Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-890-628/2012

Teisėja Laima Leipuvienė Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00030-2012-2

2012 m. gruodžio 14 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo P. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Č. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent jis: 2012 m. sausio 5 d., apie 10 val. Vilniaus m., Dariaus ir Girėno gatvėje esančiame čigonų tabore, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo du folijos lankstinukus su šviesiai pilkos spalvos sausais milteliais, t. y. narkotine medžiaga – heroinu, kurio masė 0,091 g ir autobusu gabeno į savo namus, esančius Vilniaus r., Pagirių sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kur vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – heroinu turėjo perduoti A. M., o antrą folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – heroinu palikti sau, tačiau abu folijos lankstinukai, su 0,091 g šviesių pilkos spalvos sausų miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,016 g narkotinės medžiagos – heroino, 2012 m. sausio 5 d., apie 11.10 val. Vilniaus r., Pagirių sen., (duomenys neskelbtini) k., Parko g. 8, buvo paimti Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK pareigūnų reikalaujamų daiktų pateikimo metu.

Teismo posėdyje nuteistasis P. Č. ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą, be to prašė P. Č. veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. į 259 str. 1 d., paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Prokurorė prašė nuteistojo P. Č. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-07-23 nuospendį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Apeliacinės isntancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi byloje įrodymų tyrimą ir išsamiai įvertinusi byloje surinktus bei pirmos instancijos teisme ištirtus įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad heroinas buvo neteisėtai įgytas tikslu parduoti ar kitaip platinti.

Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. tuo atveju, jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardytų alternatyvių požymių ir tikslas jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojo A. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, jog jis susitarė su P. Č., kad pastarasis nuvažiuos į taborą ir nupirks dvi dozes heroino, kurių vieną duos jam, o kitą suvartos pats, taip pat remdamasis policijos pareigūnų D. V. ir R. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, kuriuose jie patvirtino, kad gavo anoniminį pranešimą, jog Pagirių sen., (duomenys neskelbtini) k., Parko g. vaikinas platina narkotikus, nuvykus patikrinti informaciją, prie autobuso stotelės sulaikė vaikiną, kuris iš pradžių bandė nuslėpti, bet po to pats atidavė du folijos lankstinukus su rusvos splavos milteliais, taip pat specialisto išvada, pripažino, jog P. Č. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo ir gabeno 0,016 g narkotinės medžiagos - heroino.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Vertinant bylos įrodymus pažymėtina, kad liudytojų D. V. ir R. V. parodymai tik patvirtina faktą, jog sulaikymo metu pas P. Č. buvo rasta narkotinės medžiagos - heroino. Pats nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo, jog heroiną už 40 Lt jis įgijo čigonų tabore, tačiau tikslo jo parduoti neturėjo (b.l. 116-117). Be to, pastarasis narkotikų vartojimo fakto neneigė nei ikiteisminio bylos tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad P. Č. kaltu prisipažino visiškai ir neginčijo pirkęs narkotikus tiek sau, tiek pusbroliui A. M., tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tokie nuteistojo parodymai prieštarauja jo teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotiems parodymams.

Nuteistasis teismui nurodė, jog savo kaltę pripažįstą tik iš dalies, nes neigia heroiną pirkęs ne asmeniniam vartojimui. Paaiškino, kad sutiko su A. M. siūlymu nupirkti dozę jiems abiems vien dėl to, kad šis duotų užstatyti savo mobilųjį telefoną. A. M. jam pasakė, kad jei nupirks dozę ir jam, padės išpirkti užstatytą telefoną. Tačiau nuteistasis žinojo, kad sugrįžus namo, A. M. bus darbe ir jis vienas galės suvartoti įsigytą heroiną. Pats sau pirkdavo dažniausiai po 2-3 lankstinukus (b.l. 116-117).

Tuo pačiu atkreiptinas dėmėsys į tai, kad liudytojai D. V. ir R. V., t. y. P. Č. sulaikę policijos pareigūnai, apklausti ikiteisminio tyrimo metu nurodė vien jo sulaikymo aplinkybes, neįvardindami konkretaus heroino įsigijimo tikslo (b.l. 10-11, 8-9). Bylos medžiaga patvirtina, kad tyrimas nuo pat pradžių buvo vykdomas dėl narkotikų platinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., nors konkrečių duomenų apie tai nebuvo surinkta. P. Č. paaiškinimus apie susitarimą su A. M. taip pat davė tik vėlesnėse apklausose, po A. M. apklausos. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, P. Č. tikslas realizuoti narkotines medžiagas buvo grindžiamas vienintele aplinkybe – A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais dėl susitarimo buvimo ir sulaikymo metu rastom dviem heroino dozėm. Pasak pirmosios instancijos teismo, su savimi turėti du folijos lankstinėliai su heroinu rodo, kad narkotinės medžiagos buvo skirtos ne vien asmeniniam vartojimui.Tačiau teisėjų kolegija su tokia teismo pozicija nesutinka. Vien tik ta aplinkybė, kad nuteistasis su savimi turėjo dvi heroino dozes, nepatvirtina esminio nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sudėties požymio – tikslo platinti narkotines medžiagas, juolab, ir paties perdavimo fakto, įvertinant nagrinėjamoje byloje tokias faktines aplinkybes kaip nuteistojo priklausomybę nuo narkotinių medžiagų jau daugelį metų bei aplinkybę, kad pastarasis praeityje nebuvo teistas už narkotinių medžiagų platinimą. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė vien liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Šis liudytojas nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jo parodymai bylos teisminio nagrinėjimo metu nepatikrinti, nors parodymai iš esmės prieštaravo kaltinamojo pozicijai. Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojų D. V. ir R. V. parodymais, tačiau šių liudytojų parodymų turinys nepatvirtina narkotinių medžiagų perdavimo fakto. Šie liudytojai apklausiami apie P. Č. sulaikymo aplinkybes, nenurodė, jog narkotikai buvo skirti ne asmeniniam naudojimui. Kolegijos nuomone, vien tik liudytojo A. M. parodymais, kurių patikimumas ir pakankamumas nėra patvirtintas kitais duomenimis, negali būti grindžiamas apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d. teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai privalo būti patikrinti ir išanalizuoti teisiamajame posėdyje. Tai reiškia, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, t. y. tiek surinktais ikiteisminio tyrimo, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimą, kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, duotų teisme, t. y. teismas privalo pašalinti prieštaravimus.

Siekiant pašalinti P. Č. ir A. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, prieštaravimus bei netikslumus, pastarieji buvo apklausti apeliacinės isnatncijos teisme.

P. Č. patvirtino savo ankstesnius parodymus, nurodydamas analogiškas heroino įsigijimo aplinkybes. Tuo tarpu teisme apklaustas liudytoju A. M. parodymus pakeitė ir išdėstė motyvus, kodėl ikiteisminio tyrimo metu buvo davęs kitokius parodymus (buvo nurodęs, kad davė P. Č. telefoną, jog jis atvežtų narkotinių medžiagų jiems abiems). Teismo posėdyje jis paaiškino, kad nebuvo jokio susitarimo su P. Č., jog jis atvežtų narkotikų. Apkalbėjo P. Č., nes policininkai jam pasakė, jog pastarasis davė tokius parodymus. Nenorėjo, kad parodymai skirtųsi ir manė, kad tokiu būdu padeda P. Č..

Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusikaltimo padarymo, tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš aukščiau aptartų įrodymų visumos negalima daryti kategoriškos išvados, kad P. Č. platino narkotines ir psichotropines medžiagas ar turėjo tokį tikslą. A. M. nuosekliai paaiškino, kodėl proceso metu davė skirtingus parodymus. Kiti byloje esantys įrodymai nepaneigia nuteistojo pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu pateiktos versijos. Todėl teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neanalizavo jų turinio, pakankamumo, o savo išvadas pagrindė neišsamiai ištirtomis aplinkybėmis, keliančiomis abejonių priimto sprendimo teisingumu. Taigi apylinkės teismo nuosprendis dėl P. Č. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nes byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pastarasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą nurodytame straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas pastarojo kaltę dėl padaryto nusikaltimo grindė keliančiais abejonių duomenimis. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog įrodymų, patvirtinančių, kad P. Č. padarė veiką, atitinkančią Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., nėra. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, perkvalifikuojant nuteistojo veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d.

Bylos duomenimis nustatyta, kad P. Č. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent: jis, 2012 01 05 apie 10.00 val. būdamas čigonų tabore, adresu Dariaus ir Girėno g., Vilniuje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo platinti, savo reikmėms, neteisėtai įgijo du lankstinukus iš folijos su šviesiai pilkos spalvos, sausais milteliais narkotine medžiaga – heroinu, kurio masė 0,091 g, ir gabeno 42 maršruto autobusu į savo namus, esančius Vilniaus r., Pagirių sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), tačiau du lankstinukai iš folijos su šviesiai pilkos spalvos, sausais milteliais 0,091 g, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino 0,016 g, 2012 01 02 11.10 val. Vilniaus r., Pagirių sen., (duomenys neskelbtini) k., Parko g. 8, buvo paimti Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK pareigūnų reikalaujamų daiktų, dokumento pateikimo metu.

Skirdama bausmę, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad P. Č. padarė nesunkų nusikaltimą, įsigytas narkotinių medžiagų kiekis yra nedidelis, bei į jo asmenybę: po nusikalstamos veikos padarymo dalyvauja farmakoterapijoje metadonu, gydymas buvo sėkmingas ir, nuteistojo teigimu, narkotikų jis nebevartoja, po nusikalstamos veikos padarymo P. Č. įsidarbino. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad P. Č. veiką, už kurią teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą: 2010 01 14 Vilniaus rajono teismo nuosprendžiu jis nuteistas už svetimo turto pagrobimą bei disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo platinti laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams. Tokiu būdu LR BK 27 str. prasme yra nusikaltimų recidyvas, nes kaltininkas jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Kaip numato LR BK 56 str. 1 d., tokiam asmeniui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad P. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., 56 str., 61 str., P. Č. skiria laisvės atėmimo bausmę, nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis dydį.

Atsižvelgiant į tai, kad P. Č. padarė nesunkų nusikaltimą ir po jo padarymo ženkliai pakeitė gyvenimo būdą, įsidarbino, pradėjo gydytis nuo narkotinės priklausomybės, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kolegija daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Yra pagrindas taikyti nuteistajam Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija ,vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d., 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

nusprendė:

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nuosprendį dalyje dėl P. Č. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., perkvalifikuojant jo veiką iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir paskirti nuteistajam P. Č. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos BK 75 str., atidėti nuteistajam P. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei toliau gydytis nuo priklausomybės narkotikams.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.