Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Dmitrijus Korsakovas Baudžiamoji byla Nr.1A-365-582/2012

Teisėjas Almantas Lisauskas Teisminio proceso Nr.1-66-1-00843-2008-9

2012 m. gegužės 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų: Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei, gynėjui advokatui Algirdui-Girdučiui Šalavkai, nuteistajam R. A., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. (30 veikų), 187 str. 1 d. (4 veikos), 187 str. 3 d. (7 veikos), už ką jam paskirtos bausmės, kurios BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu subendrintos, taikant bausmių apėmimo principą; šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės BK 63 str. 4, 9 d. pagrindu subendrintos su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-16 nuosprendžiu paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, jas dalinai sudedant, ir galutinė bausmė - vienuolika (11) metų šeši (6) mėnesiai laisvės atėmimo; į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal ankstesnį (2010-12-16) nuosprendį;

E. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. (3 veikos), 22 str.1 d. ir 178 str. 3 d. (1 veika), 187 str. 3 d. (2 veikos), už ką jam paskirtos bausmės, kurios subendrintos pagal BK 63 str. 5 d. 1 p., taikant bausmių apėmimo principą, ir šios subendrintos bausmės pagal BK 63 str. 4 d. iš dalies sudėtos, galutinę bausmę paskiriant - trejus (3) metus septynis (7) mėnesius laisvės atėmimo;

tenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai, priteisiant žalos atlyginimą solidariai iš abiejų nuteistųjų R. A. ir E. P.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis kartu su E. P. ir jau nuteistais A. G., P. G. ir su nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusiu R. U. bei R. M., atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 39¹ str.1 d., subūrė organizuotą grupę ir veikdami organizuotoje grupėje įvykdė eilę nusikaltimų. Tuo tikslu R. A., siekdamas nuolat daryti turtinio pobūdžio nusikaltimus - vagystes ir taip nusikalstamu būdu įgyti svetimą turtą, laikotarpiu iki 2008 m. balandžio mėnesio, tyrimo tiksliau nenustatytu metu, Kėdainių r., surado A. G. ir R. M., laikotarpiu iki 2008 m. gegužės mėnesio, tiksliau nenustatytu metu, surado R. U., laikotarpiu iki 2008 m. lapkričio mėnesio, tiksliau nenustatytu metu, surado E. P. ir P. G., t.y. asmenis, siekiančius vykdyti analogiškas nusikalstamas veikas, ir susitarė organizuotoje grupėje nuolat daryti vagystes, palaikyti ryšius, dalintis iš nusikalstamos veikos gaunamomis pajamomis, o vėliau, darydami konkrečius nusikaltimus, tarpusavyje pasiskirstydavo užduotimis ir vaidmenimis. Tokiu būdu R. A., E. P., A. G., P. G., R. U. bei R. M., kartu subūrė organizuotą grupę ir veikdami įvairiomis organizuotos grupės sudėtimis, laikotarpiu nuo 2008-04-02 iki 2009-02-14 įvykdė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso numatytas nusikalstamas veikas - BK 178 str. 3 d. - 30 veikų, BK 187 str. 1 d. - 4 veikas, BK 187 str. 3 d. - 7 veikas.

E. P. kartu su dėl žemiau nurodytų epizodų jau nuteistais R. A., A. G., P. G. ir su nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusiu R. U. bei R. M., atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 39¹ str. 1 d., subūrė organizuotą grupę ir veikdami organizuotoje grupėje įvykdė eilę nusikaltimų. Tuo tikslu R. A., siekdamas nuolat daryti turtinio pobūdžio nusikaltimus - vagystes ir taip nusikalstamu būdu įgyti svetimą turtą, laikotarpiu iki 2008 m. balandžio mėnesio, tyrimo tiksliau nenustatytu metu, Kėdainių raj., surado A. G. ir R. M., laikotarpiu iki 2008 m. gegužės mėnesio, tiksliau nenustatytu metu, surado R. U., laikotarpiu iki 2008 m. lapkričio mėnesio, tiksliau nenustatytu metu, surado E. P. ir P. G., t. y. asmenis, siekiančius vykdyti analogiškas nusikalstamas veikas, ir susitarė organizuotoje grupėje nuolat daryti vagystes, palaikyti ryšius, dalintis iš nusikalstamos veikos gaunamomis pajamomis, o vėliau, darydami konkrečius nusikaltimus, tarpusavyje pasiskirstydavo užduotimis ir vaidmenimis. Tokiu būdu E. P., R. A., A. G., P. G., R. U. bei R. M., kartu subūrė organizuotą grupę ir veikdami įvairiomis organizuotos grupės sudėtimis, laikotarpiu nuo 2008-04-02 iki 2009-02-14 įvykdė nurodytus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. - 3 veikas, BK 22 str.1 d. ir 178 str. 3 d. – 1 veika, BK 187 str. 3 d. - 2 veikas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. A. skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendį ir prašo jį panaikinti, atnaujinti įrodymų tyrimą, išsamiai ir nešališkai ištirti visas faktines bylos aplinkybes, išteisinant jį dėl nepadarytų nusikalstamų veikų, o dėl kitų veikų, kurių padarymu jis pripažintinas kaltu, pritaikyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir įvertinti tai, kad jis turi mažamečių vaikų, patraukti baudžiamojon atsakomybėn liudytoją R. M., bylą perduoti nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui. Skunde nurodoma, jog teismas R. A. pripažino kaltu dėl eilės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, padarytų organizuotoje grupėje, tačiau jam neaišku, kodėl daugelyje epizodų teismas neįvertino jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailesčio baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, neatsižvelgė, kad jis yra vedęs ir šeimoje auga mažamečiai vaikai. Teismas buvo šališkas dėl eilės epizodų, remdamasis atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo R. M. parodymais, kurie negali būti laikomi neginčijamais įrodymais, nes jų nepagrindžia jokie kiti duomenys. Tai yra tik šio asmens prielaidos, prasimanymai, kuriais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. R. M. apkalbėjo apeliantą, pats siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kas ir buvo padaryta BK 39¹ str. pagrindu. Teismo išvados dėl R. A. kaltės yra neargumentuotos, neišsamios, vien tik pažymint, kad R. A. kaltė grindžiama liudytojo R. M. parodymais. Šio liudytojo parodymai gali patvirtinti tik jo paties padarytas nusikalstamas veikas, už ką jis ir turėjo būti nubaustas, o ne atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūroje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl paminėto liudytojo nusikalstamų veikų.

Apylinkės teismo nuosprendis turi būti panaikintas dar ir dėl to, kad jis yra priimtas pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą. Šią bylą nagrinėjo nesąžiningas ir korumpuotas teisėjas, savo elgesiu pažeminęs teisėjo vardą, kas apeliantui kelia abejones skundžiamo nuosprendžio tikrumu. Prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, siekiant priimti teisingą ir nešališką procesinį sprendimą byloje, o bylą perduoti nagrinėti kitai apygardai priklausančiam apylinkės teismui.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti. Teismo posėdyje nuteistasis įrodymų tyrimo atlikti neprašė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas prašo išteisinti jį iš jam pareikštų kaltinimų nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį R. A. atžvilgiu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs esmines bylos aplinkybes, patikrinęs ir išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus. Teismas apkaltinamąjį sprendimą grindė įrodymais, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus leistinumo (jie buvo gauti teisėtais būdais, jų patikimumas patikrintas BPK numatytomis priemonėmis) ir liečiamumo (jais įrodinėjamos bent viena bylai reikšminga aplinkybė) reikalavimus. Teismas faktines veikos padarymo aplinkybes nustatė, vertindamas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, kurie pakankamai išsamiai išanalizuoti nuosprendyje, visetą. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertinant byloje esančius įrodymus bei priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, nenustatyta.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, jog R. A., E. P., A. G., P. G. ir R. M., kuris yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39¹ str. 1 d., dalyvaudami organizuotoje grupėje, R. A. inicijavus šios organizuotos grupės subūrimą ir ją subūrus, veikdami kaltinime nurodytu laiku ir nurodytose įvairių sudėčių organizuotų bendrininkų grupėse (nusikalstamų veikų vykdytojų, susitarusių iš anksto dėl nusikalstamų veikų atlikimo ir kiekvieno grupėje dalyvavusio asmens vaidmens, darant nusikalstamas veikas), laikotarpiu nuo 2008-04-02 iki 2009-02-14, pagrobė svetimą turtą arba pasikėsino jį pagrobti bei sugadino svetimą turtą. R. A. skunde teigia, jog jis nepagrįstai apkaltintas dėl eilės nusikalstamų veikų padarymo, jis yra apkalbėtas, ir jis nedalyvavo jokios organizuotos grupės veikloje. Tokia jo pozicija yra nepagrįsta.

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Byloje nustatyta, kad 30 nusikaltimų, už kurių padarymą su kitu asmeniu nuteistas R. A., yra priskiriami prie sunkių nusikaltimų, be to, padaryti keli nesunkūs nusikaltimai ir keletas baudžiamųjų nusižengimų, buvo gerai organizuoti, aptarti iš anksto, juose dalyvaudavo grupė asmenų, kurie buvo pasiskirstę vaidmenimis ir kiekvienas grupės narys turėjo savo užduotį. Kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė, veikdamas įvairių sudėčių organizuotoje grupėje - jis dalyvavo darant visas aprašytas nusikalstamas veikas, o bendrininkai keitėsi. Byloje nustatyta, jog kaltinamieji ilgą laiką sistemingai vertėsi vagystėmis, jų bendros pastangos pasižymėjo aukštu organizuotumo laipsniu, buvo naudojami specialūs įrankiai, kaltinamieji ruošdavosi vagystėms, jas planuodavo. Dalis nusikalstamų veikų buvo padaryta R. A., A. G., P. G. ir R. M. veikiant R. A. suburtoje organizuotoje grupėje, ką patvirtina R. M., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39¹ str. numatytu pagrindu, parodymais. Reikia pažymėti, kad nuosprendis, kuriuo A. G. ir P. G. pripažinti kaltais, jau įsiteisėjo, o šioje proceso stadijoje nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas ir teisėtumas tik dėl apelianto R. A. nusikalstamų veikų pagal jo apeliacinį skundą.

Kaip jau minėta, apeliantas neigia aplinkybę, jog jis nusikalstamas veikas įvykdė, dalyvaudamas organizuotoje grupėje. R. A. dalyvavimą organizuotoje grupėje padarant vagystes patvirtina ne tik buvusio jo bendrininko liudytojo R. M. parodymai, bei ir nukentėjusiosios I. S. parodymai apie tai, kad R. A. prieš vagystę buvo atvažiavęs pas ja su vyru, prekiaujančius motociklais ir domėjosi motociklais; D. S. parodymai apie tai, kad likus dviems savaitėms iki vagystės pas jį į namus buvo atvykęs R. A. ir dar vienas vaikinas, abu domėjosi motociklais; D. S. atpažino R. A.. Šie nukentėjusiųjų parodymai patvirtina liudytojo R. M. parodymus apie 2008-04-02 vagystės (1 epizodas) aplinkybes, kad padarant šį nusikaltimą dalyvavo nuteistasis R. A..

R. A. dalyvavimą organizuotoje grupėje padarant vagystes taip pat patvirtina 2009-03-18 kratos metu pas R.A. M. B. priklausantis raktas ratams atsukti, kuris buvo pavogtas 2008-06-23 iš automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (10 epizodas). Šis daiktinis įrodymas patvirtina liudytojo R. M. parodymus apie tai, kad 2008-06-23 (duomenys neskelbtini) padarant vagystę dalyvavo nuteistasis R. A..

R. A. dalyvavimą organizuotoje grupėje padarant vagystes taip pat patvirtina daiktinis įrodymas – žnyplės, kurios rastos 2009-03-18 kratos metu pas R. A.. 2010-02-04 specialisto išvadoje nurodyta, kad 2008-12-10 įvykio vietos tyrimo metu rasti ant atidalintos ąsos dalies žnybimo pėdsakai palikti tirti pateiktomis metalui kirpti žnyplėmis. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad ant antrų garažo durų matosi spynos laikiklio ąsa su kirpimo žymėmis (31 epizodas vagystė iš A. S. ir E. T. priklausančių garažų, esančių (duomenys neskelbtini)). Šis daiktinis įrodymas ir specialisto išvada patvirtina liudytojo R. M. parodymus apie tai, kad padarant šią nusikalstamą veiką kartu su R. M. ir A. G. dalyvavo R. A..

Tai, kad nuteistasis R. A. veikė organizuotoje grupėje kartu su R. M. ir A. G. patvirtina įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-16 nuosprendis. Nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl automobilio VW LT 28, priklausančio G. S., vagystės, R. A. parodė, kad Josvainių miestelyje jis pagrobė nukentėjusiojo G. S. automobilį VW LT 28 kartu su A. G. ir R. M.. Tai, kad nuteistasis R. A. veikė organizuotoje grupėje kartu su R. M. ir A. G. taip pat patvirtina epizodas dėl 2008-11-14 vagystės iš UAB „Lietuvos spauda“ kiosko, esančio (duomenys neskelbtini) ir turto sugadinimo. R. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad Ariogaloje, kartu su A. G. ir R. M., pagrobė UAB „Lietuvos spauda“ turtą. Tai, kad nuteistasis R. A. veikė organizuotoje grupėje kartu su R. M. ir A. G. taip pat patvirtina epizodas dėl 2008-12-24 (duomenys neskelbtini) vagystės iš R. M., A. A., V. B., S. U. priklausančių garažų, pasikėsinimo įvykdyti K. M. turto vagystę bei jo nedidelės vertės turto sugadinimo. Kaltinamasis R. A., kurio atžvilgiu yra įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-16 nuosprendis, dėl vagystės iš R. M., A. A., V. B., S. U. priklausančių patalpų (garažų), pasikėsinimo pagrobti K. M. turtą ir jo turto sugadinimo kaltu prisipažino. Dėl šių aukščiau paminėtų 3 epizodų liudytojas R. M. davė išsamius parodymus, patvirtino, kad darant šias nusikalstamas veikas jis dalyvavo kartu su R. A..

Tai kad pats R. M. dalyvavo padarant nuteistajam R. A. inkriminuojamus nusikaltimus patvirtina šio liudytojo išsamūs parodymai apie kiekvieno nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuteistojo A. G. parodymai apie tai, kad nusikaltimus jis darė kartu su R. M..

Nepagrįstas yra skundo argumentas, jog R. M. apkalbėjo apeliantą, pats siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kas ir buvo padaryta BK 39¹ str. pagrindu. Bylos nagrinėjimo teisme metu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių dėl kurių R. M. apklabėtų nuteistąjį R. A.. Tai, kad R. A. nusikaltimus darė kartu su R. M. patvirtina kiti įrodymai aptarti aukščiau (1, 10, 31 epizodai). R. M. atžvilgiu BK 39¹ str. nuostatos pagrįstai ir jis visiškai teisingai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas. Kolegija pažymi, kad asmuo, dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, teisiamajame posėdyje apklausiamas pagal bendrąsias liudytojo apklausos taisykles. Tokio asmens parodymams įstatymas nesuteikia jokios išankstinės ar didesnės galios ir jie vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau pagal teismų praktikoje suformuotą nuostatą tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys rodo, kad nagrinėjamoje byloje R. M., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, parodymai buvo vertinami kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, be to, teismas šiuos parodymus vertino kaip nuoseklius ir neturėjo jokio pagrindo jais abejoti. Apeliacinio skundo argumentas, kad R. A. kaltumą teismas nustatė tik prielaidomis ir spėlionėmis, neatitinka bylos medžiagos. Pats R. M. buvo nusikalstamų veikų dalyvis, jis pats tiesiogiai matė daromas nusikalstamas veikas ir jose dalyvavo, todėl jo parodymai vertinami kaip tiesioginiai parodymai. R. M., duodamas parodymus kaip liudytojas, buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, be to, jis teisme buvo apklaustas, ir davė analogiškus išsamius parodymus, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymai viso proceso metu yra nuoseklūs, jie nesikeitė, todėl nėra jokio pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl R. M. parodymų patikimumo (t. 31, b.l. 84-85). Pats R. A. pripažino, kad dalis R. M. parodymų, už nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas ankstesniu teismo nuosprendžiu, yra teisingi, todėl yra neįtikinama ta R. A. versija, jog R. M. jį apkalba. Nėra jokio pagrindo manyti, kad R. M., duodamas parodymus dėl vienų nusikalstamų veikų, turėtų meluoti dėl kitų organizuotos grupės padarytų nusikalstamų veikų. Toks apkalbėjimas nepalengvintų jo teisinės padėties. Taigi, R. A. versija, kad liudytojas R. M. jį apkalba, vertintina kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir yra neįtikinama. Liudytojas R. M. davė išsamius ir nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui ir nagrinėjant bylą teisme (t. 30, b.l. 125-129, 132-138). Apklausta tyrėja N. K. (t. 30, b.l. 143-144), kuri parodė, kad R. M. nuoseklius parodymus davė niekieno neverčiamas, savanoriškai, tiek Kauno, tiek Panevėžio, Radviliškio, Kėdainių, Raseinių ir Šiaulių policijos pareigūnams. R. M. davė ne tik R. A. ir E. P. bet ir savo brolį kaltinančius parodymus, kurie atitiko visą byloje surinktą medžiagą. Liudytoja N. K. kategoriškai paneigė buvus kokius nors išankstinius susitarimus su R. M., tuo metu jo brolis nebuvo sulaikytas ar suimtas. Tyrimo metu nebuvo jokio poveikio R. M., kad jis nepagrįstai apkalbėtų R. A. ar E. P.. Be to, kitas nuteistasis A. G., duodamas ankstesnius savo parodymus, iš esmės patvirtino paties R. M. parodymus dėl bylos aplinkybių. R. M. sutiko dalyvauti parodymų patikrinime vietoje, kurio metu jo parodymai atitiko anksčiau duotus parodymus. Įvykio vietos apžiūros protokolai, nukentėjusiųjų parodymai dėl vagysčių metu dingusio turto ir sugadinto turto iš esmės patvirtina liudytojo R. M. parodymus, kuris pateikė ranka rašytus užrašus, kuriuose pažymėti įvykdyti nusikaltimai pagal rajonus ir juose dalyvavę asmenys (R. A. įvardijamas „S.“).

Išanalizavus visų nusikaltimų pobūdį – vagystės iš garažų, parduotuvių, ūkinių patalpų, automobilių vagystės nusikaltimams daryti, nusikaltimų objektus – kuras, darbo įrankiai, pinigai, cigaretės, alkoholis, cheminės medžiagos, transporto priemonės, darytina išvada, kad nenuginčijamai nustatyta ir įrodyta, jog R. A., E. P., A. G., P. G. ir R. M., kuris yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39¹ str. 1 d., dalyvaudami organizuotoje grupėje, R. A. inicijavus šios organizuotos grupės subūrimą ir ją subūrus, veikdami nurodytu laiku ir nurodytose įvairių sudėčių organizuotų bendrininkų grupėse (nusikalstamų veikų vykdytojų, susitarusių iš anksto dėl nusikalstamų veikų atlikimo ir kiekvieno grupėje dalyvavusio asmens vaidmens, darant nusikalstamas veikas), laikotarpiu nuo 2008-04-02 iki 2009-02-14, pagrobė svetimą turtą arba pasikėsino jį pagrobti bei sugadino svetimą turtą.

Taigi, visuma nenuginčijamų įrodymų nuteistojo R. A. kaltę patvirtino, juos pagrindžia kiti bylos duomenys. Apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrino pirmosios instancijos atliktą įrodymų vertinimą ir pripažįsta, kad šio nuteistojo dalyvavimas jam inkriminuotose nusikalstamos veikose nustatytas pagrįstai. Kolegija neturi pagrindo abejoti teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Nėra jokio pagrindo daryti išvadai, kad teismas buvo šališkas, remdamasis atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo R. M. parodymais. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Šio principo esmė, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo, todėl šių reikalavimų pažeidimas nagrinėjant bylą teisme – besąlygiškas pagrindas panaikinti priimtą sprendimą. Šias nuostatas detalizuojantis BPK 58 straipsnis pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas gali būti laikomas šališku ir negalinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta nė viena iš šiame proceso įstatyme numatytų aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas, nereiškia, kad teismas ar teisėjas buvo šališki. Taigi, pagal nuteistojo R. A. apeliacinio skundo kontekstą nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, buvo šališkas.

R. A. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn liudytoją R. M., jo manymu, jis nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39¹ str. 1 d. Šiuo aspektu pažymima, jog pagal BPK 367 straipsnio prasmę nuteistasis apkaltinamąjį teismo nuosprendį gali skųsti tik dėl sprendimų, priimtų jo atžvilgiu. BPK nesuteikia nuteistiesiems teisės apeliacine tvarka skųsti nuosprendžius dėl kitiems asmenims pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Tokią teisę turi tik prokuroras ir nukentėjusysis. Jų apeliacinių skundų byloje nėra, todėl kolegija šio skundo motyvo giliau nenagrinėja.

Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūroje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl liudytojo R. M. nusikalstamų veikų. Šioje vietoje reikia pažymėti, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl liudytojo galimai nusikalstamų veiksmų R. A. kaltei pagrįsti įtakos neturi. Tai yra atskiras baudžiamasis procesas, kuris prokuroro kompetencija gali būti nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų surašyti kaltinamajam aktui, arba surašytas kaltinamasis aktas, ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota į teismą. Tokiu būdu, jeigu bus nustatyta, kad liudytojas R. M. savo veiksmais padarė kokią nors baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, tik tuomet teisme bus sprendžiamas klausimas dėl jo kaltumo ar nekaltumo. Šiuo atveju gi yra nagrinėjamas R. A. apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas, dėl kurio teisingumo apeliacinės instancijos teismui abejonių nekyla.

Nuteistajam nesuprantama, kodėl daugelyje epizodų teismas neįvertino jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailesčio baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. R. A. prisipažinimo kaltu dėl dalies nusikalstamų veikų padarymo teismas pagrįstai nelaikė aplinkybe, kuri galėtų būti laikoma kaip nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis nusikaltus. Šioje vietoje pažymima, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra teisinga, nes kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė reiškiasi tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai nepripažįsta kaltininko BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jeigu kaltininko nusikalstama veika išaiškinama teisėsaugos institucijų ir dėl to kaltininkas apie ją duoda iš dalies teisingus parodymus, siekdamas padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės kitam kaltinamajam ir kartu sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę. Taigi, akivaizdu, kad šioje byloje R. A. atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta visiškai pagrįstai. Kaltinamasis šioje nagrinėjamoje byloje nei dėl vieno iš jam inkriminuojamos veikos epizodo neprisipažino (34 nusikalstamos veikos), aiškino, kad jis nedalyvavo darant pirmosios instancijos teismo nuosprendyje paminėtas nusikalstamas veikas. Pagrindiniai įrodinėjant kaltinamojo kaltę įrodymai pagrįstai pripažinti liudytojo R. M. parodymai. Pats R. M. buvo kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų dalyvis, kuris pats tiesiogiai matė šias daromas nusikalstamas veikas ir jose dalyvavo, todėl jo parodymai yra tiesioginiai įrodymai. Šiuos parodymus R. M. davė kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Pagrindo jais netikėti nėra. Jo duoti parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, nesikeitė, todėl jais visiškai pagrįstai teismas rėmėsi, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Jie atitinka kitas teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Aplinkybės, kad jis yra vedęs ir šeimoje auga mažamečiai vaikai, yra svarbios, tačiau jų pagrindu švelninti bausmę nuteistajam jokio pagrindo nėra. Įvertinus tai, jog R. A. padarytos nusikalstamos veikos yra savanaudiškos, jis yra charakterizuojamas neigiamai, praeityje ne kartą teistas, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, ir tai, kad teismas ir taip paskyrė R. A. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, kurios savo dydžiu daugumoje epizodų yra mažesnės, nei kad prašė prokuroras pirmosios instancijos teisme, ir mažesnės, nei straipsnių sankcijose numatytųjų bausmių vidurkis, kolegija sprendžia, jog R. A. paskirtos bausmės už kiekvieną jo padarytų nusikalstamų veikų teisingai, jos tinkamai subendrintos tarpusavyje, o laisvės atėmimo bausmės subendrintos su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-16 nuosprendžiu paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, ir tokiu būdu galutinė bausmė kaltinamajam – 11 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo paskirta tinkamai.

Apelianto manymu, byla išnagrinėta pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą. Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad nekaltumo prezumpcijos principas apima ne vien tik materialinių teisės normų įgyvendinimą, tačiau ir procesinių teisės normų tinkamą laikymąsi, siekiant pripažinti galimai padariusį asmenį kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų. Šioje byloje kaltinimai R. A. pateikti, nepadarius baudžiamojo proceso taisyklių pažeidimų. Kaltinimasis aktas atitinka BPK 219 str. reikalavimus, visi atlikti procesiniai veiksmai laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, byla teisme išnagrinėta tinkamai, teisingai, nešališkai, abejonių, kurios turėtų būti vertinamos kaltinamojo naudai, nėra. Nenustatyta ir procesinių prievartos priemonių taikymo pažeidimų, jos parinktos proporcingai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Be to, proceso metu kiekvienas asmuo turi teisę pateikti teismui jo kaltę paneigiančius įrodymus, reikšti nušalinimus, - šios teisės R. A. buvo suteiktos tinkamai. Taigi, nėra jokio pagrindo manyti, kad byla R. A. atžvilgiu išnagrinėta ir procesinis sprendimas joje priimtas, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą.

Nepagrįstai R. A. teigia, jog šią bylą nagrinėjo nesąžiningas ir korumpuotas teisėjas, savo elgesiu pažeminęs teisėjo vardą, kas apeliantui kelia abejones skundžiamo nuosprendžio tikrumu. Šiuo aspektu būtina vadovautis jau paminėtu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (BPK 44 str. 6 d.). Kol nėra įsiteisėjusio nuosprendžio dėl bylą išnagrinėjusio ir procesinį sprendimą priėmusio teisėjo kaltumo ar nekaltumo, pagrindo teiginiui, kad byla išnagrinėta korumpuoto teisėjo nėra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje numatyta: “Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi”. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis); visi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nuosprendyje yra išdėstyti, išanalizuoti ir įvertinti (BPK 305 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą išanalizavęs ištirtus įrodymus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Skundo argumentas, kuriuo R. A. prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, siekiant priimti teisingą ir nešališką procesinį sprendimą byloje, o bylą perduoti nagrinėti kitai apygardai priklausančiam apylinkės teismui, yra deklaratyvaus pobūdžio, ši baudžiamoji byla išnagrinėta laikantis bylų teismingumo taisyklių, pagal BPK 226 str. 1 d. baudžiamoji byla teisminga tam teismui kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Kai nusikalstamos veikos padarytos kelių teismų veiklos teritorijose, baudžiamąją bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje užbaigtas ikiteisminis tyrimas (BPK 227 str. 1 d.). Šioje byloje nusikalstamos veikos padarytos Kėdainių r., Kėdainiuose, Jonavos r., Jonavoje, Radviliškio r., Raseinių r., Kauno r., ikiteisminis tyrimas užbaigtas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriuje, tokiu būdu byla teisingai išnagrinėta Kauno miesto apylinkės teisme. Byla pagal baudžiamojo proceso įstatymo numatytas teismingumo taisykles negali būti perduota kitam apylinkės teismui, nesant tam pagrįsto pagrindo, tokio pagrindo nėra nurodyta ir apelianto skunde, todėl skundo argumentai dėl teismingumo atmestini.

Atsižvelgiant į visą išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma R. A. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo patvirtino. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė, jos pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Taigi, visi nuteistojo apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.