Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Alytaus skyriaus 2020-09-21 sprendimą Nr. VPE_SP5-612 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV prie SADM) 2020-10-23 sprendimą Nr. (6.5)I-7455.

Pareiškėja skunde nurodė, kad ginčijamais sprendimais nepagrįstai buvo nuspręsta iš jos išieškoti 1336,08 Eur socialinio draudimo našlių pensijos permoką už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2020-04-30. Atsakovas nesivadovavo proporcingumo, teisingumo, gero administravimo, sąžiningumo principais ir teisės aiškinimais panašaus pobūdžio bylose. Taip pat nebuvo atsižvelgta į esminį našlių pensijos skyrimo principą - remti asmenis, kuriems yra reikalinga pagalba. Pažymėjo, kad prašymą dėl našlių pensijos skyrimo ji užpildė nuoširdžiai ir sąžiningai, teisingai nurodė visas, jos nuomone, reikšmingas aplinkybes. Atsakovas jos neinformavo, jog sudarius naują santuoką, našlių pensija pareiškėjai nebūtų mokama, kad atsakovas nekaupia duomenų apie asmenų sudaromas santuokas ir, kad pati pareiškėja turėtų pranešti apie naujai sudarytą santuoką. Pareiškėja nėra teisiškai išprususi, prašymo pateikimo metu buvo senyvo amžiaus ir neturėjo patirties pildant tokio pobūdžio dokumentus. Toks duomenų nepateikimas negali būti traktuojamas kaip pareiškėjos kaltė ar nesąžiningumas. Pareiškėjos teisių ribojimas už praėjusį laikotarpį yra neproporcingas ir nesąžiningas, nes pareiškėjos ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki – jai reikalinga valstybės parama (pareiškėja yra pensinio amžiaus).

Pareiškėjos teigimu, atsakovas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad teisę gauti našlio pensiją už kitą sutuoktinį (P. L.) ji įgijo po jo mirties (duomenys neskelbtini). Net ir nustačius, kad pareiškėjos 2007-05-03 prašyme buvo pateikti neteisingi duomenys, nesąžininga būtų nevertinti to, kad ši pensija pareiškėjai faktiškai priklausė nuo (duomenys neskelbtini), kas, iš esmės, yra tik formalus dalykas, kuris neturėtų keisti našlio pensijos skyrimo ir mokėjimo principo. Tai netgi patvirtina faktas, kad vos tik gavusi sprendimą nutraukti našlio pensijos mokėjimą, pareiškėja nedelsiant parašė prašymą paskirti jai našlio pensiją dėl sutuoktinio P. L. mirties ir šis prašymas buvo patenkintas. Nagrinėdamas pareiškėjos skundą, atsakovas visiškai nevertino aplinkybės, jog prašymas kito asmens vardu yra tik formalumas, kuris neturėtų daryti kliūčių gauti pareiškėjai priklausančias išmokas. Jeigu atsakovas būtų vadovavęsis gero viešojo administravimo principais ir išmoka būtų nutraukta ar nepaskirta dar 2007 metais, ar nurodyta, kad pareiškėjos prašymas netinkamas, pareiškėja būtų perrašiusi prašymą, nes pagal galiojančius teisės aktus ši išmoka jai priklausė po sutuoktinio P. L. mirties ((duomenys neskelbtini)). Atsakovas turėtų užskaityti už P. L. išmokėtas išmokas, kurios pareiškėjai priklausė nuo (duomenys neskelbtini).

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) 35 straipsnio 4 dalį, našlei ar našliui našlių pensija neskiriama, o paskirtosios pensijos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus. Pensijų įstatymo 43 straipsnio 2 dalis nustato, kad pensijos gavėjas privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, kuri moka pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ir mokėjimui. O. K. 2007-05-03 prašyme nurodė, kad po J. K. mirties nauja santuoka sudaryta nebuvo. Druskininkų skyrius (dabar Alytaus skyrius) neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjos sąžiningumu ir pateiktų dokumentų bei informacijos teisingumu, todėl 2007-05-05 sprendimu Nr. (6.7) P37-2158 paskyrė jai našlių pensiją. Tačiau 2020-04-29 iš Lietuvos gyventojų registro buvo gauti duomenys apie O. K. (duomenys neskelbtini) sudarytą antrą santuoką su P. L., apie kurią teikdama 2007-05-03 prašymą, pareiškėja nutylėjo. Pildydama prašymą, ties klausimu „Ar sudarėte naują santuoką?“ pažymėjo „Ne“, t. y. pateikė neteisingą informaciją, o būdama sąžininga ir rūpestinga turėjo pateikti teisingą informaciją apie visas aplinkybes, turinčias įtakos teisei į našlių pensiją nustatyti. Atsižvelgiant į tai, nuo 2020-05-01 pareiškėjai buvo nutrauktas neteisėtai paskirtos socialinio draudimo našlių pensijos mokėjimas.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl išmokų permokų išieškojimo iš išmokų gavėjų konstatavo, jog būtina prielaida bei sąlyga įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos teisei priimti sprendimus dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų sumų išieškojimo iš jas gavusio asmens – nustatymas, kad šias išmokas gavęs asmuo kaltas dėl permokos susidarymo. Nurodytos sąlygos – asmens kaltės – buvimas turi būti itin atidžiai ir rūpestingai įvertintas, atsižvelgiant ne tik į objektyvias aplinkybes, dėl kurių susidarė atitinkama socialinio draudimo išmokų permoka, tačiau ir į asmens elgesio subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios, be kita ko, apsprendžiamos ir tokių asmenį individualizuojančių savybių, kaip amžius, išsilavinimas, patirtis ir pan. Pareiškėja 2007 metais, prašymo skirti našlių pensiją metu, buvo 61 metų dirbanti senatvės pensininkė, jos profesija - medicinos sesuo, ir net šiuo metu pareiškėja dokumentus teikia per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą, pasirašydama elektroniniu parašu. Be to, prašymą našlių pensijai skirti ji pildė pati, t. y. pati nurodė, kad nėra sudariusi naujos santuokos, todėl teigti, kad 2007 metais ji buvo senyvo amžiaus ir teisiškai neišsilavinusi, nėra pagrindo.

Pagal Pensijų įstatymo 41 straipsnio 2 dalį (akto redakcija nuo 2018-01-01), pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau nei už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos. Pagal pareiškėjos 2020-05-26 prašymą skirti našlių pensiją už mirusį sutuoktinį P. L. Alytaus skyrius 2020-07-07 sprendimu Nr. VPE_SP1E-14009 paskyrė pareiškėjai našlių pensiją nuo 2019-11-26, t. y. už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos. Prašymo skirti našlių pensiją už P. L. anksčiau nei 2020-05-26 pareiškėja nebuvo pateikusi. Be to, pareiškėja nepasinaudojo jai suteikta teise pateikti dokumentus, įrodančius jos sunkią ekonominę (socialinę) padėtį, todėl nebuvo svarstyta galimybė atsisakyti našlių pensijos permokos išieškojimo.

Skundas tenkintinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl VSDFV Alytaus skyriaus 2020-09-21 sprendimo Nr. VPE_SP5-612 ir VSDFV 2020-10-23 sprendimo Nr. (6.5)I-7455, kuriais nuspręsta išieškoti iš pareiškėjos 1336,08 Eur socialinio draudimo našlių pensijos permoką už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2020-04-30, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2007-05-03 VSDFV Druskininkų skyriui (dabar VSDFV Alytaus skyrius) pateikė prašymą skirti jai valstybinio socialinio draudimo našlių pensiją dėl mirusio sutuoktinio J. K.. Prašyme nurodė, kad nauja santuoka nebuvo sudaryta.

VSDFV Druskininkų skyrius 2007-05-05 sprendimu Nr. (6.7) P37-2158 „Dėl valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo O. K.“ pareiškėjai nuo 2007-01-01 skyrė valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją.

Atsakovas 2020-04-30 gavo duomenis apie O. K. ir P. L. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką ir 2020-05-25 priėmė sprendimą Nr. VPE_SP2-3391 nuo 2020-05-01 nutraukti socialinio draudimo našlių pensijos mokėjimą pareiškėjai, nes pensijai skirti buvo pateiktas tikrovės neatitinkantis dokumentas. VSDFV Alytaus skyriaus 2020-05-25 sprendimu Nr. VPE_SP5-291 „Dėl K. socialinio draudimo našlių pensijos permokos nustatymo“ nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2020-04-30 susidarė 3342,00 Eur našlių pensijos permoka, nes O. K. nepranešė apie aplinkybes, turinčias įtakos teisei į našlių pensiją nustatyti.

O. K. 2020-07-07 skundu kreipėsi į VSDFV prie SADM, prašydama panaikinti VSDFV Alytaus skyriaus 2020-05-25 sprendimą Nr. VPE_SP5-291 dėl permokos nustatymo arba pritaikyti 5 metų senatį nustatytos permokos išieškojimui. VSDFV prie SADM 2020-07-17 sprendimu Nr. (6.5) I-4798 teritorinio skyriaus dėl našlių pensijos permokos nustatymo paliko nepakeistą, o skundo dalį dėl senaties termino taikymo persiuntė nagrinėti Alytaus skyriui.

VSDFV Alytaus skyrius ginčijamu 2020-09-21 sprendimu Nr. VPE_SP5-612 „Dėl O. K. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“ pritaikė 5 metų senaties terminą ir nusprendė nuo 2020-10-01 iš O. K. išieškoti socialinio draudimo senatvės ir socialinio draudimo našlių pensijų po 20 proc. kiekvieną mėnesį iki bus atlyginta 1336,08 Eur našlių pensijos permoka, susidariusi laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2020-04-30. Pažymėjo, kad O. K. 2007-05-03 prašyme skirti socialinio draudimo našlių pensiją už (duomenys neskelbtini) mirusį J. K. nepranešė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta kita santuoka su P. L., kas turėjo įtakos nustatant teisę į socialinio draudimo našlių pensiją.

2020-09-26 pareiškėja VSDFV prie SADM pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti teritorinio skyriaus sprendimą dėl socialinio draudimo našlių pensijos permokos (1336,08 Eur) išieškojimo. VSDFV prie SADM 2020-10-23 ginčijamu sprendimu Nr. (6.5)I-7455 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2020-09-21 sprendimo Nr. VPE_SP5-612“ pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą ir pasiūlė pareiškėjai pateikti dokumentus, įrodančius jos sunkią ekonominę padėtį, kad būtų galima spręsti klausimą dėl permokos išieškojimo atsisakymo.

Pareiškėja 2020-05-26 VSDFV Alytaus skyriui pateikė prašymą dėl socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo, mirus antrajam sutuoktiniui P. L.. VSDFV Alytaus skyriaus 2020-07-07 sprendimu Nr. VPE_SP1E-14009 „Dėl socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo O. K.“ nuo 2019-11-26 pareiškėjai buvo paskirta našlių pensija.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl sprendimų, kuriais pareiškėjai buvo skirta socialinio draudimo našlių pensija ir nustatyta jos permoka. Pareiškėja nesutinka su atsakovo sprendimu išieškoti iš jos 1336,08 Eur našlių pensijos permoką, susidariusią už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2020-04-30. Pareiškėjos teigimu, ginčijami sprendimai priimti formaliai, nes atsakovas neinformavo jos apie pareigą pateikti duomenis apie naują santuoką, neatsižvelgė į teisingumo, proporcingumo principus, neįvertino to, kad teisę į našlių pensiją ji faktiškai įgijo po antro sutuoktinio P. L. mirties, nepagrįstai neužskaitė šios permokos ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos ekonominė (socialinė) padėtis sunki (pareiškėja pensininkė).

Pažymėtina, jog VSDFV bei jos teritoriniams skyriams, kaip viešojo administravimo institucijoms, yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo nustatyti reikalavimai, tarp jų ir šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Šios institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (LVAT 2012-10-04 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-708/2013). Taip pat, sprendžiant klausimą dėl socialinio draudimo išmokų sumų išieškojimo, būtina atsižvelgti į tai, jog nurodytas klausimas turi itin reikšmingą poveikį asmeniui. Todėl privaloma užtikrinti tinkamą procedūrą – turi būti užtikrinama, jog bus nustatytos ir tinkamai bei išsamiai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, taip pat pateiktas asmens, kurio teisėms ir pareigoms priimamas sprendimas turi įtakos, nurodytų gynybos argumentų motyvuotas įvertinimas, o priimti sprendimai, turintys įtakos asmenų teisėms bei pareigoms, bus motyvuoti bei pagrįsti objektyviais duomenimis (LVAT 2015-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA1324-502/2015).

Socialinio draudimo našlių pensija pareiškėjai paskirta remiantis 1994-07-18 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (akto redakcija, galiojusi nuo 2007-01-01 iki 2008-01-01) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156. Pagal Pensijų įstatymo (akto redakcija nuo 2007-01-19 iki 2007-07-01) 35 straipsnio nuostatas, teisę gauti našlių pensiją įgijo sukakę senatvės pensijos amžių našlė arba našlys, neatsižvelgiant į jų amžių sutuoktinio mirties metu (Pensijų įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu asmuo mirties dieną atitiko Pensijų įstatymo 34 straipsnyje nustatytas sąlygas. Pagal Pensijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalį, našlei ar našliui našlių pensija neskiriama, o paskirtosios pensijos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 21 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba pavaduotojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų ir (ar) bet kurios kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio, įtvirtinančio Fondo administravimo įstaigų teises, 8 dalyje nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015-09-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, aiškindama minėtas teisės normas, konstatavo, kad būtina prielaida bei sąlyga įgaliotos Fondo administravimo įstaigos teisei priimti sprendimus dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų sumų išieškojimo iš jas gavusio asmens – nustatymas, jog šias išmokas gavęs asmuo kaltas dėl permokos susidarymo. Nurodytos sąlygos – asmens kaltės – buvimas turi būti itin atidžiai ir rūpestingai įvertintas, atsižvelgiant ne tik į objektyvias aplinkybes, dėl kurių susidarė atitinkama socialinio draudimo išmokų permoka ar asmens elgesio objektyvius požymius, tačiau ir į asmens elgesio subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios, be kita ko, apsprendžiamos ir tokių asmenį individualizuojančių savybių, kaip amžius, išsilavinimas, patirtis ir pan. Tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos išmokos, galima kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi būti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir/ar žinojo apie pareigą pateikti minėtus duomenis bei tai, jog šie duomenys yra esmingai reikšmingi atitinkamos socialinio draudimo išmokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui. Nesant tokių duomenų, tai galėtų būti pakankamas pagrindas išvadai apie nesąžiningumo asmens veiksmuose nebuvimą, taigi ir išvadai, jog asmuo nėra kaltas dėl permokos susidarymo.

Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad net nustačius išmokų gavėjo kaltę, t. y. nustačius įstatyme numatytą būtiną sąlygą, kuriai esant Fondo valdybos teritoriniam skyriui įstatymas suteikia įgaliojimus spręsti klausimą dėl permokos išieškojimo iš ją gavusio asmens, tai neatleidžia įgaliotos institucijos nuo pareigos minėtą klausimą spręsti atsižvelgiant į konkrečią susiklosčiusią situaciją, užtikrinant, be kita ko, kad taikoma poveikio priemonė – permokos išieškojimas – būtų proporcinga. Tiek įgaliotai Fondo administravimo įstaigai sprendžiant klausimą dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų išieškojimo iš asmens galimybės, tiek nagrinėjant ginčą dėl priimtų įgaliotos institucijos sprendimų nurodytu klausimu teisėtumo bei pagrįstumo, turi būti vertinama ir tai, ar konkretaus asmens atžvilgiu pritaikyta priemonė nesukelia jam pernelyg didelės naštos.

Vertinant Fondo administravimo įstaigos galimybę priimti sprendimą dėl socialinio draudimo išmokų permokos išieškojimo iš jų gavėjo, turi būti atidžiai įvertinta ir tai, ar ši institucija, kuriai įstatymais pavesta inter alia užtikrinti teisingą socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams tinkamai atliko jai priskirtas funkcijas, ar spręsdama klausimą dėl atitinkamos išmokos (taip pat ir socialinio draudimo pensijos) skyrimo, atidžiai ir rūpestingai įvertino pateiktus dokumentus. Be to, vertinant nurodyto pobūdžio sprendimus proporcingumo aspektu, būtina įvertinti ir įgaliotos institucijos veiksmus iš gero administravimo principo kylančio reikalavimo veikti operatyviai aspektu, todėl tais atvejais, kai tam tikrų sumų permokėjimas nustatomas praėjus itin reikšmingam laiko tarpui nuo šių išmokų paskyrimo ir išmokėjimo, turi būti išsamiai įvertinta, ar to nelėmė įgaliotos institucijos nepakankamai atidus ir rūpestingas funkcijų atlikimas, kontrolės nebuvimas ir pan., dėl ko visos naštos perkėlimas asmeniui konkrečioje situacijoje galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis socialinio teisingumo bei proporcingumo principų.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja 2007-05-03 prašymu, kreipdamasi į atsakovą dėl socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo, nenurodė, jog buvo sudariusi naują santuoką su P. L., nors Pensijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalis (akto redakcija, galiojusi nuo 2007-01-19 iki 2007-07-01) aiškiai numatė, kad našlių pensija neskiriama, o paskirtosios pensijos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus. Pažymėtina, kad pildydama 2007-05-03 prašymą dėl socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo, ties klausimu „Ar sudarėte naują santuoką?“ pareiškėja pažymėjo „Ne“, t. y. pateikė aiškiai neteisingą informaciją. Vadinasi, pareiškėjai palankus administracinis sprendimas dėl našlių pensijos skyrimo buvo priimtas dėl pareiškėjos kaltės, t. y. dėl to, kad pareiškėja nepateikė visų dokumentų, nurodė iš dalies klaidingus faktus. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą reglamentavimą, atsakovas turėjo teisėtą pagrindą susigrąžinti iš pareiškėjos išmokėtą našlių pensiją.

Kita vertus, teismas pažymi, kad atsakovo sprendimas nutraukti pareiškėjai paskirtos našlių pensijos mokėjimą ir išieškoti susidariusią našlių pensijos permoką buvo priimtas įvertinus pareiškėjos pateiktus našlių pensijai skirti dokumentus, kurių pagrįstumas buvo patikrintas tik po ilgo laikotarpio, pradėjus duomenis kaupti Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Atsakovas, 2020 metais gavęs duomenis iš Registro, sprendė, kad pareiškėjai palankus sprendimas dėl našlių pensijos skyrimo prieš 13 metų buvo priimtas nepagrįstai. Taigi, šiuo atveju atsakovo sprendimą nutraukti pareiškėjai pensijos mokėjimą lėmė priežastys susijusios su institucijų veiklos ypatumais, dėl kurių priimant administracinį sprendimą faktiškai nebuvo surinkti visi faktiniai duomenys, turintys užtikrinti sprendimo pagrįstumą. Teismo vertinimu, toks institucijos veikimas neatitinka gero administravimo principo.

Institucija, nustačiusi, kad administracinis sprendimas turi būti panaikintas ne vien dėl asmens, besikreipusio dėl tokio sprendimo, kaltės, bet iš dalies ir dėl institucijos veiksmų, paprastai neturėtų naikinti savo priimto administracinio sprendimo, nes toks panaikinimas yra nesuderinamas su gero administravimo principu. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiais administracinis teismas ir naujausioje savo praktikoje tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2018-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-261-602/2018). Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo institucijos, atlikdamos savo funkcijas, turėtų imtis priemonių, užtikrinančių sprendimų teisėtumą. Sprendimų teisėtumas viešojo administravimo srityje yra viešas interesas, kuris įgyvendinamas institucijose joms priimant sprendimus. Dėl būtinumo saugoti viešąjį interesą gali būti ribojamos asmens teisės. Nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad nustačius, jog pareiškėja neatitinka įstatyme nustatytų sąlygų našlės pensijai gauti, šios pensijos mokėjimas turėjo būti nutrauktas. Nustačius įstatymo pažeidimą, institucija galėjo svarstyti dėl pareiškėjos teisių ribojimo ir už praėjusį laikotarpį, tačiau taip pat buvo būtina svarstyti, ar toks ribojimas yra proporcingas.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad našlių pensija pareiškėjai buvo paskirta ir mokama nuo 2007 metų, o veiksmų susigrąžinti pareiškėjai paskirtos našlių pensijos permoką buvo imtasi tik po labai ilgo laiko tarpo, t. y. 2020 metais. Be to, nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra ta, kad nuo (duomenys neskelbtini), t. y. po antro sutuoktinio P. L. mirties, pareiškėja faktiškai įgijo teisę į našlės pensiją, tik prašyme dėl našlės pensijos skyrimo buvo nurodyti kito asmens duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo sprendimas iš pareiškėjos išskaičiuoti našlių pensijos permoką, susidariusią už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2020-04-30, neįvertinant visų kitų objektyvių aplinkybių (pačios institucijos veiklos ypatumų nepagrįstai paskiriant našlio pensiją, ilgą laiką nevertinant turimų duomenų, taip pat nuo (duomenys neskelbtini) atsiradusio faktinio pagrindo pareiškėjai gauti našlio pensiją) laikytinas neproporcingu ir neteisingu visos naštos perkėlimu pareiškėjai, nes toks sprendimas priklausė ne tik nuo pareiškėjos elgesio, bet ir nuo pačios institucijos veiksmų.

Teismo vertinimu, visos administracinio sprendimo panaikinimo naštos perkėlimas pareiškėjai yra neproporcingas atsižvelgiant ir į jos turtinę padėtį bei amžių (pareiškėja yra pensininkė). Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio 6 dalį, Fondo valdybos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę atsisakyti socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permokos išieškojimo, jeigu netikslinga išieškoti išmokos permoką, kadangi fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis (iki 2005-07-01 – invalidas), asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir (ar) reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jam jau teikiama. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju atsakovas nepagrįstai nevertino aplinkybių dėl permokos išieškojimo atsisakymo dėl sunkios pareiškėjos ekonominės (socialinės) padėties (pareiškėja yra pensinio amžiaus). Sąlygos, kurioms esant pareiškėjai apskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo gali būti atsisakyta, buvo išaiškintos tik ginčijamame VSDFV prie SADM 2020-10-23 sprendime Nr. (6.5)I-7455, priimtame išnagrinėjus pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina institucijos taikytas priemones kaip neproporcingas, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti ginčijamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2020-09-21 sprendimą Nr. VPE_SP5-612 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-10-23 sprendimą Nr. (6.5)I-7455.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos O. K. skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2020-09-21 sprendimą Nr. VPE_SP5-612 „Dėl O. K. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-10-23 sprendimą Nr. (6.5)I-7455 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2020-09-21 sprendimo Nr.VPE_SP5-612“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.