- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-04
- Bylos Nr.
- eS2-2515-729/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01957-2017-3
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Pareiškėjas
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Suinteresuotas asmuo
- D. K., Ž. K.
- Kategorijos
- 3.4.5.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Grigonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą išdavimo, suinteresuoti asmenys D. K., Ž. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas prašo leisti D. K. atsisakyti priimti mirusio vyro Ž. K. palikimą sūnaus Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, dėl palikėjo sukauptų skolų. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad Ž. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po Ž. K. mirties D. K. kreipėsi į notarą, kuris jai patarė nepriimti palikimo dėl didelių susikaupusių skolų. Išsigandusi, kad kreditoriai nesikėsintų į jos ir sūnaus turtą paveldėjimo klausimų nebesprendė ir 2015 m. su sūnumi išvyko gyventi į užsienį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimą atsisakytina priimti.
Bylos dėl teismo leidimų išdavimo yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 1 d. 14 p.). Jų nagrinėjimas pradedamas pareiškėjo pareiškimu ar prašymu (CPK 443 str. 4 d.). Kadangi palikimą nepilnamečio vaiko vardu priima ar atsisako priimti tėvai (globėjai), jie ir turėtų būti pareiškėjai, besikreipiantys į teismą dėl leidimo išdavimo. CK 3.163 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei tėvai ar globėjai (rūpintojai) vaikų teises pažeidinėja, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras, taigi, šie subjektai gali būti pareiškėjai tais atvejais, kai tėvai nesikreipia dėl leidimo išdavimo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą gali tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, arba, esant interesų konfliktui, teismo paskirtas globėjas (CK 3.188 str. 2 d.). Įstatymo nenumatyta, kad tuo atveju, kai interesų konflikto ir tėvų teisės apribojimo nėra, nepilnamečio vardu palikimą galėtų priimti ar atsisakyti priimti kitas asmuo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo leidimas nepilnamečio Ž. K. vardu atsisakyti priimti jo tėvo Ž. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą turėtų būti išduodamas nepilnamečio įstatyminei atstovei D. K. Šiuo atveju pareiškimą nepilnamečio vaiko įstatyminės atstovės vardu pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius, tačiau įstatyme tokia galimybė nėra įtvirtinta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad tarp mamos ir sūnaus būtų kilęs interesų konfliktas.
Kiekvienas teismui pateikiamas procesinis dokumentas turi atitikti įstatymo bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 111 str., 113 str., 114 str.). Be bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, prie prašymo išduoti teismo leidimą turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo (CPK 581 str.). Atitinkamų įrodymų reikšmę sprendžiant klausimą dėl teismo leidimo išdavimo lemia ir prašomo išduoti leidimo ypatumai.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnyje numatyta, kad teismas, spręsdamas leidimo išdavimo klausimą, susijusį su vaiko teisėmis, turi atsižvelgti išimtinai į vaiko interesus. Teismas gali įpareigoti pareiškėją pateikti papildomų bylai išspręsti reikalingų įrodymų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad po nepilnamečio Ž. K. tėvo Ž. K. mirties (duomenys neskelbtini) liko piniginės lėšos, sukauptos pensijų kaupimo bendrovėje „Aviva Lietuva“, kurių suma 2017 m. sausio 30 dienai buvo 719,13 Eur. Kito palikėjo turto nenustatyta. Iš VMI prie LR FM rašto nustatyta, kad antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/08/02931 vykdoma pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą N2-1913-714/2007 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimo iš skolininko Ž. K. nepilnamečio vaiko įstatyminės globėjos D. K. naudai, tačiau duomenų kokio dydžio yra skolinis įsipareigojimas byloje nėra pateikta. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kad nepilnamečio Ž. K. įstatyminė atstovė D. K. netinkamai vykdytų pareigas savo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Taip pat nėra pateikta pareiškėjo išvada, ar atsisakymas priimti palikimą nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisių ir interesų.
Jeigu prie prašymo nepridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl teismo leidimo išdavimo, teismas atsisako priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka, nes prašymas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 2003-06-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 41, 5 p.). Teismo atsisakymas priimti pareiškimą, neatima iš pareiškėjo teisės pakartotinai kreiptis į teismą ištaisius trūkumus ar pasikeitus aplinkybėms (CPK 582 str. 6 d.).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atsisakytina priimti prašymą, tačiau pašalinus prašymo trūkumus ar išnykus aplinkybėms, kliudžiusioms priimti prašymą, pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 579 – 582 straipsniais, teismas
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl teismo leidimo išdavimo ir grąžinti su priedais jį pateikusiam asmeniui.
Nutartis neskundžiama.