Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-572-508/08

2008 m. lapkričio 25 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Steponui Špogiui, nukentėjusiajam V. M., jo atstovui advokatui Kęstučiui Staniuliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo

G. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1d. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 8 ( aštuoniems) mėnesiams , pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimo bausme 1 ( vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos bausmės vykdymas G. J. atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per mėnesį laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš nuteistųjų G. J. ir A. D. nukentėjusiajam V. M. priteista 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas A. D., tačiau jis nuosprendžio neskundė, jo atžvilgiu skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. rugpjūčio 27 d., apie 22¹⁵ val., prie namo Nr. 40 esančio Kaštonų gt. Alytaus m., tai yra viešoje vietoje, veikdamas bendrai su A. D., pastarajam esant neblaiviam įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra A. D. prikibo prie nukentėjusiojo V. M., jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir sudavė ranka smūgį į veidą, po ko, abu su nukentėjusiuoju susikibo ir nugriuvo ant aikštelės prie namo laiptinės. Tuo metu rankomis smūgius nukentėjusiajam į šonus sudavė ir nuteistasis G. J.. Nukentėjusiajam paleidus A. D. ir pastarajam atsistojus, abu kaltinamieji sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ne mažiau aštuonių smūgių padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame žaste, kairio raktikaulio srityje, abejose blauzdose, dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje, muštinę žaizdą kairio antakio srityje, pakaušio sumušimą, kairės mentės antidyglinio raumens pilną plyšimą, kairės pusės pomentinio raumens žymų dalinį plyšimą, tai yra nesunkiai jį sužalojo, nes dėl kairės mentės antidyglinio raumens pilno plyšimo bei kairės pusės pomentinio raumens žymaus dalinio plyšimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusįjį ir atstovą, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo esmines bylos aplinkybes, patikrino ir aptarė byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo G. J. nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmę bei tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Esminių pažeidimų nenustatyta.

Teismų praktika bei teorija nurodo, kad LR BK 284 str. 1 d. nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro veikos, jos pasekmių, priežastinio ryšio, padarymo būdų ir vietos požymiai. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Pasekmės – realus visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti įžūliais veiksmais, veika turi būti padaryta viešojoje vietoje. Įžūlūs veiksmai – neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai atitinka fizinio smurto panaudojimą. Viešoji vieta – vieta, kurioje įprasta lankytis žmonėms, šiuo atveju daugiabučio gyvenamojo namo kiemas, aikštelė prie laiptinės durų. Nusikaltimą sudarantys veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių - nepagarbos demonstravimas aplinkiniams, tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra - nepagarbos demonstravimas aplinkai. Svarbus nustatymas, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką, t.y. kad kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei. Visuomenės rimties sutrikdymą patvirtina tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar buvo šokiruoti ir pan. Atsižvelgtina į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius ir kas nukentėjo, kurioje vietoje buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie truko, kokie panaudoti daiktai ar įrankiai, ar nusikaltimas padarytas vieno asmens ar grupės. Nusikaltimas pasireiškia tiesiogine tyčia, nes kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais, fiziniu smurtu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori.

Nuteistojo G. J. kaltė, įvykdžius LR BK 138 str. 2d. 8p. bei LR BK 284 str. 1 d. nusikalstamas veikas, įrodyta tiek pačių nuteistųjų parodymais, tiek nukentėjusiojo parodymais, liudytojos parodymais, specialisto išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolu, kita byloje surinkta medžiaga.

Nors G. J. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta nuosekliais ir argumentuotais nukentėjusiojo V. M. parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nesikeitė ir buvo nuoseklūs, o būtent, nukentėjusysis tvirtino, jog jis kartu su sugyventine R. B. išėjo įvaryti į rūsį dviratį, kai staiga prie jo pribėgo G. J. su kitu kaltinamuoju A. D. ir pradėjo jį kolioti įžeidžiančiais žodžiais, stumdyti ir mušti. Šias aplinkybes, kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis tvirtino viso proceso metu. Teismas šio nukentėjusiojo parodymais netikėti neturi jokio pagrindo, nes jie yra patvirtinti byloje surinktais kitais įrodymais : protokolu - pareiškimu, kuriuo nukentėjusysis savalaikiai kreipėsi į policiją dėl sumušimo nurodydamas abu smurtavusius asmenis ( t.1, b.l. 5); iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelės prie jo, kur matyti, jog įtariamasis G. J. parodė nusikaltimo padarymo vietą bei papasakojo įvykio aplinkybes, kad dviese sumušė nukentėjusįjį ( t. 1, b.l. 42-44), taip pat iš akistatos protokolo matyti, kad G. J. patvirtino nukentėjusiojo V. M. parodymus, jog jis jį mušė ( t. 1, b.l. 47-48 ) ; taip pat ir įtariamasis A. D. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad dviese sumušė nukentėjusįjį ( t. 1, b.l. 71-73). Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko ( t.1, b.l. 158-160 ). Liudytoja R. B. parodžiusi, kad ji nuėjo skambinti policijai tuomet, kai nukentėjusysis ir A. D. buvo nugriuvę, todėl akivaizdu, kad visų fizinio smurtavimo aplinkybių ir nemačiusi, o kaip parodė nukentėjusysis, būtent nuo to momento jį begulintį ir ėmė spardyti G. J., nors šis, siekdamas išvengti atsakomybės, bando savo veiksmus nepagrįstai pateisinti siekiu nutraukti konfliktą. Kaip matyti iš nuosprendyje išdėstytų motyvų, teismas išsamiai aptarė įrodymus, kurie patvirtina faktines aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl faktinių aplinkybių nustatymo ir teisingai kvalifikavo G. J. veiksmus pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei 284 straipsnio 1 dalį, nes nuteistasis G. J. viešoje vietoje sumušė nukentėjusįjį V. M. dėl mažareikšmės, priekabumo dingsties, o ne dėl jo ar A. D. ir nukentėjusiojo asmeninių tarpusavio nesutarimų, dėl padaryto fizinio sužalojimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Šiuos veiksmus nuteistasis G. J. padarė viešoje vietoje, elgėsi įžūliai, fiziškai smurtavo, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, veika priežastiniame ryšyje su pasekmėmis. Prie gyventojų daugiabučio namo laiptinės du fiziškai tvirtesni ir jaunesni vyriškiai sumušė garbaus amžiaus vyriškį, konflikto pradžią stebint nukentėjusiojo sugyventinei, kas taip pat pažymi viešosios tvarkos pažeidimą, kuri netrukus į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. Kaip nurodyta aukščiau, tiek nukentėjusysis, tiek specialisto išvada patvirtina, kad būtent minimu laiku ir aplinkybėmis, po abiejų kaltinamųjų bendrų fizinio smurto veiksmų nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, atskirti jų fizinio smurtavimo veiksmus bei sukeltas pasekmes neįmanoma, todėl atsakomybė tenka abiem.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, tai konkretaus fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, atsižvelgdamas į sužalojimo aplinkybes, pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas bylos aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ir dvasinių išgyvenimų tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Svarbus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti išgyvenimai, kurie nustatomi įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimą, galimybių praradimą.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į nusikalstamų veikų aplinkybes, kad mušė du asmenys, todėl atsakomybė solidari, nukentėjusysis fizinio smurtavimo metu bei gydydamasis kentė fizinį skausmą, patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, veide esant sumušimo žymėms buvo apribotos jo bendravimo galimybės su pažįstamais ir kitais asmenimis, ilgesnį laiką lankėsi gydymo įstaigose. Aptariant neturtinės žalos dydį atsižvelgta taip pat į kaltinamųjų asmenybes ir turtinę padėtį, teismų praktiką, buvo užtikrinta priešingų interesų pusiausvyra.

Apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti, naikinti ar keisti apkaltinamąjį nuosprendį įstatyminių pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.