Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, šiuo metu gyvenantis reabilitacijos centre, (duomenys neskelbtini), deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas du kartus:

1) 2011-11-22 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str.1 d. (2epizodai) 70 parų areštu;

2) 2012-09-07 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 1 d. 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku įgijo ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015-02-28 nuo 17.00 val. iki 19.00 val., kol buvo sulaikytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnų, (duomenys neskelbtini), neteisėtai nešiojo prie savęs D kategorijos ginklams priskiriamą duriamojo-pjaunamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą - karabino durtuvą.

Be to, jis 2015-02-28, laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 18.53 val., viešoje vietoje, daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), grasinimais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, vaikščiodamas po šį kiemą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bauginančiai rankose laikydamas žmogaus gyvybei ir sveikatai pavojingus įrankius - karabino durtuvą, peilį, šakes, kirvį bei dalgį ir šaukdamas, kad visus nužudys, išpjaus ir sudegins, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015-02-28 d., apie 19 val., savo buto Nr.4 koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), atidaręs duris, laikydamas rankose D kategorijos nešaunamiems ginklams priskiriamą duriamojo-pjaunamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą - karabino durtuvą ir eidamas artyn bei juo užsimodamas ir grasindamas, kad papjaus, bei nevykdydamas teisėtų reikalavimų mesti karabino durtuvą, aktyviais veiksmais pasipriešino savo tarnybines pareigas atliekantiems Kauno AVPK Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių grupės patruliams D. E. ir M. R..

Dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 258 str. 2 d. padarymo

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str.1 d. padarymo

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 286 str. padarymo

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Iš byloje esančio Kauno AVPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyr. patrulio pareigybės aprašymo matyti, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas kartu su kitomis funkcijomis užtikrina viešą tvarką ir visuomeninę rimtį, vykdo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, užkardymą ir išaiškinimą (b.l.23).

Iš byloje esančios policijos suvestinės išrašo matyti, kad 2015-02-28 d. 18.02 val. Kėdainių rajono PK buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), galimai nestabilios psichikos vyriškis su peiliais ir dalgiu šlaistosi po kiemą, grasina, kad sudegins, papjaus, šūkauja (b.l.33).

Teismo posėdžio metu apklaustas A. B. (kitas asmuo, ne proceso dalyvis, atlydėjęs kaltinamąjį į teismo posėdį) parodė, kad yra krikščioniškos pagalbos namų (labdaros paramos fondas) vadovas. Į šiuos namus priima ne tik priklausomybę turinčius asmenys, bet ir benamius, kurie patiria socialines problemas, bei bando jiems padėti. Turi krikščionišką programą, kuri parengta dvasiniais principais. Atvažiuoja dvasininkai ir visi bendrauja. Lapkričio pradžioje sutiko J. poliklinikoje, jis pageidavo pakeisti savo gyvenimą, todėl lapkričio 16 d. nuvyko ir jį pasiėmė į centrą. Jis kreipėsi dėl alkoholio ir noro pakeisti gyvenimo būdą. Programa parinkta taip, kad ne tik žmogus nuo cheminių medžiagų išsiblaivo, bet ir turi pripažinti, kad jo gyvenime buvo daug klaidų, ir tas klaidas reikia pripažinti. Nagrinėja dvasinę bibliją. Mano, kad tiek žmonių, tuo labiau pareigūnai negali meluoti šioje byloje. Gal J. J. turi lengvą šizofrenijos formą, nes girtas neatsako už savo veiksmus, o staigiai išsiblaivęs neprisimena. Jis gyvena, maitinasi ir dirba centre. Jo neišleidžia ir neišleis metus laiko, nebent jis savavališkai išeitų. Jei J. J. nuteistų ir jis pakeis sąlygas, pakeis programą, jį tai paveiks. Mano, kad ši programa jam turėtų padėti. Jis paklūsta tvarkai, sutaria su vyrais, agresijos protrūkių nebuvo, vykdo programą. Griežtai kontroliuojama dėl alkoholio vartojimo, prižiūrint teritoriją savanoriams. Jam būtų naudingas ir reikalingas gydymas nuo alkoholio.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).

Kaip matyti iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių, policijos pareigūnams siekiant išsiaiškinti įvykio, dėl kurio jie atvyko, aplinkybes, J. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atidaręs duris, laikė rankose D kategorijos nešaunamiems ginklams priskiriamą duriamojo-pjaunamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą - karabino durtuvą ir eidamas artyn bei juo užsimodamas grasino policijos pareigūnams, kad papjaus. Po perspėjimo mesti peilį, vykdyti atliekančio savo tarnybos pareigas policijos pareigūno D. E., teisėto reikalavimo nevykdė. Aktyviai priešinosi savo tarnybines pareigas atliekantiems Kauno AVPK Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių grupės patruliams D. E. ir M. R. su peiliu artindamasis link jų. Uždėjus J. J. antrankius, šaukė „susitvarkysiu, susidorosiu“. Grasino panaudoti smurtą ir susidoroti. Teismas daro išvadą, kad pasipriešinimas policijos pareigūnams buvo padarytas jo aktyviais veiksmais rankoje laikant durklą, grasinimais papjauti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto.

Nors kaltinamasis J. J. kaltu prisipažino, tačiau duodamas parodymus nebuvo nuoširdus, nurodė, kad neprisimena visų aplinkybių dėl neblaivumo, nepamena ar rankose turėjo peilį, ar tas peilis buvo jo namuose, nepamena ar kieme rėkavo, grasino, lakstė su peiliu, dalgiu, nes jau pusę metų praėjo. Galėjo būti, kad rankose turėjo peilį. Neprisimena, ar polijos pareigūnai liepė mesti peilį. Nesakė „mentai papjausiu”. Buvo išgėręs alaus dėl to gali visų aplinkybių neprisiminti. Policijos pareigūnų (nukentėjusiųjų) nepažįsta, jokių asmeninių, tarnybinių santykių neturi, mano, kad pareigūnai neturi suinteresuotumo meluoti, jo apkalbėti. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą švelninti savo padėtį ir numatytą atsakomybę už tokius veiksmus. Teismas netikėti policijos pareigūnų, nukentėjusiųjų D. E. ir M. R., liudytojų G. Č., A. M. teismo posėdžio metu duotais parodymais, liudytojų A. R., J. K., V. K., G. G., A. D. parodymų, pagarsintų teismo posėdžio metu (vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d.), byloje esantiems įrodymams patikrinti, neturi pagrindo, nes jų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, sutampa tarpusavyje, bei sutampa su rašytiniais įrodymais. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų pagrindo netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais. Duomenų, kad policijos pareigūnai, nukentėjusieji, liudytojai būtų kaip nors suinteresuoti pakenkti kaltinamajam, nėra.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį.

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos, atlyginimo (b. l. 21). Teisiamojo posėdžio metu M. R. civilinio ieškinio atsisakė ir teismas atsisakymą priėmė, todėl procesas dėl civilinio ieškinio priteisimo M. R. nutraukiamas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. E. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos, atlyginimo dėl pasipriešinimo ( b. l. 14). Teisiamojo posėdžio metu D. E. nurodė, kad savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos mažina ir prašė priteisti 1500 neturtinės žalos, motyvuodamas, kad po įvykio gydėsi savanoriškai, pakalbėjo su pažįstamu gydytoju. Su peiliu sužalotas nebuvo. Nedarbingumo neturėjo. Po įvykio turėjo išeigines dienas ir taip stresą nuėmė. Gydytojas patarė gerti raminamąsias arbatas, o vaistų nevartoti. Kiekvieną budėjimo naktį tenka patirti stresą, tačiau su peiliais ne kiekvieną naktį tenka susidurti. Stresas buvo didelis, jį jautė apie 2-3 savaites. Šis įvykis sutrikdė širdies ritmą ir dabar dar vaistus nuo širdies vartoja, kurie yra nereceptiniai. Blogai miega naktimis, dėl savo tokio darbo pobūdžio. Jaučia baimę dėl J. J., nes grasino papjauti.

Pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asmuo, kuris atlieka viešojo administravimo funkcijas, šiuo atveju – policijos pareigūnas, taip pat be jokių sąlygų pripažįstamas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje. Tiek tais atvejais, kai viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo patiria fizinės, turtinės ar neturtinės žalos dėl nusikalstamos veikos, kai jo statusas nėra prieš jį daromos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis, tiek tais atvejais, kai pareigūnas patiria fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, kai jo statusas yra prieš jį daromos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis, jis turi visas BPK 28 straipsnio 1 dalyje numatytas nukentėjusiojo teises, taip pat BPK 44 straipsnio 10 dalyje numatytą teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Pirmiausia, CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys visada turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Nukentėjusysis D. E. teismui nepristatė įrodymų, patvirtinančių jo išgyvenimus, stresą. Pastarasis yra policijos pareigūnas, kuriam vykdant profesines pareigas keliami specialūs reikalavimai. Jo išsakyti neturtinės žalos požymiai, kurių jis konkrečiai neįvardija, keltų grėsmę atliekant jam profesines pareigas, tačiau jis šiuo metu ir toliau vykdo savo profesines funkcijas. Pabrėžtina, kad policijos pareigūnai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamų veikų prevencijai, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis D. E. patyrė fizinę traumą, buvo sužalotas, pažemintas ar kad jis patyrė emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, sumažėjo galimybės jam atlikti savo pareigas. Nedarbingumo neturėjo, toliau dirbo, tęsė savo įprastą gyvenimą ir kaip nurodė, kiekvieną budėjimo naktį patiria stresą, o dėl tokio savo darbo pobūdžio blogai miega. Įvykęs incidentas yra normali profesinė pareigūno veiklos rizika. Nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis dėl sužalojimo atliekant tarnybines pareigas kompensacijos į policijos administraciją ar draudimo įstaigas. Pagal Vidaus tarnybos statuto 42 straipsnį, atsižvelgiant į pareigūnų darbo specifiką (dėl vykdomų tiesioginių darbinių funkcijų padidinta psichologinė įtampa, didesnė fizinės agresijos tikimybė) pareigūnai turi teisę, kad jų medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo išlaidos būtų apmokėtos iš valstybės biudžeto po sužalojimo, vykdant tarnybines pareigas. Byloje nėra duomenų, jog tokios priemonės pareigūnui buvo taikomos. Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiojo D. E. pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmestinas.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Teismas J. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laiko tai, kad jis baudžiamąjį nusižengimą ir nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos, nes blaivas nebūtų taip pasielgęs. Nors J. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltu prisipažįsta, tačiau duodamas parodymus nebuvo nuoširdus ir atviras, nesigailėjo, ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino visiškai, todėl teismas jo prisipažinimo teismo posėdyje nelaiko atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

J. J. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d., 12 str.). Jis praeityje teistas du kartus, bausmes atlikęs, 2010-10-06 J. J. Kėdainių rajono apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 38 str. 1 d.ir 212 str. 5 p. (b.l.79-81, 82-89), baustas administracine tvarka, tame tarpe už girto pasirodymą viešoje vietoje, viešosios tvarkos ir žmonių rimties sutrikdymą (b.l.90-96), nedirba (b.l.113), darbo biržoje neregistruotas (b.l.115), yra VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų kabineto priežiūros grupėje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nėra įrašytas (b.l.98); gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos marių sektoriuje (b.l.105), Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2015-07-29 specialisto išvadoje nurodyta, kad J. J. emocijos nestabilios, greiti pykčio, agresijos proveržiai, kurių metu stebimas agresyvus elgesys, konfliktus jis dažnai sprendžia muštynėmis. Susiformavusi psichofizinė priklausomybė alkoholiu. Diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas. Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas (b.l.110), Kėdainių r. sav. administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad J. J. gyvena vienas, vartoja alkoholį, tampa ūmaus charakterio ir įsivelia į konfliktus (b.l. 112).

Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs J. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už baudžiamojo nusižengimo ir nusikaltimų padarymą J. J. skirtinos inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytos griežčiausios bausmės rūšys – areštas ir terminuotas laisvės atėmimas, nustatant žemesnį nei vidurkis tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmės dydį. J. J. savikritiškas savo veiksmų įvertinimas, noras keisti savo gyvenimo būdą, nuo 2015-11-16 pradėta dvylikos mėnesių reabilitacija (programa dėl išsigydimo nuo priklausomybių ir gyvenimo būdo pakeitimo), išreikštas noras ir sutikimas gydytis nuo priklausomybių, rodo, kad jo asmenybė šiuo metu nėra tiek pavojinga, kad būtų reikalas jį dabar izoliuoti nuo visuomenės. Be to jis gyvena ir dirba centre, kur yra griežta kontrolė dėl alkoholio vartojimo, prižiūrima teritorija. Todėl J. J. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas didesniam nei vidutiniam laikotarpiui paskiriant įpareigojimus, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Nustatydamas įpareigojimų rūšį, teismas sprendžia, kad labiausia bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus: gydytis priklausomybės ligas (teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka gydytis ir to norėtų); dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišeiti iš namų (savo gyvenamosios vietos) nuo 21 val. iki 6 val. ryto (jei tai nesusiję su darbu), dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (LR BK 75 str. 2 d. 3 p., 5 p., 6 p., 7 p. ir 10 p.).

J. J. yra paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurią nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti (b.l.76, 77).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje –peilį, saugomą Kauno AVPK Kėdainių PK (b.l.32), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d., 284 str. 1 d. ir 286 str. ir nuteisti jį:

pagal LR BK 286 straipsnį - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnes bausmes ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., 2 d. 3 p., 5 p., 6 p., 7 p. ir 10 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, J. J. paskiriant įpareigojimus:

1)gydytis priklausomybės ligas (teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka gydytis ir to norėtų);

2)dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

3) neišeiti iš namų (savo gyvenamosios vietos) nuo 21 val. iki 6 val. ryto (jei tai nesusiję su darbu);

4) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti J. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-02-28 iki 2015-03-02.

J. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Peilį - saugomą Kauno a. VPK Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nukentėjusiojo D. E. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos alyginimo atmesti.

Procesą dėl nukentėjusiojo M. R. civilinio ieškinio priteisimo, jam ieškinio atsisakius, nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.