos, nežinoma ar narkotinės medžiagos visą laiką iki jų gabenimo buvo kaltininko žinioje. Veikos aplinkybės dėl narkotinių medžiagų įgijimo nuosprendyje aprašytos tiek, kiek nustatytos bylos duomenimis. Narkotinių medžiagų – kanapių dervos – įgijimo faktas tiesiog preziumuojamas jų gabenimo automobilyje faktu – jei gabeno, reiškia turėjo ir įgyti. Ši nuosprendžio dalis yra paremta tik prielaidomis, ji nėra grindžiama neginčijamais įrodymais, todėl kaltinimo teiginys, kad R. L. įgijo narkotinę medžiagą yra šalinami iš pirmosios instancijos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio.

Žemesnės instancijos teismas

Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, R. L. paliekama nuosprendžiu pagal BK 260 str. 3 d. paskirta bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis apėmimo būdu buvo subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 199 straipsnio 2 dalį. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas R. L. pagal LR BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, kuri atitinka šio straipsnio dalies sankcijoje nustatytą bausmės minimumą. Dėl to, net ir susiaurinus apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Taikyti R. L. atžvilgiu BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę, nei įstatymo numatytą bausmę, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. L. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos kanapių dervos įgijimą ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje užsienio valstybėje ir iš nenustatyto asmens.

Kitą Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Linas ŽukauskasTeisėjai Aloyzas KruopysSvajūnas Knizleris