- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-03-05
- Bylos Nr.
- A6.-65-716/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03205-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Pažeidėjas
- J. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. D., būdamas UAB „J. S.“ (toliau – Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., nustatyta, kad J. D. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.
J. D. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tuo metu įmonės skolos dėl privalomų mokesčių buvo apie 9000 eurų. Kasoje buvo apie 8000 eurų. Įmonė išmokėjo virš 7000 eurų darbuotojams ir apie 500 eurų Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokį nurodymą jis davė buhalterei, nes jam gaila žmonių, kurie įmonėje dirba už minimumą. Tuo metu nežinojo apie reikalavimų tenkinimo eiliškumą, dabar žino, kad pirmiausiai reikia atsiskaityti su valstybe, o po to su žmonėmis. Pasižada ateityje šios tvarkos nepažeisti. Šiuo metu įmonės skola mokesčių inspekcijai yra apie 800 eurų.
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad UAB „J. S." (kodas (duomenys neskelbtini), toliau - Bendrovė) įregistruota mokesčių mokėtojų registre 1995 m. gruodžio 29 d. (reg. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m sav), pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėtoju įregistruota 1996 m. vasario 1 d., PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - SODRA) duomenimis Bendrovėje dirba 5 darbuotojai Bendrovės direktorius J. D., dirba nuo 2007 m. liepos 3 d., akcininkas J. J. (100 proc). VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau - MAIS) 2017 m. rugsėjo 19 d. (operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo dienai) duomenimis Bendroves mokestinė nepriemoka buvo 13866,28 Eur, iš jų: 11227,06 Eur pridėtines vertės mokesčio (nepriemoka susidarė nuo 2017 m. balandžio 26 d.) ir 440,14 Eur šio mokesčio delspinigių, 2136,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio (nepriemoka susidarė nuo 2017 m. birželio 1 d.) ir 63,08 Eur šio mokesčio delspinigių. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 m. gegužės 3 d. priimant VMI prie FM nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, 2017 m. rugsėjo 4 d. priimtas VMI prie FM sprendimas Nr. (23.31-08) 467-218000 išieškoti iš turto. Bendrovė 2017 m. spalio 2 d. sumokėjo 500,00 Eur mokestinės nepriemokos, MAIS 2017 m. spalio 3 d. duomenimis nepriemokos suma 13486,61 Eur. Siekiant nustatyti įsipareigojimų biudžetui vykdymą, nepriemokos susidarymo priežastis, išsiaiškinti vėlavimo mokėti mokesčius priežastis, nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. pradėtas operatyvus patikrinimas. Bendrovės akcininkas J. J. 2017 m. spalio 3 d. atvyko į VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyrių Žirmūnų g. 70, Vilniuje ir pateikė operatyviam patikrinimui VMI prie FM 2017 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. (23.1-08) RNA-29305 nurodytų dokumentų patvirtintas kopijas. Bendrovės akcininkas pasirašytinai supažindintas su VMI prie FM operatyvaus patikrinimo pavedimu Nr. FR1043-5322, jam įteiktas 2017 m. rugsėjo 13 d. priminimas Nr. (23.31-08) 464-997 apie pareigą sumokėti mokesčius. Bendrovės akcininkas pateikė 2017 m. spalio 3 d. paaiškinimą Nr. GNA-58823 del susidariusios mokestinės nepriemokos, kuriame paaiškino, kad skola susidarė, dėl objektų sustabdymo, kuriuose vyksta ginčai. Mokestinę nepriemoką ketina padengti iki 2017 m. gruodžio 30 d. Pagal VMI prie FM pateiktą balansą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė turėjo turto už 187708,00 Eur, iš jo: ilgalaikio turto 344,00 Eur, trumpalaikio turto 84421,00 Eur, nuosavas kapitalas -338905,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 526613,00 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 526613,00 Eur. Bendroves pardavimo pajamos per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. sudarė 133364,00 Eur. Bendrovė per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. patyrė 1358,00 Eur nuostolį, per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. patyrė 261610,00 Eur nuostolį. Bendrovė turi atidarytą sąskaitą AB „Citadele" banke Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitą AB SEB banke Nr (duomenys neskelbtini). Per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. piniginių srautų judėjimo sąskaitose nebuvo. Išnagrinėjus operatyvaus patikrinimo metu pateiktus kasos dokumentus 2017 m. balandžio 1 d. likutis 0,86 Eur, gautos pajamos 7573,00 Eur (pirkėjų apmokėjimas už prekes/paslaugas), išleista 7573,86 Eur (iš jų: 1559,70 Eur išmokėta atskaitingiems asmenims, 2017 m. birželio 5 d. ir 2017 m. rugsėjo 4 d. išmokėtas 6014,16 Eur darbo užmokestis ir kt), 2017 m. rugsėjo 30 d. likutis 0,00 Eur. Pagal pateiktus duomenis apie Bendrovės atskaitingus asmenis nustatyta, kad pas atskaitingus asmenis likutis 2017 m. balamdžio 1 d. buvo (5222,70) Eur, nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. buvo išmokėta iš kasos 1559,70 Eur, išleista 1519,52 Eur (iš jų: 803,94 Eur išlaidos už ekspertizę UAB „S." (kodas 147895076), 200,55 Eur AB Lietuvos paštas (kodas 121215587), 500,00 Eur sumokėta VMI prie FM, 14,48 Eur kitos sąnaudos, 0,55 Eur komisiniai, 514,34 Eur kitos išlaidos, likutis 2017 m. rugsėjo 30 d. buvo (5182,52) Eur. Tikrinimo laikotarpio pabaigoje 2017 m. rugsėjo 30 d. lėšų pas materialiai atskaitingus asmenis nebuvo. Pagal pateiktą debitorių - kreditorių sąrašą Bendrovės debitorių skolos 2017 m. rugsėjo 30 d. sudarė 125227,38 Eur, iš jų: 85534,72 Eur skolinga J. įmonė „J." (kodas (duomenys neskelbtini)), 23519,62 Eur skolinga UAB „F." ir KO (kodas (duomenys neskelbtini)), 8325,81 Eur skolinga UAB „O. C." (kodas (duomenys neskelbtini)), 6934,23 Eur skolinga UAB „P." (kodas (duomenys neskelbtini)) ir kt. Skolos kreditoriams 2017 m. rugsėjo 30 d. sudarė 294619,37 Eur, iš jų: 208440,61 Eur skola UAB „B. p." (kodas (duomenys neskelbtini)), 17401,77 Eur skola UAB „M." (kodas (duomenys neskelbtini)), 11848,75 Eur skola UAB „K." (kodas (duomenys neskelbtini)) ir kt. (b. l. 17–18).
Iš mokesčių administratoriaus balansų matyti įmonės UAB „J. S.“ mokestinės prievolės, palūkanos ir delspinigiai skirtingais laikotarpiais (b. l. 8-16).
Iš Didžiosios knygos sąskaitų aktyvumo išrašo ir sąskaitų žurnalo matyti įmonės išlaidos ir pajamos (b. l. 19, 42-45).
Iš kasos išlaidų ir pajamų orderių matyti įmonės išlaidos ir pajamos (b. l. 20 - 35).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šį straipsnį skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo – kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile, t. y. pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais, antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus bei tik ketvirtąja ir penktąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
J. D. pripažino, kad būdamas UAB „J. S.“ vadovu davė nurodymą buhalterei atsiskaityti su darbuotojais, t. y. fiziniais asmenimis, tuo metu kai įmonė turėjo virš 7000 eurų įsiskolinimą valstybės biudžetui. J. D. parodymus patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos duomenys, aukščiau minėti įmonės UAB „J. S.“ buhalteriniai dokumentai. Tokiu būdu teismas nustatė ir patvirtina, kad UAB „J. S.“ turėdama mokestinę nepriemoką valstybei, kurią privalėjo dengti pirmumo tvarka, pažeisdama įstatymu numatytą eiliškumo tvarką atsiskaitinėjo su kitais žemesnės eilės kreditoriais, t. y. įmonės darbuotojais kaip fiziniais asmenimis. Tokiu būdu įmonė, kuriai vadovavo direktorius J. D., pažeidė pirmenybę į atsiskaitymus turinčios Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises ir interesus. Galimybės tuo metu atsiskaityti su visais kreditoriais įmonė neturėjo, nes jai didelę sumą buvo skolinga UAB „J.“. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad UAB „J. S.“ neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti nesilaikė nurodytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). Įmonės vadovas J. D., žinodamas įmonės finansinę padėtį, tai yra, tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, kad įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio reikalavimų. To nepadarydamas J. D. kaip įmonės savininkas būdamas kaltas padarė nebe civilinės teisės, bet administracinį nusižengimą, kuris numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje.
Pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad J. D. pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, be to nusižengimas padarytas asmens, kuris buvo sulaukęs 65 metų amžiaus. Administracinę J. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, J. D. asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes atsižvelgia į tai, kad J. D. anksčiau nebuvo baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, yra garbaus amžiaus, dirbantis, pažeidimą padarė veikdamas ne tyčios, bet neatsargumo forma, pažeidimą nuoširdžiai pripažino, pažeidimą padarė gailėdamasis darbuotojų, t. y. be neigiamų paskatų, yra pensininkas ir gauna mažas pajamas, todėl skyrus net minimalią nuobaudą jo finansinė padėtis ilgam ir žymiai pablogėtų, tai prieštarautų teisingumo principui. Įvertinęs visas šias išimtines aplinkybes teismas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais mato galimybę pažeidėjui taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti J. D. už padarytą pažeidimą mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta įstatymo sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, skirti 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.