Kauno apygardos teismo nutartis

2009-12-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1816-259/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-21
Bylos Nr.
2S-1816-259/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Virginija Gudynienė, Ramūnas Mitkus
Ieškovas
D. K.
Civilinė byla Nr.2S-1816-259/2009
Pirmos instancijos teismo teisėja Izolda NėnienėProcesinio dokumento kategorija 106.3, 106.8, 121.14, 122.4(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Virginijos Gudynienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. K. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria ieškovės D. K. ieškinys atsisakytas priimti ir grąžintas ieškovei civilinėje byloje Nr. 2-908-273/2009 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovams 1-ajam notaro biurui, N. T., B. D., N. B., A. V. dėl juridinio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismas 2009-09-17 nutartimi (b.l.48-49) nutarė atsisakyti priimti ieškovės D. K. ieškinio pareiškimą ir jį grąžinti.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, jog ieškovė 2009-06-05 teismui pateiktu ieškinio pareiškimu (b.l.3-4) prašė: nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad ji tuoj po savo tėtės J. V., mirusio 2009-01-14, mirties priėmė jo palikimą pagal įstatymą; panaikinti 1/5 dalyje paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, išduotus į mirusiojo J. V. palikimą N. T., B. D., N. B., A. V.. 2009-07-03 teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (b.l.29-30), ieškovė prašė: nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad ji po savo tėtės J. V., mirusio 2009-01-14, mirties priėmė jo palikimą pagal įstatymą faktiškai pradėdama mirusiojo turtą valdyti; panaikinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, išduotus į mirusiojo J. V. palikimą N. T., B. D., N. B., A. V.. 2009-08-24 ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinio pareiškimą (b.l.35-39), kuriuo prašė nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą ir panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą A. V. 2009-04-29, pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2009-06-15 paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą A. V.; pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2009-04-29 paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą B. D., pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2009-06-15 paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą B. D.; pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2009-04-29 paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą N. T., pripažinti neteisėtu 2009-06-15 paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą N. T.. 2009-09-11 ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinio pareiškimą (b.l.44), kuriame nurodė ieškinio sumą – 8 511,55 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, jog nurodydama ieškinio sumą, ieškovė formuluoja reikalavimą, kad jai priklausytų viso paveldimo turto 1/5 dalis. Prienų rajono apylinkės teismas nustatė, jog ieškinio reikalavimo dėl šio turto dalies ieškovė nereiškia, paveldėjimo teisės liudijimus prašo pripažinti neteisėtais ir panaikinti pilnai. Teismas nurodė, jog 2009-08-24 ieškinio pareiškime nurodytas reikalavimas prieštarauja ieškovės valiai, išreikštai 2009-09-11 ieškinio pareiškime. Teismas nurodė, jog pagal ieškovės reikalavimą, suformuluotą 2009-08-24 ieškinio pareiškime, ieškinio suma yra žymiai didesnė negu 8 511,55 Lt, nes paveldėjimo teisės liudijimus prašoma panaikinti pilnai. O pagal ieškovės nurodytą ieškinio kainą - 8 511,55 ieškinio reikalavimas turėtų būti tikslinamas. Teismas nurodė, jog 2009-06-19, 2009-08-10 ir 2009-08-28 buvo priimtos teismo nutartys dėl ieškinio pareiškimo trūkumų pašalinimo (b.l.23, 31, 40-41), tačiau ieškovė trūkumų nepašalino ir nepateikė ieškinio pareiškimo, kurio turinys atitiktų CPK 111 str., 135 str. reikalavimus. Iš 2009-09-11 pateikto patikslinto pareiškimo teismas nustatė, jog ieškovė tinkamai nesuformuluoja reikalavimo, nenurodo konkrečios ir teisingos ieškinio sumos, dėl ko teismas neturi galimybės spręsti žyminio mokesčio sumokėjimo ar mokėjimo atidėjimo klausimo. Kadangi ieškovė ieškinio trūkumų nepašalino, teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškinio pareiškimą atsisakyti priimti ir grąžinti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l.52) ieškovė D. K. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti, dėl šių motyvų:

1) nesuprantama, dėl kokių priežasčių teismas neskiria ieškovės pateikto ieškinio į posėdį, o, priimdamas nutartis, stengiasi, kad šis ieškinys nebūtų nagrinėjamas iš esmės. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais atsidūrė beviltiškoje padėtyje, nes atsakovės pareiškė reikalavimą kuo greičiau išsikraustyti ieškovę iš mirusio tėvo namo, kuriame ji gyveno nuo pat gimimo iki dabar, yra šiuos pastatus savo lėšomis iš esmės pagerinusi. Tokiu būdu teismas suteikia atsakovėms teisę elgtis neteisėtai, t.y. pradėti prieš ieškovę iškeldinimo iš patalpų procesą, nors ieškovė yra tokia pati įstatyminė paveldėtoja kaip ir atsakovės - tik atsakovės palikimą priėmė kreipdamosi į notaro biurą, o ieškovė - faktiškai jį valdydama per įstatymo nustatytą terminą. Tai, kad ieškovė palikimą priėmė, patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, mokesčių mokėjimai ir pan.;

2) teismas grubiai pažeidė LR CPK 141 str. įtvirtintą nuostatą, numatančią, jog iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus;

3) susipažinusi su teisme gautais notaro dokumentais, ieškovė pareiškė ieškinio reikalavimą panaikinti išduotus paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą, nes jie išduoti nepagrįstai, kadangi ieškovei priklauso 1/5 mirusiojo J. V. palikimo. Ieškovė nurodė ir ieškinio sumą, nuo kurios turi būti skaičiuojamas žyminis mokestis. Todėl skundžiama nutartis patvirtina, kad teismas ieškovės atžvilgiu yra šališkas, neduodamas ieškovės ieškiniui eigos, neišsiųsdamas šalims procesinių dokumentų ir neskirdamas ieškinio į parengiamąjį teismo posėdį;

4) nutartis aiškiai nepagrįsta, joje nurodytos aplinkybės prieštarauja ieškovės pateiktiems procesiniams dokumentams.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.57-60) atsakovės A. V., N. T., B. D. ir N. B. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) ieškovė neturi juridinės, o tuo labiau moralinės teisės būti J. V. palikimo paveldėtoja, kadangi savo žiauriu elgesiu ji galimai prisidėjo prie J. V. mirties;

2) nors ieškovės motina siūlė ieškovei vykti pas notarą palikimui priimti, tačiau ieškovė atsisakė ir per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą po palikimo atsiradimo pareiškimo dėl J. V. palikimo priėmimo notarui nepateikė. Tuo tarpu atsakovės nuvyko pas notarą ir palikimą priėmė, gavo paveldėjimo teisės liudijimus į J. V. priklausančią nekilnojamojo turto dalį: gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų r., žemę, esančią (duomenys neskelbtini) pinigus ir mašiną. Paveldėjimo liudijimų pagal įstatymą pagrindu įgytą nuosavybę atsakovės įregistravo viešajame registre ir tapo minėto turto savininkėmis. Todėl nėra jokio pagrindo naikinti atsakovių paveldėjimo pagal įstatymą liudijimus ir atimti iš jų nuosavybę;

3) ieškovės ieškinys neatitinka CPK 135 str. reikalavimų. Iš byloje esančių teismo nutarčių akivaizdu, kad ieškovė nesugeba arba net nežino, ko ji nori, t.y. negali suformuluoti tikslaus reikalavimo ieškinio rezoliucinėje dalyje, tuo tarpu pats teismas ieškovo reikalavimų sprendime negali tikslinti, keisti ar didinti, kadangi tokia teisė teismui įstatymu nesuteikta. Nesuvokdama šių aplinkybių, ieškovė nepagrįstai kaltina teismą šališkumu;

4) ieškovė pati kalta dėl savo padėties: ji bjauriai ir nežmoniškai elgėsi su savo tėvais ir atsisakė vykti pas notarę. Atsakovės yra teisėtos turto savininkės ir pagal motinos, A. V., valią, visos yra perspėjusios ieškovę dėl išsikeldinimo. A. V. ketina grįžti ir gyventi savo namuose. Gyventi su ieškove ji bijo. Ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad atsakovių paveldėtus pastatus ji buvo iš esmės pagerinusi ir kad savo lėšomis palaidojo tėvą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą atsakovams - savo mirusio tėvo įstatyminiams įpėdiniams, kuriuo siekia apginti ieškovės manymu jos pažeistas turtines teises atsakovams išdavus paveldėjimo teisės liudijimus į tėvo vardu likusį palikimą. Prienų rajono apylinkės teismas 2009-06-19, 2009-08-10 ir 2009-08-28 nutartimis (b.l.23, 31, 40-41) nustatė, jog pateiktas ieškinys ir ieškovės pateikti patikslinti ieškiniai neatitinka įstatymo tokiam dokumentui keliamų reikalavimų. Prienų rajono apylinkės teisme 2009 09 11 buvo gautas ieškovės patikslintas ieškinys (b.l. 44). Prienų rajono apylinkės teismas 2009-09-17 nutartimi (b.l.48-49) nutarė atsisakyti priimti ieškovės D. K. ieškinio pareiškimą ir jį grąžinti ieškovei, nutarties motyvuose nurodė, jog ieškovė neištaisė visų teismo nustatytų trūkumų-nenurodė tikslios ieškinio sumos, tinkamai nesuformulavo ieškinio reikalavimo.

Ieškovė su tokia teismo išvada nesutiko, atskirajame skunde nurodo tuos svarbius argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti ieškinį, ji yra nurodžiusi ieškinio sumą, skundžiamos nutarties išvados neatitinka faktinėms aplinkybėms byloje, ieškovė, taisydama ieškinio trūkumus, turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtinta vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, LR CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę. Dėl paminėtų priežasčių ieškinio pareiškimui, kaip specialiam įstatymo leidėjo nustatytam procesiniam dokumentui, keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai, kurie imperatyviai įtvirtinti LR CPK 135 straipsnyje. Pažymėtina, jog laikytis šių keliamų reikalavimų privalo kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo. Be to, taip pat aiškiai bei įsakmiai LR CPK reglamentuoja ir ieškinio trūkumų šalinimo tvarką (LR CPK 138, 115 str.). Bylos medžiagoje yra nustatyta, jog ieškovės pateikti ieškinys (b.l. 3,4), patikslinti ieškiniai (b.l. 29,30, 35-39) neatitiko įstatymų leidėjo keliamų reikalavimų, nes buvo su trūkumais. Dėl šių aplinkybių atmestini apeliantės argumentai, jog teismas pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, atsisakydamas ne kartą priimti ieškovės ieškinį, yra šališkas ir taip pažeidė apeliantės teisę kreiptis į teismą. Teisėjų kolegija laiko, kad teismas turėjo pagrindą įpareigoti pareiškėją pašalinti anksčiau išvardintus ieškinio pareiškimų trūkumus, nes jų nepašalinus, būtų neįmanomas bylos nagrinėjimas. Priėmęs tokį ieškinio pareiškimą, kuriame tiksliai nesuformuluoti reikalavimai, nenurodyti kiti privalomi duomenys, teismas neturėtų galimybės užtikrinti proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų įgyvendinimą, kitų dalyvaujančių asmenų procesinių teisių įgyvendinimą.

Sprendžiant klausimą ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė 2009 09 11 pateiktame teismui patikslintame ieškinyje ištaisė ieškinio trūkumus pažymėtina, jog ieškovė per teismo nustatytą terminą turėjo pateikti pataisytą vientisą ieškinio pareiškimą, atitinkantį įstatymo nustatytos formos ir turinio reikalavimus, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikiamas teismui ieškinio pareiškimas negali susidėti iš kelių atskirų procesinių dokumentų-pirminio ieškinio, patikslinto ieškinio ir pareiškimo, kuriame nurodoma, jog palaikomi anksčiau pateikti reikalavimai, suformuluoti ieškinio pareiškimuose ir nurodoma, kas papildomai pateikiama. Būtent tokiu ydingu būdu ieškovė siekė ištaisyti ieškinio trūkumus pagal Prienų rajono apylinkės teismo įpareigojimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Prienų rajono apylinkės teismas skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartimi ieškovės pateikto ieškinio papildymo nelaikė tinkamai pataisytu ieškinio pareiškimu, nurodydamas, jog pateiktas papildymas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, nes jame išvardinti tik teismo nurodyti trūkumų ištaisymai. Teismui priėmus tokį ydingą procesinį dokumentą ir pradėjus nagrinėti tokį ieškinį, galimai būtų pažeista kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė tinkamai atsikirsti į pateikto patikslinto ieškinio argumentus ir reikalavimus.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atskirojo skundo argumentų teisingai ar ne ieškovė nurodė ieškinio sumą, pažymi, kad tuo atveju, kai ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas (LR CPK 86 str. 1 d.). Tačiau esant nustatytai aplinkybei, kad ieškovės 2009 09 11 pateiktas patikslintas ieškinio pareiškimas iš esmės neatitinka nustatytai įstatymo formos ir turinio reikalavimui, teisėjų kolegija plačiau dėl šio atskirojo skundo argumento nepasisako.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog skundžiama nutartis neužkerta ieškovei kelio kreiptis į teismą dar kartą paduodant LR CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį.

Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2009 09 17 nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Ramūnas MitkusVirginija Gudynienė