Utenos apylinkės teismo įsakymas

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Kristina Latožienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Miečiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje M. G. (M. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis ŽŪB (duomenys neskelbtini) pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2021 m. rugpjūčio 21 d., apie 20.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, vieną kartą kumščiu smogė K. J., su kuria bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, į kairę akį, taip sukeldamas nukentėjusiajai K. J. fizinį skausmą.

Taip pat M. G. laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 26 d. iki 2021 m. lapkričio 27 d., tikslus laikas nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kelis kartus žabine smogė mažamečiui posūniui K. U., gim. (duomenys neskelbtini), į kojas, taip padarydamas poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė mažamečio nukentėjusiojo K. U. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui

Kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-08-21, apie 20.20 val., būdamas neblaivus, name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu vieną kartą kumščiu smogė sugyventinei K. J. į kairę akį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinimas M. G. grindžiamas ir kitais duomenimis.

Nukentėjusioji K. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-08-21, apie 20.20 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, neblaivus tuometinis sugyventinis M. G. kumščiu smogė jai vieną kartą į kairę akį, taip sukeldamas fizinį skausmą.

2021-08-21, 22.02 val., M. G. nustatytas vidutis 2,39 promilės girtumo laipsnis.

Liudytojas, policijos pareigūnas, Ž. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl gauto iškvietimo atvykus pas K. J., ji paaiškino, kad sugyventinis M. G. smogė kumščiu jai į kairę akį, kuri buvo patinusi.

Iš „Body“ kameros vaizdo įrašų matyti, kad 2021-08-21 į iškvietimą atvykusiems pareigūnams K. J. nurodo, kad sugyventinis M. G. prieš ją smurtavo, dėl to ji jautė fizinį skausmą, po kaire akimi matoma kraujosruva.

Surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis vieną kartą kumščiu smogdamas sugyventinei į kairę akį, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Jo veiksmai pagal kvalifikuojantį veikos padarymo šeimos nariui požymį atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui

Kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. lapkričio 26 ar 27 d., tiksliai nepamena, supykęs dėl posūnio K. U. netinkamo elgesio mokykloje, žabine kelis kartus sudavė jam per kojas ir taip jį sužalojo. Daugiau jokių smūgių K. U. nesudavė, tyčia jo nestūmė, prieš jį nesmurtavo ir nesužalojo. Gailisi dėl tokio savo poelgio.

Kaltinimas M. G. grindžiamas ir kitais duomenimis.

Nukentėjusysis K. U. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad vieną dieną namuose patėvis M. G. jį kabeliu mušė per kojas, dėl to ant kojos atsirado mėlynė. Kitą dieną namuose, kambaryje, M. G. jį vijosi ir tyčia pastūmė, jis, griūdamas, veidu atsitrenkė į sofos medinį kraštą ir buvo sužalotas.

Liudytoja, atstovė pagal įstatymą, R. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-11-29 iš Anykščių vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto sužinojo, kad M. G. smurtavo prieš jos anūką K. U., jis negali pasilikti gyventi pas motiną K. J. ir M. G., todėl reikia jį laikinai pagloboti. Anūkas jai pasakojo, kad dėl to, kad nemoka rašyti, M. G. jį mušė su kabeliu, suduodamas per kojas, kambaryje, jį vydamasis, tyčia pastūmė, dėl to jis pargriuvo ant sofos ir, veidu atsitrenkęs į jos medinį kraštą, susižeidė. Ant dešinio skruosto ir kojos matėsi kraujosruva. Po šio įvykio K. U. gyvena pas ją.

Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. U. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 2 klasėje. Jam nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, skirta mokytojo padėjėjo ir kitų specialistų pagalba. 2021-11-29 ji K. U. veido dešinėje pusėje pastebėjo sumušimą. K. U. nurodžius, kad jį mušė patėvis, ji apie tai informavo mokyklos socialinę pedagogę G. J.. Daugiau sužalojimų K. U. jai nerodė ir kaip buvo sužalotas nepasakojo.

Liudytoja G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-11-29 mokytojos padėjėja R. K. ją informavo, kad K. U. į mokyklą atėjo su smurto žymėmis. Bendraujant K. U. nurodė, kad lyg ir lapkričio 28 d. namuose patėvis M. G. jį pastūmė, jis krisdamas atsitrenkė į lovos medinį kraštą ir užsigavo veidą. Parodęs ant kojų kraujosruvas paaiškino, kad M. G. jį mušė su laidu, nes nemoka skaityti. Apie galimą smurtą prieš K. U. buvo pranešta Anykščių vaiko teisių apsaugos skyriui.

Liudytoja K. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. lapkričio mėn., galimai 27 d., tuometis sugyventinis M. G., supykęs dėl jos sūnaus K. U. netinkamo elgesio mokykloje ir namuose, žabine sudavė jam per kojas. Dėl suduoto smūgio sūnus pradėjo verkti, ant kojos liko kraujosruva. Daugiau M. G. prieš vaiką nesmurtavo ir jo nesužalojo. Skruostą jis užsigavo pats, prieš kelias dienas nukritęs nuo radiatoriaus vamzdžio, žaisdamas su šunimi nugriuvęs ant fotelio ir atsitrenkęs į medinį kraštą.

Iš specialisto išvados Nr. G1046/2021 (05) matyti, kad K. U. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio skruosto srityje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje. Dėl šių sužalojimų nežymiai sutrikdyta jo sveikata.

Iš ekspertizės akto Nr. 103MS-96/2022 matyti, kad nagrinėjamų įvykių metu K. U. galėjo suprasti jo atžvilgiu galimai atliktų veiksmų pobūdį, tačiau jų reikšmę suprato ir vis dar supranta ribotai. Aktyviai reaguoti į su juo galimai atliktus veiksmus K. U. labiausiai negalėjo dėl savo amžiaus ir priklausomumo santykio nuo kartu su juo gyvenusių suaugusiųjų. K. U. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių, jų įsiminti ir, praėjus laikui, atgaminti apklausų metu, t. y. duoti apie tai parodymus. Parodymus apie bylai reikšmingas aplinkybes K. U. duoda taip, kaip jis gali, atsižvelgiant į jo amžių, protinio išsivystymo lygį ir turimas žinias. Tai reiškia, jog K. U. geba duoti parodymus apie esmines įvykių aplinkybes, tačiau nenurodys tikslaus įvykių laiko, epizodų skaičiaus, taip pat gali natūraliai painiotis atgamindamas tikslią įvykių seką. Emocinė K. U. būsena atitinka situaciją. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis K. U. parodymais. Padidintas polinkis fantazuoti K. U. nenustatytas - jis nepainioja vaizduotės turinio su realia patirtimi. Padidintas įtaigumas K. U. nenustatytas.

Surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis kelis kartus žabine smogdamas mažamečiam posūniui į kojas ir taip padarydamas poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Jo veiksmai pagal kvalifikuojantį veikos padarymo mažamečiui požymį atitinka BK 140 straipsnio 3 dalies sudėtį.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: neteistas, baustas administracine tvarka, psichiatrinio ir priklausomybių kabinetų įskaitose neįregistruotas, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai.

Įvertinus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, tai, kad jis padarė du nesunkius tyčinius smurtinius nusikaltimus, siekiant kaltinamąjį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, jam skirtina bausmė – areštas (BK 49 straipsnis), kurios dydis, skaičiuotinas nuo bausmės vidurkio iki minimumo (BK 61 straipsnis).

Bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3 (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad M. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą ir paskiriant intensyvią priežiūrą (BK 75 straipsnis).

Dėl kardomųjų priemonių

M. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiojo K. U. arčiau nei 300 metrų atstumu, išskyrus dalyvavimą ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro atliekamuose procesiniuose veiksmuose ar teisme, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju K. U. ir jį laikinai globojančia R. U., bei nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bei kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam areštą 25 paroms;

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam areštą 45 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir M. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 60 parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir M. G. paskirti areštą 40 parų.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2021-08-21, 21.00 val. iki 2021-08-22, 17.04 val. (vieną dieną).

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, M. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti aštuoniems mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nuo 22.00 val. iki 6.00 val., įpareigojant: tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nesilankyti mažamečio nukentėjusiojo K. U. gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti su juo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiojo K. U. arčiau nei 300 metrų atstumu, išskyrus dalyvavimą ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro atliekamuose procesiniuose veiksmuose ar teisme, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju K. U. ir jį laikinai globojančia R. U., bei nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bei kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Išaiškinti M. G., kad nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepaduos Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams prašymo reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.