- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-22
- Bylos Nr.
- N-444-2262-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. K. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarimo P. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė P. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2009 m. rugsėjo 13 d., 8 val. 30 min., Druskininkuose, ties Nemuno g. 26, vairuodamas jam priklausantį automobilį Mazda MPV, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu sugadinta transporto priemonė, nužievintas medis. Apie eismo įvykį P. K. policijai nepranešė ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 133, 234 punktų reikalavimus. Veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarimu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskyrė P. K. 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Nurodė, kad P. K. kaltė įrodyta pažeidėjo paaiškinimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Teismas pažymėjo, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str.). Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuoširdžiai gailisi), į tai, kad jis nedirba, iki šiol nebuvo baustas administracine tvarka. Nurodė, kad byloje nenustatytos jokios išskirtinai išimtinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu P. K. prašo pakeisti teismo nutarimą ir paskirtą baudą sumažinti, neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Taip pat prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Pripažįsta, kad pažeidė KET 133 punktą, nes atsitrenkė į medį, tačiau neigia pažeidęs KET 234 punktą, nes apie įvykį pranešė. Nurodo, kad iš įvykio vietos nepasišalino, tik patraukė automobilį nuo kelio važiuojamosios dalies. Mano, kad teismas nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio ir nepakankamai atsižvelgė į tai, kad apeliantas nuoširdžiai gailisi. Pažymi, kad teisės vairuoti atėmimas jam sukels sunkias pasekmes, nes dirba taksi vairuotoju, o kitą darbą susirasti sunku. Nurodo, kad yra paėmęs 13 000 Lt paskolą iš banko. Pažymi, kad teismui pripažinus, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, negaus draudimo išmokos. Taip pat nurodo, kad yra krepšinio teisėjas, varžybos baigiasi vėlai ir be automobilio jam būtų sunku grįžti namo. Be to, teisės vairuoti atėmimas apsunkins jo šeimos gyvenimą. Prideda dokumentus, įrodančius, kad jo žmona neseniai susilaukė kūdikio, bei kad žmonos pajamos nedidelės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Institucija prašo palikti teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad byloje surinkta pakankamai pažeidimą patvirtinančių įrodymų, o paskirta nuobauda yra tinkama. Pažymi, kad bet kokios administracinės nuobaudos paskyrimas sukelia neigiamas pasekmes tiek pažeidėjui, tiek jo šeimos nariams, tačiau vien tai negali būti pagrindas švelninti atsakomybę. Apeliacinį skundą vertina kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Apeliantas prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau jo prašymas atmetamas, kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos pagal skundus dėl teismų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas dalyvavo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, davė paaiškinimus, betarpiškai dalyvavo tiriant įrodymus. Esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad pagrindo žodiniam bylos nagrinėjimui nėra.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė (ATPK 256 str., ABTĮ 57 str. 6 d.). Apelianto kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės paėmimo protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, paties P. K. paaiškinimas ir parodymai teisme, fotonuotraukos (b. l. 2, 6?10, 15?16, 18). Remiantis paminėtais įrodymais nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, atsitrenkė į medį ir jį sužalojo, o po to pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina, kad pagal KET 234 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Medžio sužalojimas, t. y. kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimas, užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje, administracinio teisės pažeidimo protokole ir kituose minėtuose rašytiniuose įrodymuose. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad P. K. veiksmai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispoziciją: po eismo įvykio jis nepranešė policijai ir pasitraukė iš įvykio vietos. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vėliau grįžo į eismo įvykio vietą ir pranešė policijai, nešalina jo administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad, remiantis jo paties paaiškinimais ir pareigūnų tarnybiniais pranešimais, P. K. teikė tikrovės neatitinkančius paaiškinimus ir bandė pareigūnus suklaidinti, jog automobilį vairavo ne jis.
Apeliaciniame skunde taip pat keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas skirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Antra, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Trečia, apelianto darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.
Ketvirta, apeliantas jau yra baustas ir turi galiojančių administracinių nuobaudų už tos pačios rūšies pažeidimus. Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios, ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė P. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kadangi administracinėn atskakomybėn traukiamas asmuo neprisipažino padaręs pažeidimą ir bandė klaidinti policijos pareigūnus, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad jis dėl šio pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Tačiau, vadovaujantis non reformatio in peius principu, nagrinėjant bylą apeliancinės instancijos teisme pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apeliacinį skundą, į tai nebus atsižvelgiama ir bus laikoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šią asmens administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Kitos apelianto nurodytos aplinkybės (neseniai gimusi duktė, šeimos materialinė padėtis) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta minimali nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 4 dalies nuostatomis, P. K. turi teisę per keturiasdešimt dienų nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į pirmosios instancijos teismą su rašytiniu prašymu išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į baudos dydį, apelianto turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
P. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.