Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-24 · Civilinė byla Nr. 2-692/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-24
Bylos Nr.
2-692/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
Ieškovas
Ž. V.
Kategorijos
  • 116.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-692/2011Procesinio sprendimo kategorija:116.10.2.;(S).;Civilinė byla Nr.2-269/2011
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimimo, civilinėje byloje Nr. 2-198-798/2010 pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovui antstoliui D. Š., trečiajam asmeniui sodo bendrijos (duomenys neskelbitini) pirmininkui I. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Ž. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo antstolio D. Š., 2 444,64 Lt turtinę žalą, 100 444,64 Lt neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas bei pripažinti sodo bendrijos (duomenys neskelbitini) 1994-12-30 bendro naudojimo žemės sutartį G. J. vardu, suklastota (b.l. 17-22).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 5 d. sprendimu ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovui antstoliui D. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė, o civilinę bylą dalyje dėl neturtinės žalos, nutraukė.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-198-798/2010, kuriuo prašė nustatyti, pripažinti ir nuspręsti, kad Vilniaus miesto žemėtvarka 2000-10-16 suklastojo 1994-12-30 sutarties pirmą lapą G. J. vardu, išreikalauti iš žemėtvarkos 1994-12-30 suklastotos sutarties originalą, bei iš Registrų centro tikrą 1994-12-30 sodininkų bendrijos (duomenys neskelbitini)sutartį Nr. 4N01/95-2638, pagal kurią Registrų centras teisingai 1995-01-03 užregistravo 1.4395 ha bendro ploto naudojimo žemės nuomininkui SB (duomenys neskelbitini). Taip pat prašė vadovaujantis CPK 246 traipsniu, šalies atstovui advokatui R. R., neavykus į 2010-07-20 teismo posėdį be svarbių priežasčių bei už melagingus paaiškinimus, skirti iki vieno tūkstančio litų baudą.

Atsakovo atstovas prašė papildomu sprendimu priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovės Ž. V. prašymą dėl papildomo sprendimo atmetė, o atsakovo atstovo advokato R. R. prašymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas papildomu sprendimu, tenkino iš dalies bei nusprendė priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą teismo posėdžio metu, o kitoje dalyje prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad pagal ieškovės pršymą nėra pagrindo priimti papildomo sprendimo, nes Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Tokiu būdu ieškovės pateiktas prašymas dėl papildomo sprendimo yra jau išspręstas. Be to, ieškovės nuomonė, kad 1994-12-30 Valtybinės žemės nuomos sutartis yra suklastota, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ši sutartis suklastota. Priešingai, 1994-12-30 nuomos sutartis Nr.N01/95-2638 yra galiojanti, ši aplinkybė yra konstatuota teismo sprendimais, Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-287/03. Šioje byloje jau buvo išspręstas ieškovės reikalavimas dėl papildomų žemės plotų, todėl nebereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kitoje byloje. Teismas taip pat tenkino ieškovės prašymą dėl sodų bendrijos (duomenys neskelbitini) 1994-12-30 nuomos sutarties Nr. N01/95-2638 išreikalavimo iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus. Prašymą skirti baudą advokatui R. R. atmetė nurodydamas, kad papildomo sprendimo institutas skirtas sprendimo trūkumams šalinti, o ne spręsti naujiems reikalavimams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, panaikinti ir išnagrinėti bei priimti nutartį, dėl ieškovės 2010-10-13 pareiškimo dėl papildomo sprendimo, bei nurodyti teisėjo padėjėjo pavardę, kuris rengė šiuos procesinius sprendimus. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta, kad ieškovė pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje ir, kad ieškovė šį prašymą 2010-11-17 teismo posėdžio metu palaikė. Tokio prašymo byloje nėra. Byloje yra ieškovės pareiškimas dėl papildomo sprendimo, kuriame ieškovė pakartojo ieškinio reikalavimus, kurie liko neišspręsti – tai, reikalavimas nustatyti, pripažinti ir nuspręsti, kad Vilniaus miesto žemėtvarka 2000-10-16 suklastojo 1994-12-30 sutarties pirmą lapą G. J. vardu; išreikalauti iš žemėtvarkos 1994-12-30 suklastotos sutarties originalą bei iš VĮ Registrų centro tikrą 1994-12-30 sodų bendrijos (duomenys neskelbitini) sutartį Nr.4N01/95-2638. Taip pat liko neišspręstas prašymas atsakovo atstovui skirti iki 1000 Lt baudą.

2. Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. papildomą sprendimą, dėl bylinėjimosi išlaidų priėmė savo iniciatyva, tuo tarpu ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo paliko nenagrinėtą.

3. Papildomas teismo sprendimas per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, tuo tarpu skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis dalyje yra neskundžiama, o tai įrodo, kad teisėjas yra šališkas šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

CPK 265 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, jog teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas), neperžengdamas byloje pareikštų reikalavimų ribų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Jeigu kurio nors reikalavimo teismo sprendime neišsprendžiama, tai laikytina sprendimo trūkumu. Šis trūkumas gali būti pašalintas byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva, priimant papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnis). Ne visų byloje pareikštų reikalavimų klausimo išsprendimas taip pat yra ir CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimas, todėl gali būti apeliacinio ir kasacinio apskundimo pagrindas. Papildomas sprendimas negali būti priimtas dėl tokių trūkumų, kurių ištaisymas reikštų jau priimto teismo sprendimo turinio keitimą, nes pagal visuotinai žinomą taisyklę, paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Esmines teismo sprendime padarytas klaidas, jo neteisėtumą ir nepagrįstumą galima pašalinti tik apeliacine ar kasacine tvarka arba atnaujinus procesą. Šios taisyklės išimtys taikomos tik specifinių rūšių sprendimams (sprendimui už akių ir preliminariam sprendimui), taip pat tam tikrais ypatingosios teisenos bylose nurodytais atvejais (CPK 461, 469, 474, 479 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą, priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje, konstatuodamas, jog byloje yra išspręsti visi reikalavimai ir ieškovės ieškinys yra atmestas. Tuo tarpu ieškovė nurodo, jog priimant sprendimą, byloje liko neišspręsti reikalavimai - nustatyti, pripažinti ir nuspręsti, kad Vilniaus miesto žemėtvarka 2000-10-16 suklastojo 1994-12-30 sutarties pirmą lapą G. J. vardu; išreikalauti iš žemėtvarkos 1994-12-30 suklastotos sutarties originalą bei iš VĮ Registrų centro tikrą 1994-12-30 sodų bendrijos (duomenys neskelbitini) sutartį Nr.4N01/95-2638. Taip pat liko neišspręstas prašymas atsakovo atstovui už neatvykimą į posėdį ir melagingus parodymus, skirti iki 1000 Lt baudą.

Taigi, iš prašymo turinio matyti, kad ieškovė pareiškime dėl papildomo sprendimo reiškia naują procesinį reikalavimą – skirti priešingos šalies atstovui baudą. Šis ieškovės reikalavimas nėra susijęs su ieškinio dalyku (priteisti iš atsakovo anstolio turtinę ir neturtinę žalą, pripažinti žemės naudojimo sutartį suklastota) ar bylinėjimosi išlaidų priteisimu, todėl tokio pobūdžio prašymas negali būti išspręstas papildomu sprendimu, nes prieštarautų papildomo sprendimo esmei - ištaisyti priimto sprendimo klaidas ar trūkumus. Atitinkamai tokiame prašyme, nebegali būti prašoma išreikalauti vienokius ar kitokius rašytinius įrodymus, nes priimant papildomą sprendimą, byla iš esmės jau yra išnagrinėta (išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas), ir reikalauti rašytinių įrodymų, susijusių su išpręsta ginčo dalimi, nebėra teisinio pagrindo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad prašomi ieškovės išreikalauti rašytiniai įrodymai (šių dokumentų šviesokopijos), byloje jau buvo pateikti (1t., b.l.70-78).

Ieškovė pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo taip pat prašė nustatyti, pripažinti ir nuspręsti, kad Vilniaus miesto žemėtvarka 2000-10-16 suklastojo 1994-12-30 sutarties pirmą lapą G. J. vardu.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatuota, kad ieškovės išsakyta nuomonė, jog 1994-12-30 Valstybinės žemės nuomos sutartis yra suklastota, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ši sutartis yra suklastota. Priešingai, 1994-12-30 žemės nuomos sutartis Nr. N01/95-2638 pasirašyta tarp valstybės ir sodininkų bendrijos (duomenys neskelbitini) yra galiojanti, ši aplinkybė konstatuota teismo sprendimais prijungtoje Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-287-03. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2003-04-15 sprendimas nėra panaikintas ir yra galiojantis. Šiame sprendime jau buvo išspręstas ieškovės keliamas reikalavimas dėl papildomų žemės plotų, esančių šalia jų sklypų, privatizavimo klausimas, todėl vadovaujnatis CPK 182 straipsniu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje.

Taigi, iš Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas pasisakė sprendime dėl šio ieškovės reikalavimo, o iš išvadų matyti, kad šis reikalavimas taip pat buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad ieškovės ieškinys atmestas, todėl laikytina, jog atmesti visi ieškovės reikalavimai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegiją daro išvadą, kad pirmos instancjos teismas pagrįstai netenkino ieškovės pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo, nes šiuo pareiškimu ieškovė formulavo naujus reikalavimus (skirti baudą advokatui), nesusijusius su ieškinio dalyku, ir iš esmės skundė pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentus, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė prašė priimti papildomą sprendimą, papildomas sprendimas priimtas teismo iniciatyva, ir teismas neteisingai nurodė papildomo sprendimo apskundimo tvarką.

CPK 177 straipsnis numato galimybę teismui tiek šalių prašymu, tiek savo iniciatyva ištaisyti priimto sprendimo trūkumus. Pagal CPK 115 straipsnio 4 dalį, klaidingas procesinio dokumento nurodymas arba kiti aiškūs netikslumai nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė tokius prašymus (pareiškimus), tik šiuo atveju ieškovės prašymo teismas netenkino, priimant skundžiamą nutartį, o atsakovo prašymą skundžiama nutartimi tenkino ir 2010 m. lapkričio 23 d. papildomu sprendimu iš ieškovės atsakovui priteisė bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamos 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties, ir 2010 m. lapkričio 23 d. papildomo sprendimo skirtingos apskundimo galimybės ir terminai, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, jog ieškovė 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties apskundimo galimybę tapatina su 2010 m. lapkričio 23 d. papildomo sprendimo apskundimo galimybėmis ir terminais. Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl 2010 m. lapkričio 23 d. papildomo sprendimo pagrįstumo, esmės ar apskundimo terminų.

Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmos instancijos teismo nutarties.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktą,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėDanutė MilašienėDonatas Šernas