Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškinį dėl santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo atstovas palaiko atstovaujamojo poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas dalinai.

Nustatyta, jog šalys susituokė 1980-06-14 ( b.l.12). Santuokoje susilaukė sūnaus Ž., kuris jau pilnametis. Šalių paaiškinimu nustatyta, jog apie 14-15 metų sutuoktiniai gyvena atskirai, kas rodo, jog jų santuokiniai ryšiai nutrūkę ilgą laiką. Atsakovo, liud.J. N. paaiškinimu nustatyta, jog jie( A. K. ir J. N.) kaip sugyventiniai gyvena ne mažiau 5 metų. Teismo nuomone, yra sąlygos santuokai nutraukti , nes bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, šalys nededa pastangų nutrūkusiems ryšiams atkurti, atsakovas gyvena faktinėje šeimoje su kita moterimi ( CK 3.61 str.).

Sutinkamai su CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus , išskyrus atvejus , kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovė savo teiginių tik apie atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo - jo neatidumą šeimai, vartotą smurtą, neištikimybę neįrodė. Atsakovas neigia vartojęs smurtą. Jeigu jis ir buvo panaudotas 1992 metais ( ligoninės pažyma apie 1992 m.patirtą sužalojimą b.l.39), tai buvo palyginus seniai, šalys nenurodė, jog tada ir būtent dėl to nutrūko šalių kaip sutuoktinių santykiai. Liudytojų R. E., P. N., L. K., J. N. paaiškinimai apie prastus šalių santykius, jų nuomonė dėl kurio tai iš sutuoktinių asmeninių savybių irgi leidžia daryti išvada, jog šeima faktiškai iširusi, bet neįrodo kurio tai sutuoktinio konkrečios kaltės dėl to. Pasak R. E. dar ir gyvendami sykiu sutuoktiniai pykdavosi, buvo konfliktų, pasak R. N. ieškovė irgi išgėrinėdavo. Atsakovas su kita moterimi apsigyveno praėjus ne vieneriems metams po to kai šalys ėmė gyventi atskirai, todėl ši aplinkybė irgi nelaikoma santuokos iširimo priežastimi, neištikimybės įrodymu . Kadangi nenustatyta nė vieno sutuoktinio konkreti kaltė dėl santuokos iširimo, konstatuojama, jog šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pateiktais dokumentais nustatyta, kad santuokoje 1992-09-30 pagal Butų privatizavimo įstatymo sąlygas įsigytas butas (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ( b.l.7) .Šalys šiuo adresu deklaruoja savo gyvenamąsias vietas (b.l.15-16,41-42). Nuo 2007-03-26 ten savo gyvenamąją vietą deklaruoja ir liudytoja J. N.- atsakovo sugyventinė (b.l.45). Sutartyje nurodoma,kad butą perkant sumokėta 5515 investinių čekių ir 766 Lt grynaisiais ( b.l. 28-30). Šalys pripažįsta, kad apmokėjimui buvo naudoti atsakovo investiciniai čekiai. Kas ir jų konkrečiai mokėjo grynaisiais įrodymų nepateikta. Pripažįstama, kad ieškovei priklausė investiciniai čekiai buvo parduoti. Turto vertinimo pažyma nustatyta, jog buto vertė yra 18000 Lt. Šios pažymos duomenys lygiaverčiais įrodymais nepaneigti, o Registrų centro išraše nurodoma rinkos vertė yra vidutinė, t.y. priešingai nei pažymos išdavimo atveju nevertintas konkretus turtas. Esant ją mažesne nei ieškovės nurodyta ieškinyje 25700 Lt vertė, patvirtino ir išvardyti liudytojai, apibūdindami parduodamų analogiškų butų kainą.

Aukščiau minėtų liudytojų paaiškinimais, dokumentais įrodyta, jog ieškovei išsikėlus iš buto, jis buvo pagerintas, atlikti einamojo remonto darbai. Pagal dokumentus išlaidos sudaro apie 1600 Lt ( b.l.46-54). Ieškovė prie buto pagerinimo, tvarkymo nei darbu, nei lėšomis neprisidėjo. Ji taip pat niekaip neprisidėjo prie buto išlaikymo išlaidų, konkrečiai šildymo, bendro naudojimo patalpų išlaidų, kurios apskaičiuojamos ne pagal skaitliukų parodymus, apmokėjimo. Iš atsakovo pateiktos suvestinės matyti, jog per laikotarpį nuo 2001-01 iki 2012-05 už šildymą sumokėta 10688 Lt.

Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ( CK 3.88 str.1 d .1 p.). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str.). Pagal CK 3.117 str. preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Sykiu CK 3.123 str. leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo, jeigu tam yra įstatyme nustatyti pagrindai.Taigi, įstatymas nustato santuokoje įgyto turto bendrumo prezumpciją.Nors atsakovas teigia,jog turtas yra asmenine nuosavybe, toks jo tvirtinimas klaidingas.Tai jog butas teisiškai registruotas vieno sutuoktinio vardu, tai turto bendrumo prezumpcijos nepanaikina. Pats atsakovas prįpažįsta, jog bendrabutį gavo tik todėl, kad jis susituokė su ieškove, nes viengungiams jo neskirdavo.Tai kas konkrečiai apmokėjo už perkamą butą, teisinės reikšmės irgi neturi, nes butas buvo pirktas bendrojon nuosavybėn, bendram naudojimusi. Ieškovės teigimas, jog ji davė grynųjų pirkti nepaneigtas.Įstatyminis reglamentavimas buto pirkimo metu buvo toks, jog numatė taip įgyjamo turto bendrumo požymį. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 str. gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, turėjo susitarti dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas.Tokia nuostata atitiko ir tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. taisyklei, jog turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

Ieškovė nepageidauja gauti turto natūra, o įvertinus, jog turtu yra vieno kambario butas, akivaizdu, jog jo dalijamas natūra negalimas. Dėl šio turtas natūra priteisiamas atsakovui, o ieškovei - piniginė kompensacija.

Byloje nustatyta, jog būdama turto dalies savininke ilgą laiką nemokėjo išlaidų turtui išlaikyti ir prižiūrėti, o jas patyrė kitas bendraturtis – atsakovas. Nors atsakovas nereiškia reikalavimo dėl jo už ieškovę sumokėtų lėšų priteisimo ar kitokio kompensavimo už tai, teismas, siekdamas ištuokos procese išspręsti visus potencialius ginčus dėl tarpusavio atsiskaitymų( CK 3.59,3.61,3.53 str.3 d.), vadovaudamasis CPK 7 str. skelbiamais proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, procesine norma, leidžiančia teismui šeimos bylose pasisakyti ir dėl tokių reikalavimų, kurių šalys nereiškia( CPK 376 str.), sprendžia, jog yra teisinis pagrindas nutarti dėl tokių išlaidų paskirstymo ir tuo tikslu atitinkamai priteisti iš atsakovo mažesnę nei pusės turto vertė kompensaciją, patį turtą natūra priteisiant atsakovui.

Kadangi mokėjimo už šildymą kainos dydis nuo priklauso nuo buto ploto , o turto-buto savininkai turi prisidėti prie bendro turto išlaikymo, prievolės susijusios su tokio turto išlaikymu yra solidarios( CK 3.109,4.76,4.86 str.), todėl ieškovė turi pareigą kompensuoti jos daliai tekusias išlaidas. Iki 2007-03 kol bute negyveno J. N., šildymo išlaidas turėjo mokėti abu bendrarturčiai-šalys. Tokių išlaidų buvo apie 4400 Lt , t.y.po 2200 Lt kiekvienam, nes kaip minėta įstatymas preziumuoja dalių lygybę. Apsigyvenus J. N., pastaroji irgi turi prisidėti prie jos dalies išlaidų apmokėjimo. Per tą laikotarpį išlaidų šildymui buvo apie 6100 Lt, o ieškovės dalis atitinkamai sudarė vieną trečdalį, t.y.apie 2030 Lt. Viso 4230 Lt.

Atsižvelgiant į tą, jog atsakovas išlaidų ieškovės naudai jis patyrė apie 4700 Lt ( šildymo išlaidų dalis, tenkanti ieškovei, ir 1/3 dalis remonto, pagerinimo išlaidų), todėl ieškovei priteistinos piniginės kompensacijos dydis mažintinas šia suma ir priteisiama 4300 Lt kompensacija ( 18000 Lt : 2) - 4700 Lt).

Ieškinį patenkinus dalinai, bylinėjimosi išlaidų klausimai sprendžiami sutinkamai su CPK 93, 96 str. taisyklėmis. Šiame ginče ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo kaip asmuo, kuriam teikiama nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba.Tokiu atveju, atsižvelgiant į ieškinio patenkinimo laipsnį, dalis bylinėjimosi išlaidų priteistina iš atsakovo ( CPK 96 str.). Žyminis mokestis paskaičiuojamas pagal neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo – 139 Lt ir dėl buto padalijimo 270 Lt ( 18000 Lt : 2 x 3 proc.). Pagal reikalavimą dėl santuokos nutraukimo , nenustačius atsakovo kaltės, iš jo priteistina pusė šio mokesčio ( 69 Lt) bei mokestis pagal reikalavimą dėl buto padalijimo 270 Lt( viso 339 Lt).Teikiant ieškovei teisinę pagalbą, valstybė patyrė 433,86 Lt ir atsakovas 600 Lt atstovavimo išlaidų, todėl jos iš šalių viena kitai priteisiamos. Iš atsakovo priteisiama 3/4 valstybės patirtų išlaidų, o iš ieškovės atsakovui ¼ šio patirtų atstovavimo 150 Lt ( 600 Lt : 4) ir 62,5 Lt ( 250 Lt : 4) vertinimo pažymos parengimo išlaidų. Viso 212,50 Lt. Darant užskaitymą, šiuo dydžiu mažintinas mokėtinos kompensacijos

dydis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263 - 265, 268 str.,88 str.1 d., 293 str.1 p., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai .

Santuoką A. K. , a.k(duomenys neskelbtini) gim.1954 m. (duomenys neskelbtini), ir V. K., a.k(duomenys neskelbtini) gim.1956 m. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 1980-06-14 Panevėžio miesto CM skyriuje, įrašo Nr.415, nutraukti dėl jų abiejų kaltės. Po santuokos nutraukimo šalių pavardžių nekeisti.

Padalinti tarp šalių bendrą turtą lygiomis dalims ir priteisti A. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) visą butą (duomenys neskelbtini), Panevėžyje,unik.Nr. (duomenys neskelbtini), o V. K., a.k(duomenys neskelbtini) priteisti iš A. K.,a.k(duomenys neskelbtini) piniginę kompensaciją 4087( keturi tūkstančiai aštuoniasdešimt septyni ) Lt 50 ct.

Priteisti iš A. K., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 339 Lt žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke Swedbank AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, ir 325 Lt valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos teikimo išlaidoms atlyginti, sumokant į tą pačią sąskaitą kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.