- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-29
- Bylos Nr.
- e2YT-26045-490/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02111-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- U. P., A. J.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims U. P. ir A. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas paveldėjimo teisės tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą motinos turtą.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina R. J.. R. J. su pareiškėjo ir jo sesers U. P. V. P. santuokos nebuvo sudariusi. Mirus motinai, pareiškėjui buvo 12 metų, seseriai – 7 metai, abu buvo nepilnamečiai, neturėjo civilinio veiksnumo. Brolis A. J. tuo metu buvo pilnametis, tačiau po motinos mirties jos palikimo nepriėmė. Po motinos mirties liko turtas: (duomenys neskelbtini). Po R. J. mirties į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Po motinos mirties apie metus laiko pareiškėjas kartu su tėvu ir seserimi gyveno R. J. priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Tėvui vienam buvo sunku prižiūrėti sodybą, visą ūkį ir du nepilnamečius vaikus, todėl 2008 m. pabaigoje šeima persikėlė gyventi į butą. Tačiau sodyba visuomet buvo prižiūrima, padedant tėvui. Pareiškėjas su tėvo pagalba valdo ir rūpinasi po motinos mirties likusiu turtu kaip savu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. J. per teismo nustatytą terminą pateikė byloje atsiliepimą, nurodydamas, kad sutinka su pareiškimu, prašo teismo jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo U. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, nustatyta, kad pareiškėjas V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir mirusiosios R. J., gimusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Suinteresuoti asmenys U. P. ir A. J. yra pareiškėjo sesuo ir brolis. R. J. (duomenys neskelbtini) išsituokė su S. J., suinteresuoto asmens A. J. tėvu. R. J. su pareiškėjo ir suinteresuoto asmens U. P. tėvu V. P. santuokos sudariusi nebuvo. Pareiškėjo motina R. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjo motinos R. J. mirties liko turtas: (duomenys neskelbtini). Nuo 2005 m. gruodžio 15 d. panaudos sutarties pagrindu 6,3 ha žemės sklypu naudojasi ūkininkas P. V.. Pareiškėjo teigimu, po motinos mirties jis ir sesuo buvo nepilnamečiai, tačiau jie kartu su tėvu V. P. pradėjo rūpintis ir naudotis po motinos mirties likusiu turtu, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją. Taigi, po R. J. mirties, jos paliktą turtą faktiškai pradėjo valdyti ir iki šiol valdo pareiškėjas. Po R. J., mirusios 2007 m. spalio 18 d., mirties, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, pareiškimų apie palikimo priėmimą Kėdainių rajono 1-ajame notaro biure negauta.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas po motinos R. J. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Faktiškai valdydamas palikimą sudarantį turtą, pareiškėjas išreiškė savo valią priimti R. J. palikimą. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytini juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. P. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos R. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą motinos turtą.
Pareiškėjui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-19-T-4123-14621 suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos šioje byloje apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą motinos turtą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.