Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-342-784/2013

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-06-20
Bylos Nr.: 1-342-784/2013
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-00069-2010-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Gediminas Viederis
Kaltinamasis: R. B.
Advokatai: Vitalij Vaičiūnas

Kategorijos

1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-342-784/2013Proceso Nr. 1-06-1-00069-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.10.; 1.2.18.7. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,sekretoriaujant Vitai Jurgaitienei, Vidai Šuminienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Kukaičiui,gynėjui advokatui Vitalij Vaičiūnui,civilinio ieškovo atstovei Jolantai Golcienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį, 219 straipsnio 2 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. B. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 25 d. būdamas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2001 m. spalio 9 d.) savininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniams asmeniui, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatomis – už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir privalėdamas garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, iki metinės atskaitomybės sudarymo buhalterinėje apskaitoje privalėdamas nurodyti visas ataskaitinio laikotarpio ūkines operacijas, privalėdamas apskaitos dokumentus patvirtinus metų finansinę atskaitomybę saugoti laikantis Lietuvos Respublikos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, turėdamas savo žinioje įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, veikdamas tyčia, siekdamas apsunkinti įmokas ir mokesčius skaičiuojančioms tarnyboms atlikti pilną UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių paskaičiavimo teisingumo patikrinimą, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydamas nusikalstamus veikos padarinius, kad bus trukdoma nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti:

jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytoje vietoje, paslėpė 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 25 d. laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei apskaitos registrus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 25 d. veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto, po ko siekdamas nuslėpti nusikalstamą veiką, organizavo tariamą pagal 2010 m. balandžio 28 d akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pardavimą 5 000 (penkių tūkstančių) paprastųjų 100 Lt nominalios vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių akcijų bei tariamai perdavė visą iki pardavimo momento su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susietą dokumentaciją J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), tokiu būdu laikotarpyje nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 25 d. vykdydamas veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, sąmoningai apgaulingai organizavo ir vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą bei įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės buhalterinės apskaitos paslėpimą, dėl ko dėl šių priežasčių iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei apskaičiuoti mokesčius už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 25 d.

Be to, kaltinamasis R. B. pateikęs Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas, laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius:

jis, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 25 d. būdamas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2001 m. spalio 9 d.) savininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiradusią pareigą sumokėti mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, esančiam Laisvės pr. 28, Vilniuje, tačiau pažeisdamas LR mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (redakcija 2004 m. balandžio 13 d.) II skirsnio 40 straipsnio l punkto nuostatą „Mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę“, 2 punkto „Bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių“, III skirsnio 81 straipsnio l punkto nuostatą „Mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo akto nustatytu terminu“, 82 straipsnio l punkto nuostatą „konkretaus mokesčių mokėtojo mokestinė prievolė įvykdoma: mokesčio ir su juo susijusių sumų sumokėjimu“, 89 straipsnio l dalies nuostatą „Mokesčių mokėtojui laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas“ ir 89 straipsnio 3 dalies nuostatą „mokesčių administratorius leidžia mokesčių mokėtojui sumokėti raginime nurodytas sumas per 20 dienų nuo raginimo mokesčių mokėtojui įteikimo dienos, jeigu mokesčio įstatymas nenustato kito termino“, po to, kai 2010 m. balandžio 6 d. bei 2010 m. balandžio 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus registruotais laiškais Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė 2010 m. balandžio 6 d. priminimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie pareigą į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus priminime nurodytą sąskaitą sumokėti pagal pateiktą Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas apskaičiuotus ir laiku nesumokėtus mokesčius: valstybinio socialinio draudimo įmoką – 323 917,51 Lt, o jo neatsiėmus, viešai 2010 m. gegužės 11 d. ir 2010 m. gegužės 25 d. spaudoje paskelbė pranešimą atvykti atsiimti 2010 m. balandžio 6 d. įmokų administratoriaus priminimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo, tačiau tyčia, neteisėtai jis per priminime nustatytą 10 dienų terminą, šios savo pareigos neįvykdė, t. y. mokesčių nesumokėjo, žinodamas, jog bendrovė nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. gegužės 25 d. turėjo atsiskaitytinai gautų ir nepanaudotų 81 789,23 Lt (629,15 MGL, kurie viršija 500 MGL privalomų įmokų) grynųjų pinigų ir galėjo sumokėti 81 789,23 Lt sumą valstybinio socialinio draudimo įmokų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis prokuroro minimu laikotarpiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku tapo 2009 m. birželio 2 d. Įmonė buvo labai sudėtingoje padėtyje, gaunamų lėšų nepakakdavo sumokėti eilinėms išlaidoms, įmonės sąskaita buvo areštuota, išstatyti mokestiniai pavedimai į įmonės sąskaitą iš Sodros ir VMI. Žinojo, kad įmonė skolinga biudžetui. Nuolat bendravo su VMI ir Sodra. Kol jis nuo 2009 m. iki 2010 m. buvo įmonės vadovu, visos lėšos, kurios patekdavo į įmonės sąskaitą buvo automatiškai nurašomos nuo sąskaitos. Buhalterinę apskaitą vykdė buhalterė S. O. nuo 2009 m. iki spalio mėnesio pradžios, po ko ji išėjo iš darbo. Nuo 2009 m. spalio iki 2010 m. balandžio mėnesio, jis buvo įmonės vadovas. Kokia apskaita liko, kai vedė buhalterė, tokią jis ir turėjo. Atleidžiant buhalterę, nebuvo sudarytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Taip pat nebuvo vesti įmonės apskaitos registrai, kuomet liko be buhalterės, jis tik deklaravo mokesčius Sodrai. Jam tai daryti padėjo. 2010 m. pradžioje matė, kad įmonės nepavyksta išgelbėti, pagerinti situacijos ir pritraukti klientų tiek kiek, kad įmonė toliau vykdytų savo veiklą. Galvojo skelbti bankrotą, tačiau apie tai nieko neišmanė. 2010 m. balandžio mėnesio pirmomis dienomis, jis atsitiktinai sutiko klasioką G. Ū. ar Ū., tiksliai nepamena, iš vidurinės mokyklos, kuris jam padavė savo vizitinę kortelę, kurioje buvo užrašyta – įmonių bankrotas, restruktūrizavimas ir dar kažkas bei jo telefono numeris. Jis jam paskambino ir 2010 m. balandžio viduryje susitarė susitikti. Jie susitiko gal po savaitės Šeškinėje esančiame „(duomenys neskelbtini)“ restorane. Jis pastarojo pasiteiravo kaip reiktų organizuoti įmonės bankrotą, ką daryti ir ar jis pats galės jam padėti. Jam atsakė, kad pagalvos ir nurodė, kad tai yra labai ilgas ir sudėtingas procesas ir jam pačiam būtų paprasčiau jei jis šią įmonę parduotų jiems ir jie padarytų kaip reikia. Susitarė, kad jis pagalvos apie šį pasiūlymą ir savo sprendimą praneš kelių dienų bėgyje. Apsvarstęs pasiūlymą, įvertinęs savo sveikatos būklę bei tai, kad jam nereikės su tuo turėti jokių reikalų, nutarė parduoti įmonės akcijas. Paskambinęs klasiokui pranešė apie savo sprendimą ir susitarė susitikti. Jiems susitikus pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarė dokumentų perdavimo-priėmimo aktą ir jis (R. B.) perdavė dėžę su įmonės dokumentais, pažymėjimu, PVM mokėtojo pažymėjimu, antspaudais ir pan., t. y. viską ką jis pats tuo metu turėjo. Taip pat jis pareikalavo, kad jam po kelių dienų atvežtų iš registrų centro pažymą apie registruotą sandorį, t. y. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, jo nušalinimą nuo vadovo pareigų patvirtinimą. Tai jis ir padarė. Kas bus akcijų pirkėjas, jam didelės reikšmės neturėjo. Jo asmeniškai nematė. Jo pažįstamas G., jam pasakė, kad yra pirkėjas, kuris įsigis įmonę, o jis tarpininkaus ir atveš sutartį. Įmonę pardavė už 1 Lt. Sutartyje tik įrašas buvo 5000 Lt. Tačiau įmonė buvo parduota už 1 Lt. Jokių pinigų iš Virbul nėra gavęs už įmonės pardavimą ir jam asmeniškai jokių įmonės dokumentų nėra perdavęs. Dėl 2009-2010 m. apskaitos dokumentų paslėpimo nori parodyti, kad 2010 m. balandžio mėnesį, jam paskambino VMI inspektorė bei pasakė, kad nori padaryti operatyvų patikrinimą. Prašė pristatyti 2009 m. ir 2010 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus. Jis šį prašymą įvykdė. Dokumentus perdavė per savo pusbrolį G. S.. Jis tuos dokumentus nuvežė ir perdavė VMI pagal perdavimo aktą. Visi šie dokumentai buvo rasti VMI. Jais remiantis buvo atliktas tyrimas ir finansinės-ūkinės veiklos analizė. Dėl mokesčių nesumokėjimo paaiškinimas būtų toks, kad kol dar nebuvo įmonės sąskaitos blokuotos, areštuotos, ne per vienus metus teko įmonės reikmėms gauti pinigus iš įmonės. Jis juos tiesiog atiduodavo, panaudodavo įmonės reikmėms. Buvo periodas, kai pinigai buvo pervedami jam į kortelę. Kai turėjo tą kortelę įmonės, pinigus tiesiog leido ir pasakyti kaip, negali. Kiek jis turėjo dokumentų pagrindžiančius išlaidas, visus pateikdavo buhalterijai. Kad jis yra skolingas įmonei pripažįsta. Yra pasirengęs grąžinti viską ir tai jau pradėjo daryti pagal savo išgales. Buhalterinės apskaitos dokumentų neslėpė ir nenaikino. Visus dokumentus iki 2009 m. buhalterinės apskaitos susirinko ir laikė, dalį jų atidavė netgi FNTT. O dokumentus 2009-2010 m. pridavė VMI. Iki 2010 m. balandžio 29 d., kol jis buvo įmonės direktoriumi, jokio kito buhalterio, po S. O. išėjimo iš darbo, nebuvo. Jis buvo atsakingas už apskaitą ir pridavė VMI dokumentų tiek, kiek jų buvo. Jis pats apskaitos nevedė. Ją vedė bendraujant su Sodros atstovu. Kiek savo žiniomis sugebėjo deklaruoti Sodros mokesčius, tiek ir padarė. Sodros priminimo nėra gavęs. Mokesčių nesumokėjo, nes buvo areštuotos sąskaitos. Pripažįsta, kad nesigilino ir nežiūrėjo, kiek jis buvo skolingas įmonei, tačiau tai pripažįsta ir stengsis viską sumokėti. Kaltę prisiima, žalą pasiruošęs atlyginti, dės tam visas pastangas.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja S. O. parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino pagal skelbimą. Ją surado buvusi šios įmonės buhalterė. Jai atėjus į įmonę, ji su direktoriumi sutarė dėl algos, jai buvo paaiškinta, kad su įmonės buhalterija yra viskas tvarkoje. Kuomet ji pradėjo dirbti, perėmusi buhalteriją ir būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, pamatė, kad buvusioji buhalterė nieko nesigaudė, buhalterija buvo apleista. Ji pasidomėjo įmonės reikalais, sužinojo apie įmonės skolas, areštuotas sąskaitas. Visa tai pamačiusi norėjo išeiti iš įmonės, tačiau tuometinis įmonės direktorius jai nurodė, kad tai yra laikinos problemos ir viskas bus sutvarkyta. Ji pasiliko ir bandė kiek galėjo tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, mokesčius mokėjo, kada galėjo. Tuo laikotarpiu kada ji dirbo įmonėje buvo sumažinta įmonės skola. Šiaip viskas buvo gerai, galima buvo įmonėje dirbti, tačiau tarp jos ir direktoriaus įvyko konfliktas ir ji 2009 m. spalio pradžioje išėjo iš įmonės. Visi įmonės dokumentai buvo likę ofise, (duomenys neskelbtini), nes ten buvo išnuomotos įmonės patalpos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė valymo paslaugas. Kol ji dirbo įmonėje, jos direktorius buvo R.. Buhalterijos nuo įmonės pradžios niekas netikrino ir ji pati netikrino, koks buvo jai perimant likutis. Prieš tai, įmonėje buhalterinę apskaitą vedė V.. Iki jos būdavo daug asmenų, kurie gaudavo grynuosius pinigus tiesiogiai į rankas, todėl ji patarė, kad pinigai „eitų“ per vienas rankas, o ne per dešimt, nes dėl to kyla visokių neaiškumų. Viskas vykdavo banko pavedimais. Ką R. B. imdavo avansinėms išlaidoms, pinigus imdavo per banką. Jis gal pamiršdavo išrašyti faktūrą, ji jam primindavo, kad didėja skola, tačiau jis tai pamiršdavo padaryti. Įmonės skola didėjo, kadangi nebuvo pristatomi visi dokumentai. 2009 m. apskaitos registrai buvo vedami. Kuomet ji dirbo, vedė apskaitos registrus, kiekvieno mėnesio pabaigoje viskas būdavo atspausdinta ir susegta į visus segtuvus. Ji neperdavė dokumentų išeidama iš darbo, ji net nebuvo atėjusi, ją atleido pagal jos prašymą, bet mėnesiu vėliau. Pas ją nė vieno įmonės dokumento nebuvo, visi dokumentai buvo Kosciuškos g. 19, įmonės vadovas žinojo, kad visi dokumentai yra tenai. Prie dokumentų be jos ir vadovo galėjo prieiti vadybininkai, dirbančios administratorės. Kai ji išėjo iš įmonės, kas tvarkė buhalteriją nežino, nes su vadovu nebendravo. Iš kur ir kada įmonės skola pradėjo augti reiktų klausti prieš tai buvusios buhalterės. Dėl Sodros skolos buvo žinoma, kiek stengėsi tiek mokėjo, tačiau beveik visas lėšas suvalgydavo darbo užmokestis. Kiek sugebėjo tiek mokesčiams ir Sodrai mokėjo. Nuo tada, kai ji išėjo iš darbo, jokių reikalų su įmone, jos vadovu neturėjo.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja I. L. parodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo 2007 m. gruodžio mėnesio gale. Nurodė, kad nuo 2007 m. pradžios į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdiegta kompiuterinė buhalterinė apskaitos programa „Pragma“, į kurią buvo visi buhalteriniai duomenys suvesti. Ji buvo atsakinga už duomenų suvedimą kaip vyr. buhalterė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojos I. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

2012 m. gegužės 29 d. apklausta liudytoja I. L. parodė, kad ji nuo 2004 m. pradžios iki 2007 m. pabaigos, tikslių datų neatsimena, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsikūrusioje (duomenys neskelbtini). Ji 2004 m. ieškojo darbo ir įsidarbino minėtoje įmonėje vyriausiąja buhaltere. Ji iš pradžių buvo viena buhalterė. Vėliau buvo priimtos kitos buhalterės, kurios skaičiavo tik darbo užmokestį. Į jos pareigas įėjo visos buhalterinės apskaitos vedimas. 2007 m. pabaigoje ji paliko minėtą darbovietę, nes jai netiko darbo organizavimas ir vidinė įmonės tvarka. Įmonės veikla buvo patalpų valymas. Įmonėje pastoviai dirbo apie 400 žmonių, kurių kaita buvo labai didelė. Direktoriumi visą laiką tuo metu buvo R. B..

Ji yra supažindinta su 2012 m. gegužės 23 d. dokumentų apžiūros protokolu ir priedu prie jo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo užfiksuota UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūra, tai yra ikiteisminio tyrimo byloje turimų bendrovės atskaitingo asmens direktoriaus R. B. surašytų avansinių apyskaitų, gautų avansų ir padarytų išlaidų pateisinančių dokumentų apžiūra. Taip pat ji yra supažindinta su ikiteisminio tyrimo byloje turimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais. Iš apžiūros protokolo ir priedo prie jo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens R. B. 2007 m. sausio 1 d. avansinėje apyskaitoje nurodytas nepanaudoto avanso likutis grynais pinigais yra 61 940,32 Lt, kuris iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. didėjo bei mažėjo ir 2009 m. rugpjūčio 31 d. nepanaudoto avanso likutis buvo 81 789,32 Lt.

Į klausimą: Ką gali paaiškinti apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens R. B. 2007 m. sausio 1 dienai turimus nepanauduotu avansu grynuosius pinigus 61 940,32 Lt? I. L. atsakė, kad nuo 2004 m. iki 2007 m. pradžios visa buhalterinė apskaita buvo vedama be buhalterinės apskaitos programos, o tik rankiniu būdu pasinaudojant bendrosiomis kompiuterinėmis programomis. Įmonėje buvo daug atskaitingų asmenų, kuriems būdavo išduodami avansu grynais pinigais, kad jie atsiskaitytų už prekes ar paslaugas. R. B. taip pat būdavo išduodami avansu grynieji pinigai. Taip pat R. B. tik vienas turėjo įmonės banko kortelę su kurią atsiskaitinėjo savo nuožiūra už prekes ir paslaugas. Iš 2012 m. gegužės 29 d. apžiūrėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ji mato, kad už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2007 m. yra ne visi buhalterinės apskaitos dokumentai. Trūksta dokumentų, susijusių su pirkimais, darbo užmokesčiu, finansine atskaitomybe, bankais ir kitų. Iš apžiūrėtų apžiūros protokolo ir protokolo priedo ji mato, kad R. B. avansu išduotų grynųjų pinigų likučiai laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2006 m. vidurio nebuvo fiksuojami. 2006 m. antrojo pusmečio duomenų apie R. B. avansu turimus grynuosius pinigus nėra. O nuo 2007 m. sausio 1 d. avansinėje apyskaitoje nurodytas R. B. nepanaudoto avanso likutis grynais pinigais 61 940,32 Lt. Nuo 2007 m. pradžios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pradėta naudoti kompiuterinė buhalterinės apskaitos programa „Pragma“. Į minėtą programą buvo suvesti visi įmonės buhalteriniai duomenys. Ji buvo atsakinga už minėtų duomenų įvedimą į minėtą programą. 2007 m. sausio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens R. B. atspausdinta avansinė apyskaita, kuri yra įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose, yra atspausdinta jau pasinaudojant minėta buhalterinės apskaitos programa su programos turimais duomenimis. Šioje avansinėje apyskaitoje matoma, kad R. B. 2007 m. sausio 1 d. turėjo 61 940,32 Lt grynųjų pinigų. Šiuo metu ji negali patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir nustatyti R. B. turimus įmonės grynuosius pinigus nuo 2004 metų. Tam, kad ji pati nustatytų tiksliai R. B. turimus avansu išduotus grynuosius pinigus nuo 2004 m. jai yra reikalingi visi įmonės kasos išlaidų dokumentai, banko išrašai ir R. B. išlaidas patvirtinantys dokumentai, kurių visų ikiteisminio tyrimo įstaigoje nėra. Ji nuo pat pradžių kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai žinojo kiekvieno mėnesio pradžiai kiekvieno atskaitingo įmones darbuotojo avansu išduotų grynųjų pinigų likučius, tačiau apie R. B. turimus avansu išduotus grynųjų pinigų likučius kiekvieno mėnesio pradžiai ir pabaigai 2004, 2005 ir 2006 metais dabar pati neatsimena, o iš turimų įmonės dokumentų ikiteisminio tyrimo įstaigoje dabar nustatyti negalima. Turimuose įmonės dokumentuose už 2004 - 2006 metus nėra tiesiogiai pavaizduoti R. B. avansu išduotų grynųjų pinigų likučiai. Ji suvesdama į minėtą programą R. B. turimų avansu išduotu grynųjų pinigų likutį vadovavosi visais iki 2007 metų pradžios įmonėje turimais kasos išlaidų dokumentais, banko išrašais ir R. B. pateiktais išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Ji pati spausdindavo visų darbuotojų avansines apyskaitas. Ji taip pat spausdindavo ir R. B. avansines apyskaitas. Dėl 2007 m. sausio 31 d. R. B. avansinės apyskaitos, kurioje nurodytas jo turimų 61 940,32 Lt grynųjų pinigų likutis 2007 m. sausio 1 d. ji gali paaiškinti, kad minėti duomenys yra teisingi, nes šią sumą ji pati nustatė remiantis visais bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais. Ji neprisimena nuo kurio laikotarpio pas R. B. susikaupė minėtas avansu išduotas grynųjų pinigų likutis. Ji neatsimena, ar pas R. B. 2004 m. jau buvo avansu išduotas nepanauduotų grynųjų pinigų likutis. 61 940,32 Lt grynųjų pinigų likutis tikrai nesusikaupė per vieną mėnesį, jis galėjo susikaupti per ilgą laikotarpį. Ji dažnai bendraudavo su R. B. ir jam primindavo, kad jam yra avansu išduota didelė grynųjų pinigų suma už kurios panaudojimą jis nėra pateikęs pateisinančių dokumentų. Pateisinti avansu išduotus pinigus galima pateikus išlaidas patvirtinančius dokumentus arba tiesiog grąžinus pinigus atgal. R. B. vis žadėdavo, kad pateiks išlaidas patvirtinančius dokumentus. Iš R. B. išduotos banko kortelės išrašų ji matydavo, kad jis išimdavo banke iš kortelės pinigus grynais. Ji realiai nežino, kokiems tikslams R. B. panaudojo grynuosius pinigus už kuriuos nėra atsiskaitęs. R. B. galėjo tiek minėtus pinigus panaudoti bendrovės reikmėms, tiek savo. Taip pat ji su R. B. bendraudavo kai žinodavo apie bendrovės įsiskolinimus. Ji bendravo su R. B., kad jis panauduotų avansu turimus grynuosius pinigus bendrovės skoloms padengti, tačiau jis į jos pastabas nereagavo ir nesakė, kur realiai yra ar buvo panaudoti minėti pinigai.

Į klausimą: Kodėl ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens R. B. avansinių apyskaitų už 2007 m. laikotarpį nėra nei jos, kaip vyriausiojo buhalterio, nei R. B. kaip direktoriaus parašų? I. L. atsakė, kad pačias avansines apyskaitas ji rengdavo su minėta programa ir spausdindavo ji pati. Atspausdinusi avansines apyskaitas už R. B. ji jas teikdavo pasirašyti pačiam R. B., bet jis vis atidėliojo pasirašymą. Tuo tarpu ji segdavo minėtas nepasirašytas avansines apyskaitas su išlaidų dokumentais į segtuvą. Ji pati nepasirašinėdavo ant avansinių apyskaitų, nes nesureikšmindavo, kad būtinas ir jos parašas. Ji mano, kad R. B. nepasirašinėjo minėtų avanso apyskaitų, nes jo avanso apyskaitose buvo nurodyta didelė jo turima suma nepanaudotais grynais pinigais.

Jai išeinant iš darbo visi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo sutvarkyti tinkamai ir buvo galima patikrinti bet kurias finansines operacijas. Ji nežino, kaip po jos buvo tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita. Ji, išėjusi iš darbo, daugiau neturėjo ryšių nei su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei su R. B. (t 3., b. l. 60-61).

Liudytoja I. L. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. V. parodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas vairuotoju. Dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje esančio jo parašo, gali pasakyti, tik tiek, kad asmuo vardu Konstantin, liepė jam greičiau pasirašyti visus dokumentus susijusius su jo įdarbinimu minėtoje įmonėje. Jis perskaitė tik darbo sutartį. Prie šios sutarties buvo dar keletas dokumentų. Pastaruosius neskaitęs pasirašė. Konstantinas, jam liepė pasirašyti dėl visko. Įmonės atspaudų fiziškai paėmęs neturėjo. Jokių dokumentų išskyrus dėl darbo, nėra gavęs. Už akcijų pirkimą nėra niekam mokėjęs ir niekas jam nemokėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo J. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

2010 m. gruodžio 6 d. apklaustas liudytojas J. V. parodė, kad 2010 m. lapkričio 17 d. jam buvo įteiktas reikalavimas pateikti visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Tačiau jis nori pasakyti, kad jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neturi. Apie įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali pasakyti tik tiek, kad ši įmonė jam yra žinoma, nes apie 2010 m. balandžio mėnesį, jis šioje įmonėje dirbo. 2010 m. vasario-kovo mėnesį, jam telefonu bendraujant su pažįstamu A., pavardės nežino, pastarajam pasakė, kad jis šiuo metu neturi darbo ir jo ieškosi. Su A. jis dirbo kartu Ispanijoje ir pastarasis žinojo, kad jis turi B ir C vairuotojo kategorijas, kadangi Ispanijoje dirbo vairuotoju. A. jam pasakė, kad jam į mobilų gali paskambinti jo pažįstamas K. (sutrumpintai vadino K.) ir pasiūlyti vairuotojo darbą. Savaitės bėgyje, jam į mobilųjį telefoną paskambino vyriškis ir prisistatė K. vardu. Nurodė, kad skambina dėl darbo nuo A.. Sutarė susitikti aikštėje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Susitikus, jam pasakė, kad reikia vairuotojo vienoje įmonėje vežti prekes. Jis sutiko ir sutarė susitikti su K., kai šis sutvarkys jo įdarbinimą. Su K. susitiko po poros dienų prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, bet (duomenys neskelbtini). Jis įsėdo į K. mašiną ir jie nuvažiavo Į Šiaurės miestelį. K. vairavo sidabrinės spalvos Renault universalą, valstybinio numerio nepamena, tačiau žino, kad numeriai buvo prancūziški, nes buvo F raidė bei geltoni ir balti numeriai. Šiaurės miestelyje sustojo prie „(duomenys neskelbtini)“ esančioje aikštelėje. K. parodė mašiną, davė raktus, parodė kur automobilyje yra dokumentai ir pasakė, kad jis turės važiuoti paskui K.. Jis jam pasakė, kad jeigu ką, tai jam reikės dirbti su šia mašina. Todėl jis turės važiuoti paskui K. ir tai bus kaip jo bandomasis važiavimas. Taip jis paskui K. važiavo iki Kauno miesto, kur sustojo prie Kauno aplinkkelio esančios „(duomenys neskelbtini)“ kolonėlės, kurioje stovėjo autobusas. Iš autobuso statybininkai į jo vairuojamą automobilį perkrovė kopėčias, cemento maišus, gipso kartono maišus, įvairias statybines medžiagas. Buvo toks įspūdis, kad kažkur jie vykdė statybos objektą ir dabar yra sukraunami statybinių medžiagų likučiai. K. liko kalbėti su statybininkais, o jam pasakė važiuoti atgal į Vilnių, į tą pačią aikštelę iš kurios paėmė mašiną. Automobilis buvo VW Transporter, baltos spalvos, valstybinių numerių nepamena, raidės ar tai (duomenys neskelbtini), ar tai (duomenys neskelbtini). Dar neprivažiavus Vilniaus, jam į mobilų paskambino K. ir paklausė, kur jis yra. Jam atsakius, kad liko kokios 10 minučių, K. dar kartą patvirtino, kad jis važiuotų į nurodytą aikštelę. Jam atvažiavus, K. jo jau laukė. Aikštelėje su K. buvo dar vienas vyriškis, kurį pristatė V. vardu. Pastarąjį asmenį K. jam pristatė, kaip jo (J. V.) porininką, t. y. kad V. vežios prekes po Vilniaus miestą, o jis užmiestyje. K. paėmė iš jo automobilio raktus ir padavė V.. Dar paklausė jo ar jis nealkanas ir K. automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“ piceriją, kurioje pietavo. Jam K. pasakė, kad jis važiavo gerai, kad greičiausiai bus įdarbintas, kad dabar toks laikotarpis kai darbo nelabai yra, todėl dėl kito karto jis jam paskambins. Kokioje įmonėje jį įdarbintų, K. tuomet jam dar nesakė. Kažkur savaitės bėgyje, į jo mobilaus ryšio telefoną, jam paskambino K. ir pasakė, kad yra darbo ir paklausė ar jau pasiruošęs važiuoti. Jam pasitikslinus ar yra įdarbintas, K. jam atsakė, kad jis yra įdarbintas vairuotojų. Pasakė, kad atvažiuotų į tą pačią aikštelė prie „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo palikęs automobilį. Jam atvažiavus į nurodytą vietą, primas privažiavo V. su VW Transporter jau pakrautu statybinėmis medžiagomis. Kol su V. rūkė, privažiavo ir K.. Jis jam pasakė, kad medžiagas jis turi nuvežti į Kauną, į tą pačią „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, kur ras autobusą su statybininkais. K., jam paaiškino, kad statybininkai patys išsikraus medžiagas, kad jis gali jų net nekrauti. Jis įsėdo į VW Transporter važiuoti ir tuo metu K. jam liepė palaukti. V. įsėdo pas K. į automobilį, o K. tuo metu paėmė kažkokį segtuvą. Tuomet K. apėjo jo mašiną ir atsisėdo į keleivio vietą. Iš minėto segtuvo, užspaudžiamo gumine juostele, ištraukė dokumentus ir pasakė, kad tai yra jo darbo sutartis ir, kad šiuos dokumentus jam reikia pasirašyti. Pirmas dokumentas tikrai buvo darbo sutartis, joje buvo parašyta, kad jis yra įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pareigose už 1100 Lt atlyginimą. Tuomet jis pirmą kartą ir sužinojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimą. Jis dar paklausė ar sutartyje nurodyta suma jau į rankas ar dar bus atskaitomi mokesčiai. K. patikino, kad į rankas ir pasakė, kad greičiau jis rašytųsi, nes žmonės jo laukia Kaune ir sėdi be darbo, nes medžiagos pas jį automobilyje. Todėl jis kitus dokumentus pasirašė jų neskaitydamas. Taip buvo pasirašyti kokie aštuoni lapai. Jis nelabai galėjo perskaityti pasirašomus dokumentus, nes juos tik per pusę atversdavo K. sakydamas, kad be sutarties dar čia yra įgaliojimas vairuoti įmonės mašiną. Kokie buvo kiti dokumentai pasakyti negali, nes K. dokumentus vertė pakankamai greitai, sakydamas, kad tai kiti su darbu susiję dokumentai. Pasirašius dokumentus pasiteiravo K. kada bus mokamas pirmas atlyginimas. K. dar pajuokavo, kad ką jau pinigų reikia ir jam sumokėjo 200 Lt sakydamas, kad tai bus avansas už praeitą važiavimą. Dar pasakė, kad greičiau važiuotų ir jis išvažiavo. Kaune minėti statybininkai medžiagas išsikrovė ir jis grįžo į Vilnių. Paskambinus K., jis nurodė automobilį pastatyti toje pačioje aikštelėje, o automobilio raktelius pasilikti sau. Po kelių dienų jam paskambino K. ir paklausė kur jis yra. Kadangi jis buvo pas save namie, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tai K. atvažiavo pas jį ir pasiėmė VW Transporter raktelius ir pasakė, kad dar jam paskambins. Praėjus dviem, trim dienom, jis pats pabandė paskambinti K., tačiau pastarojo telefonas buvo atjungtas. Dar po kelių dienų pabandžius susisiekti su K., jo telefonas buvo išjungtas. Jis pats porą kartų dar buvo nuvažiavęs iki aikštelės prie „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jo vairuoto automobilio VW Transporter irgi nebuvo. Nuo to laiko, jis daugiau nei K., nei V. nematė. Jų pavardžių taip pat nežino.

Jo bendravimas su K. ir V. buvo apie 2010 m. balandžio mėnesį, tikslių dienų nepamena. Tuo laikotarpiu, jis naudojosi kitu mobilaus ryšio telefono numeriu, tačiau dabar jo nepamena. Galės pasakyti tiksliau, tik pažiūrėjęs užrašus. K. mobilaus ryšio telefono numerio taip pat nepamena, tačiau reiktų pabandyti paieškoti senos mobilaus ryšio telefono kortelės. V. telefono numerio neturėjo ir niekuomet nėra jam skambinęs, jis jam taip pat.

K. galėtų apibūdinti kaip 185 cm ūgio, tamsių trumpai kirptų plaukų, vidutinio sudėjimo, kokių 25-30 m. amžiaus, be ūsų ir barzdos, linksmo būdo, visada su šypsena, kalbėjo rusiškai, atpažinti galėtų. V. galėtų apibūdinti kaip 170 cm ūgio, tamsaus gymio, su dviejų trijų dienų barzda ir ūsais, tamsių paaugusių plaukų, kaukazietiško gymio, kalbėjo rusiškai be akcento, atpažinti galėtų.

Žemesnės instancijos teismas

Kur yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas pasakyti negali, nes niekada jame nebuvo. Kur yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai pasakyti taip pat nieko negali, nes nieko nežino. Vieninteliai dokumentai, kuriuos jis matė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tai buvo tie, kuriuos davė pasirašyti K. jo nurodytomis aplinkybėmis. Daugiau niekas jam jokių dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašyti nedavė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. B. nepažįsta, pirmą kartą jo vardą ir pavardę išgirdo šios apklausos metu. Kad jis pats yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas sužinojo iš reikalavimo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus.

Ant jam apklausos metu pateikiamų kopijų dokumentų – 2010 m. balandžio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų-pirkimo-pardavimo sutarties ties užrašu „Pirkėjas J. V.“ yra jo parašas ant 2010 m. balandžio 28 d. dokumentų priėmimo-perdavimo akto ties užrašu „Pirkėjas J. V.“ yra jo parašas, ant susitarimo, kuriuo perima visas turtines ir neturtines teisės ties užrašu „Pasirašo J. V.“ yra jo ranka rašytas užrašas J. V. ir parašas, ant 2010 m. balandžio 28 d. įsakymo dėl R. B. atleidimo iš direktoriaus pareigų yra jo parašas. Kad ant šių dokumentų yra jo parašai gali paaiškinti tik tuo, kad juos galėjo pasirašyti neskaitydamas tik pateikus K. jo anksčiau nurodytomis aplinkybėmis. Jam niekas jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, nei antspaudų, nei generatorių pagal jam apklausos metu pateiktus dokumentus nėra perdavę. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko daugiau pasakyti negali, nes su šia įmone daugiau reikalų neturėjo (t. 1, b. l. 178-179).

Liudytojas J. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti ir liudytojo G. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

2010 m. gruodžio 17 d. apklaustas liudytojas G. S. parodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose dirbo kažkur 2003 ar 2004 metų vasarą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo R. B.. Jis paprašė savo pusbrolio R. B., kad padėtų susirasti darbo ir jis jam pasiūlė valytojo darbą. Kas tvarkė buhalterinę apskaitą šioje įmonėje pasakyti negali, nes nežino. Žino tik tiek, kad kažkokia moteris. Kur buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas nepamena. Kur buvo laikomi minėtos įmonės dokumentai nežino. Pagrindinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo valymo paslaugos. Kiek tiksliai įmonėje dirbo žmonių pasakyti negali, nes nežino, tačiau daugiau nei 10 darbuotojų. Jis kaip valytojas konkrečiai dirbo (duomenys neskelbtini) mikrorajone esančioje „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini). Su juo toje pačioje parduotuvėje dirbo dar du-trys darbuotojai. Jis dirbo rytinėje, o jie kitose pamainose. Šių darbuotojų nei vardų, nei pavardžių nurodyti negali, nes nežino, kadangi jis atidirbdavo savo pamainą ir išeidavo, o jau po jo ateidavo dirbti kiti darbuotojai. Jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik 2004 m. Po to ilgą laiką nieko bendro su šia įmone neturėjo iki 2010 m. balandžio mėnesio. Tiksliai datos nepamena, tačiau minėtu laiku pas jį į namus atvažiavo R. B. ir paklausė ar jis (G. S.) galėtų nuvežti dokumentus į Vilniaus Sodrą už jį. Pats R. B. šių dokumentų nuvežti negalėjo, nes jautėsi labai blogai. R. B. jam padavė atspausdintą įgaliojimą bei keturis ar tris dokumentus, kuriuos jis turėjo nuvežti į Sodrą. Dokumentai buvo sudėti į voką. Kodėl šiuos dokumentus reikėjo pateikti į Sodrą, jam R. B. nepaaiškino. Nuvykus į Sodrą ir pateikus jam perduotus dokumentus, Sodros darbuotoja paprašė jo dar ranka surašyti, kokius dokumentus jis pateikia. Jis patvirtina, kad apklausos metu pateiktas 2010 m. balandžio 30 d. raštas VSDF Vilniaus skyriaus direktoriui yra rašytas jo ranka ir pasirašytas. Jis R. B. galėtų apibūdinti kaip gerą žmogų, nuoširdų, rūpestingą. Kaip vadovą jam apibūdinti sunku, nes su juo kaip vadovu bendravo labai mažai. Kur šiuo metu randasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai pasakyti negali, nes nežino. Asmuo vardu ir pavarde J. V., jam yra nežinomas, apie jį girdi pirmą kartą. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota, nežinojo (t. 1, b. l. 182).

Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas A. I. paaiškino, kad jis į ekspertų sąrašą nėra įrašytas. Byloje pateiktą išvadą patvirtina. Tyrimą atliko pagal VMI pateiktus dokumentus, kuriuos VMI perdavė įmonės direktorius. Jo tyrimo laikotarpis buvo tik 2009-2010 m. užduotyje suformuluoti. Pažymėjo, kad registrų nebuvo nei vieno, neskaitant avansinių apyskaitų, kas yra savotiškas registras, arba kasos knyga. Kaip minėjo buhalterė, kasos operacijų, tai čia viso labo buvo 2009 m. balandį tokios apyvartos 4000 Lt, didžiausia apyvartą per mėnesį, t. y. praktiškai nebuvo jokių apyvartų. Per visą laikotarpį įmonė buvo sunkioje finansinėje padėtyje, nuolatiniai antstoliai, Sodros su VMI lenktynės, kas uždarys sąskaitą. Netgi tuomet kai įmonės direktorius prašydavo darbo užmokesčiui išmokėti, leidimą gaudavo iš Sodros arba VMI. Įmonėje likutis susidarė nuo 2007 m. sausio 31 d. Tai rodo, kad pinigai turėjo būti pas direktorių ar kur nors panaudoti ir nepateisinti dokumentais. Pagal dabar galiojančius įstatymus kiekvieną mėnesį, jei nepanaudoja atsiskaitymams, turi būti atsiskaityta su buhalterija. Kiekvieną mėnesį turi atsiskaityti, įnešti į kasą arba pateikti pateisinančius dokumentus.

Baudžiamojoje byloje esančioje 2011 m. gruodžio 9 d. FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-1/250 nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuolat trūko apyvartinių lėšų ir bendrovė laiku negalėjo sumokėti apskaičiuotų įmokų Valstybiniam socialinio draudimo fondui bei Valstybinei mokesčių inspekcijai. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcija ir Valstybinis socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrius teikė nurodymus kredito įstaigoms išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš kredito įstaigose esančių bendrovės sąskaitų. Taip pat priimdavo sprendimus išieškoti mokestines nepriemokas priverstine tvarka, kurie buvo pateikiami vykdyti antstolių kontorai. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo savo nuožiūra naudoti kredito įstaigų sąskaitose turėtas pinigines lėšas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. gegužės 25 d. bankų sąskaitose ir įmonės kasoje neturėjo pakankamai piniginių lėšų sumokėti visas įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, tačiau bendrovės direktorius R. B. turėtus – atsiskaitytinai gautus ir nepanaudotus grynus pinigus – galėjo panaudoti daliniam įsiskolinimui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai padengti.

Kadangi tyrimui pateikta tik dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 metų veiklos buhalterinės apskaitos dokumentų, nepateikti 2010 m. buhalterinės apskaitos dokumentai ir 2009-2010 metų veiklos apskaitos registrai bei finansinė atskaitomybė iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 25 d. (t. 2, b. l. 95-101).

Iš baudžiamojoje byloje esančio 2012 m. kovo 9 d. specialisto apklausos protokolo matyti, kad apklaustas specialistas A. I. parodė:

Eil. Nr.Laikotarpis (metai mėnuo)ApskaičiuotaSumokėtaĮsiskolinimas laikotarpio pabaigoje1234512009 m. kovas80146,9822009 m. balandis41419,8962478,459088,4732009 m. gegužė42134,4117668,5883554,342009 m.birželis41073,478,96124618,8152009 m. liepa29928,615942,97148604,4562009 m. rugpjūtis29089,233263,86174429,8272009 m.rugsėjis32989,822048,58205371,0682009 m.spalis32528,39768,98237130,4792009 m.lapkritis29040,072840,58263329,96102009 m.gruodis37405,748033,33292702,37112010m.sausis29623,82322326,19122001 m.vasaris23099,4345425,591320 10 m. kovas24565,71369991,31420 10 m. balandis1916,89371908,19152010m. gegužė0371908,1916Iš viso394815,45103054,24371908,19

Iš pateiktų duomenų matosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo biudžetui tiriamuoju laikotarpiu nuolat didėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas 2009 m. rugsėjo l dienai sudarė 174429,82 Lt. Laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. bendrovė priskaičiavo valstybinio socialinio draudimo įmokų 211169,84 Lt, sumokėjo 13691,47 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas 2010 m. balandžio 30 dienai sudarė 371908,19 Lt.

Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. gegužės 25 d. bankų sąskaitose ir įmonės kasoje neturėjo pakankamai piniginių lėšų sumokėti visas įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, tačiau bendrovės direktorius R. B. turėtus atsiskaitytinai gautus ir nepanaudotus 81789,23 Lt grynų pinigų galėjo panaudoti daliniam įsiskolinimui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai padengti.

Todėl darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki tik 81 789,23 Lt sumai.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d nuo 2008 m. liepos 1 d. įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta kaip „įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.,) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.“

Vadovaujantis šia LR įmonių bankroto įstatymo nuostata, įmonė gali būti arba moki arba nemoki, bet negali būti iš dalies moki arba nemoki. Jeigu įmonės visi įsipareigojimai atitinkamu laikotarpiu viršijo visas turėtas pinigines lėšas, tai jas visas panaudojusi vien atsiskaitymui su kreditoriais, įmonė galėjo tik sumažinti turėtas skolas. Todėl 2011 m. gruodžio 9 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/250 ir buvo apskaičiuota ir įrašyta, kad bendrovės direktorius R. B. turėtas atsiskaitytinai gautus ir nepanaudotus 81789,23 Lt grynų pinigų galėjo panaudoti daliniam įsiskolinimui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai padengti.

2011 m. gruodžio 9 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/250 nebuvo užduotas klausimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumo. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateiktų dokumentų neužteko padaryti išvadai, kad įmonė buvo nemoki (t. 2 b. l. 121).

Iš baudžiamojoje byloje esančio 2012 m. gegužės 23 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu buvo apžiūrimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimi prie ikiteisminio tyrimo medžiagos buhalterinės apskaitos dokumentai, tai yra bendrovės atskaitingo asmens – direktoriaus R. B. surašytos avansinės apyskaitos, gautų avansų ir padarytų išlaidų pateisinantys dokumentai: 1) visi prie avansinių apyskaitų padarytų išlaidų dokumentai, išskyrus dokumentus už 2006 metų gegužės-gruodžio mėnesių laikotarpį; 2) visi bendrovės kasos dokumentai, juose atsispindi R. B. avansais išmokėti grynieji pinigai pagal kasos išlaidų orderius; 3) bendrovės banko dokumentai tik už 2009 metus.

Nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. imtinai turimų ir apžiūrėtų R. B. avansinių apyskaitų duomenys, reikšmingi ikiteisminiam tyrimui, buvo sugrupuoti ir išdėstyti pridedamoje prie apžiūros protokolo lentelėje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. B. avansinių apyskaitų duomenys už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Eil. Nr.Avansinės apyskaitos data, metai, mėnuoLiekana ankstyvesnio avanso (Lt)Gauta avansoIšleista pagal pateisinančius dokumentusLiekana nepanaudoto avanso (Lt)Direktoriaus parašas (yra/nėra)Buhalterio parašas (yra/nėra)Pastabos12345678912004-01-NėraNėra864,28NėraNėraNėra22004-02-NėraNėra3537,54NėraNėraNėra32004-03-NėraNėra1494,73NėraNėraNėra42004-04-NėraNėra4025,15NėraNėraNėra52004-05-NėraNėra2386,16NėraNėraNėra62004-06-NėraNėra7502,7NėraNėraNėra72004-07-Nėra834999,91165,91NėraNėra82004-08-165,91Nėra566,01NėraNėraNėra92004-09-NėraNėra3834,62NėraNėraNėra102004-10-NėraNėra0NėraNėraNėra112004-11-NėraNėra757,25NėraNėraNėra122004-12-NėraNėra2232,27NėraNėraNėra132005-01-NėraNėra4779,46NėraNėraNėra142005-02-NėraNėra2152,34NėraNėraNėra152005-03-NėraNėra649.09NėraNėraNėra162005-04-NėraNėra1917,73NėraNėraNėra172005-05-NėraNėra4740NėraNėraNėra182005-06-NėraNėra2717,93NėraNėraYra192005-07-NėraNėra717,84NėraNėraNėra202005-08-NO raNėra821,05NėraNėraNėra212005-09-NėraNėra5448,73NėraNėraNėra222005-10-NėraNėra2121,69NėraNėraNėra232005-11-NėraNėra2260NėraNėraNėra242005-12-NėraNėra2460,16NėraNėraNėra252006-01-NėraNėra0NėraNėraNėra262006-02-NėraNėra788NėraNėraNėra272006-03-NėraNėra478,79NėraNėraNėra282006-04-NėraNėra2184,45NėraNėraNėra292007.01.3161940,3201748,4360191,89NėraNėra302007.02.0160191,890570,1859621,71NėraNėra312007.03.3159621,7102080,6757541,04NėraNėra322007.04.3057541,0404057501,04NėraNėra332007.05.3157501,0402857473,04NėraNėra342007.08.3157473,04064,1757908,87NėraNėra352007.11.3057908,870345,9357562,94NėraNėra362007.12.3157562,940319,557243,44NėraNėra372008.03.3158743,44593,88593,8858743,44NėraNėra382008.05.3158733,4401496,8657236,58NėraNėra392008.07.3157236,5837210,237256,5657190,22NėraYra402008.08.3157190,224200038990,0560200,17NėraAntspaudas412008.09.3060200,174000026394,3673805,81NėraNėra422008-10-73805,817180049505,7696100,05NėraYra432008-11-96100,0510600890291,63111816,1NėraNėra442008-12-111816,1169590154736,62126669,18NėraNėra452009-01-126669,181882018319,15127170,03NėraYra462009.02.28127170,030227,18126942,85NėraYra472009.03.31126942,85032641,4594301,4NėraNėra482009.04.3094301,429003233,5393967,87NėraNėra492009.05.3193967,8708675,5985292,28NėraNėra522009.06.3085292,2802771,482520,88NėraYra512009.07.3182520,880432,9282087,96NėraNėra522009.08.3182087,960298,6481789,32NėraYra

Visos avansinėse apyskaitose nurodytos išlaidų sumos pateisintos prie jų pridėtais išlaidų dokumentais. Avansinėse apyskaitose nurodyti R. B. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens visi gauti avansai sutikrinti ir atitinka nurodytus tik už 2009 metus. Už likusį laikotarpį patikrinti R. B. kaip atskaitingo asmens visų gautų ir avansinėse apyskaitose nurodytų avansų teisingumą nebuvo galimybės, kadangi apžiūrai nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko dokumentai už 2004, 2005, 2006, 2007 ir 2008 metus.

Apžiūrai pateiktuose 2004 m. sausio 1 d. – 2006 m. gegužės 1 d. laikotarpio R. B., kaip atskaitingo asmens, avansinėse apyskaitose nenurodytos gautų avansų sumos ir nepanaudotų avansų liekanos, apžiūrai nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko dokumentai už 2004, 2005, 2006, 2007 ir 2008 metus ir 2006 metų gegužės – gruodžio mėnesiais padarytų išlaidų dokumentai, todėl negalima nustatyti kokie šiuo laikotarpiu buvo R. B., kaip atskaitingo asmens, gautų avansų sumos ir nepanaudoti, avansų liekanos.

Apžiūrai pateiktuose 2007 m. sausio 1 d. – 2009 m. rugsėjo 1 d. laikotarpio R. B., kaip atskaitingo asmens, avansinėse apyskaitose yra nurodytos nepanaudotų avansų liekanos, gautų avansų ir padarytų išlaidų sumos.

Kadangi apžiūrai pateikti ne visi R. B. kaip atskaitingo asmens gauti avansai ir 2006 metų gegužės - gruodžio mėnesiais padarytų išlaidų dokumentai, negalima nustatyti ar 2007 m. sausio 1 d. avansinėje apyskaitoje nurodytas nepanaudotas avansas 61940,32 Lt atitinka tikrovę. Dėl to negalima nustatyti ar atitinka tikrovę ir kituose avansinėse apyskaitose nurodyti avanso likučio sumos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 patvirtintų kasos darbe organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktas numato, kad „Išmokant pinigus iš kasos (atskaitingam asmeniui), išrašomas kasos pajamų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau, kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų gražinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“.

Avansas gali būti išmokamas ne tik grynais pinigais, bet pervedamas atskaitingo asmens asmeninę sąskaitą. Atsiskaitymo už gautą avansą tvarka nepriklauso nuo pinigų gavimo būdo.

Apžiūrai nepateikta vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta atskaitingo asmens atsiskaitymo tvarka.

Apžiūrai pateiktos avansinės apyskaitos yra nepasirašytos bendrovės atskaitingo asmens R. B.. Tik dalis avansinių apyskaitų yra pasirašytos buhalterio. Apžiūrai pateiktuose 2004 m. sausio 1 d. – 2006 m. gegužės 1 d. laikotarpio R. B., kaip atskaitingo asmens, avansinėse apyskaitose nenurodytos gautų avansų sumos ir nepanaudotų avansų liekanos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalį „Už buhalterinės apskaitos dokumentų organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 patvirtintų kasos darbe organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punktas numato, kad „Už šių taisyklių reikalavimus atsako įmonės vadovas“.

Pagal apžiūrai pateiktus dokumentus nustatyta, kad R. B., kaip atskaitingam asmeniui pinigai avansu būdavo išduodami iš bendrovės kasos arba iš bendrovės bankinės sąskaitos (t. 3, b. l 57-59).

Iš baudžiamojoje byloje esančio 2010 m. balandžio 28 d. akcijų prikimo-pardavimo sutarties matyti, kad sutartis sudaryta tarp R. B. ir J. V. dėl 5 000 paprastųjų 100 Lt nominalios vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių akcijų pardavimo (t. 1, b. l. 116-120).

Iš baudžiamojoje byloje esančio 2010 m. balandžio 28 d. dokumentų priėmimo-perdavimo akto matyti, kad šiuo aktu R. B. J. V. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (t. 1, b l. 121). Taip pat vadovaujantis 2010 m. balandžio 28 d. sutartimi, perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų sertifikatas, visos akcijų suteikiamos turtines ir neturtines teises (t. 1, b. l. 122).

Iš baudžiamojoje byloje esančio 2010 m. balandžio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko įsakymo matyti, kad šiuo įsakymu R. B. atleistas iš direktoriaus pareigų dėl 100 % akcijų pardavimo (t. 1, b. l. 124).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis R. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. R. B. savo kaltę pripažino visiškai, neneigė disponavęs piniginėmis lėšomis ir laiku neįvykdęs prievolės. Nusikalstamų veikų padarymą patvirtina dokumentų apžiūros protokolas, Vilniaus socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus priminimas dėl apskaičiuotų įmokų sumokėjimo, Vilniaus socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pranešimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vengimo mokėti socialinio draudimo įmokas, specialisto išvada. Kaltinamojo R. B. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 219 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino dalį padarytos žalos ir toliau įsipareigoja ją atlyginti. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės kaltinamajam R. B. klausimą teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės rūšį, kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, turi šeimą), nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas teisiškai reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes. Kaltinamasis R. B. pirmą kartą padarė dvi nusikalstamas viekas, kurių viena priskiriama prie nesunkių, kita prie apysunkių nusikaltimų. Prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, pateikė vienašalį įsipareigojimą civiliniam ieškovui atlyginti žalą. Šiuo metu yra atlyginęs 12 000 Lt. Teismas sprendžia, kad padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąją apibūdinančių aplinkybių visuma (ypač, padarytų nusikaltimų skaičius, jų padarymo būdas) rodo, kad kaltinamajam R. B. turi būti skirta įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau kartu teismas pažymi, kad kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės – jo jaunas amžius, dalinis padarytos žalos atlyginimas, darbinė veikla, teikia pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Be to, neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, bus sudarytos ir geresnės sąlygos atlyginti nusikaltimu padarytą didelę žalą. Todėl teismas remdamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymą atideda dviejų metų laikotarpiui, paskirdamas teismo įpareigojimus.

Kaltinamajam R. B. paskirtos bausmės bendrintinos taikant bausmių dalinio sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis).

Byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 81789,23 Lt dydžio civilinį ieškinį. Kaltinamasis ieškinį pripažino, sutiko su jo dydžiu ir jo neginčijo. Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. B. atlygino dalį žalos, t. y. iš 81789,23 Lt atlygino 12000 Lt. Įvertinus tai, kad R. B. jau sumokėjo 12 000 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui patirtai žalai atlyginti, todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš R. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui priteistina 69789,23 Lt dydžio žala patirtai turtinei žalai atlyginti.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais,

nusprendė:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 219 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi subendrinti šias bausmes ir galutinę subendrintą bausmę R. B. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimis paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei atlyginti šiuo nuosprendžiu priteistą žalą.

Priteisti iš R. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 69 789,23 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis BPK 116, 151, 152 straipsniais, siekiant užtikrinti byloje esantį civilinį ieškinį, iki Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui priteisto civilinio ieškinio atlyginimo, palikti R. B. turtui taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) ir ½ pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), iki ši priemonė taps nereikalinga.

Daiktus, dokumentus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- pagal 2012 m. kovo 13 d. FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos NVTS vyresniojo tyrėjo M. K. nutarimą perduotus saugojimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (2011-03-18 VMI ir R. B. 2012-02-23 pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai): 1) pilkos spalvos segtuvas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Avanso apyskaita 2004 m. 01-06 mėn.; 2) mėlynos spalvos segtuvas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Avanso apyskaita 2004 m. 07-12 mėn.; 3) pilkos spalvos segtuvas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Avanso apyskaita 2005 m. 01-06 mėn., I dalis; 4) juodos spalvos segtuvas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Avanso apyskaita 2005 m. 07-12 mėn., II dalis; 5) juodos spalvos segtuvas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Avanso apyskaita 2006 m.; 6) mėlynos spalvos segtuvas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Avanso apyskaita 2007 m. 01-06 mėn. I dalis.; 7) juodos spalvos segtuvas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Avanso apyskaita 2007 m. 07-12 mėn., II dalis; 8) mėlynos spalvos segtuvas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Avanso apyskaita 2008 m. 01-12, 01-12 mėn.; 9) geltonos spalvos segtuvas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Avanso apyskaita 2008 m.; 10) pilkos spalvos segtuvas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasa 2004 m. 01-09 mėn.; 11) juodos spalvos segtuvas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasa 2004 m. 09-12, 09-12 mėn.; 12) mėlynos spalvos segtuvas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasa 2005 m. 01-08 mėn.; 13) juodos spalvos segtuvas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasa 2005 m. 09-12 mėn.; 14) juodos spalvos segtuvas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasa 2006 m.; 15) juodos spalvos segtuvas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasa 2007 m.; 16) mėlynos spalvos segtuvas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pirkimai 2009 - 204 lapai; 17) raudonos spalvos segtuvas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Avansinės apyskaitos 2009 - 244 lapai; 18) pilkos spalvos segtuvas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sutartys 2009 - 449 lapai; 19) juodos spalvos segtuvas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nutrauktos sutartys - 251 lapai; 20) juodos spalvos segtuvas UAB „(duomenys neskelbtini)“ DU 2009 - 191 lapai; 21) pilkos spalvos segtuvas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bankai - 156 lapai; 22) mėlynos spalvos segtuvas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Mokesčiai - 140 lapų; 23) juodos spalvos segtuvas Pardavimai - 430 lapų; 24) juodos spalvos segtuvas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pardavimai - 383 lapai; 25) juodos spalvos segtuvas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasa 2009 - 36 lapai; 26) juodos spalvos segtuvas su įvairiais dokumentais - 59 lapai; 27) baltos spalvos segtuvas su VMI operatyvaus patikrinimo ataskaita - 8 lapai; (viso – 27 segtuvai) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui.

- voką su kompaktiniu disku, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-342-784/2013.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis