Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. Ž. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 19 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. Ž. kaltinamas tuo, kad jis, 2017 m. rugsėjo 10 d., apie 0.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrininkų grupėje su R. K., D. K. ir G. P., neteisėtai, atvirai, panaudodami smurtą prieš savininko valią - sugriebęs už kaklo bute Nr. x gyvenantį ir buto duris atidariusį L. M. ir jėga įstūmęs į vidų, įsibrovė į kito žmogaus butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį L. M. bei D. M., ir suduodamas smūgius ranka, lazda bei peiliu, sužalojo ten gyvenančius L. M., L. M. ir kartu buvusį J. V.. Tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, R. Ž. kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. rugsėjo 10 d., apie 0.50 val., bute Nr. x, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su R. K. ir G. P., įžūliais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdydami visuomenės rimtį, kitų žmonių akivaizdoje, sugriebdamas už kaklo ir įstumdamas į vidų buto duris atidariusį L. M. prie virtuvės patalpos, po to G. P. sudavus nukentėjusiajam L. M. ne mažiau 6 smūgius kumščiu į galvos sritį ir R. K. sudavus du smūgius lazda nukentėjusiajam L. M. į kaklą, tuo padarant poodines kraujosruvas už dešinės ausies, dešinio smilkinio srityje, už kairės ausies, kairės akies viršutiniame voke vidiniame krašte, pakaušio kairėje, odos nubrozdinimus dešinės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, taip nežymiai sužalojo nukentėjusįjį L. M. ir tuo bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė jo sveikatą, toliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam E. Z. į kairį šoną, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

3. R. Ž. kaltinamas tuo, kad jis, 2017 m. rugsėjo 10 d., apie 1.00 val., viešoje vietoje – prie kavinės-baro „Kibininė“, esančios (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su R. K., kitų prie kavinės-baro stovinčių asmenų akivaizdoje elgdamasis įžūliai – tyčia, be jokios dingsties, R. K. sudavus nukentėjusiajam G. S. vieną smūgį kumščiu į veidą, susigrūmus su G. S. bei grumtynių metu sudavus vieną smūgį kumščiu į koją ir tris smūgius peiliu į kairę ranką, krūtinę bei dešinę ranką, jis, pribėgęs prie pastarųjų, suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam G. S. kumščiu į kairę ranką, padarė nukentėjusiajam G. S. poodines kraujosruvas kairės šlaunies srityje, kairio žasto viduriniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, pjautines žaizdas kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešinio riešo delniniame paviršiuje, taip nežymiai sužalojo nukentėjusįjį G. S. ir tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

4. Kaltinamasis R. Ž. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2017 m. rugsėjo 10 d., 22.20 val. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi R. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 3 (trims) mėnesiams. To paties teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas, R. Ž. buvo panaikinta ir paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – namų areštas, 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 8 d. ir nustatytos namų arešto sąlygos. Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiama minėta kardomoji priemonė. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartimi kardomoji priemonė – namų areštas, kuri buvo paskirta Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi, buvo pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą, 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 13 d. Vėliau šio teismo buvo tęsiama kardomoji priemonė – suėmimas.

II. Skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. Ž. skundas tenkinamas.

3. Kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas aplinkybių, paneigiančių ar patvirtinančių kaltinamojo kaltę nevertina. Kaltinamojo kaltės klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą iš esmės. Baudžiamojoje byloje esantys nukentėjusiųjų, liudytojų bei kaltinamųjų parodymai, patikrinimo vietoje protokolai, specialistų išvados, įvykių vietų apžiūrų protokolai, vaizdo įrašai ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. Ž. galimai galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

4. Kauno apygardos teismas pratęsė kaltinamajam R. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindus, kuriuos grindė tuo, kad R. Ž. kaltinamas trijų nusikaltimų padarymu, praeityje teistas 1 kartą, daug kartų baustas už administracinius nusižengimus, taip pat ir už viešosios tvarkos sutrikdymą, girtavimą viešoje vietoje, jo socialiniai ryšiai silpni, niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, nėra saistomas tvirtais šeimyniniais ryšiais, turi ryšių su užsienio valstybėmis, yra dirbęs ir gyvenęs (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms yra pagrindas kardomąją priemonę – namų areštą pakeisti kita kardomąją priemone – suėmimu. Nors kaltinamasis atvykdavo į teisiamuosius posėdžius, tačiau yra duomenų, kad jis sistemingai pažeidinėjo kardomosios priemonės sąlygas, taip pat jo atžvilgiu buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07493-19. Kaltinamasis R. Ž. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

5. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. R. Ž. yra pareikšti kaltinimai dėl nesunkių nusikaltimų, kurie nepatenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad šis suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nustatytas nepagrįstai.

6. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad R. Ž. kaltinamas padaręs tris nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), už kurių padarymą numatyti švelnesni laisvės atėmimo bausmių maksimalūs dydžiai negu 11 straipsnio 3 dalyje numatyta 3 (trejų metų riba). Kaltinamasis anksčiau teistas, nevedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nekilnojamojo turto, prieš sulaikant nedirbo, tačiau pinigų jam duodavo teta ir seneliai, turi giminių ir artimųjų užsienyje, pas kuriuos vykdavo dirbti. Skunde nurodoma, jog jis paleistas iš suėmimo turėtų galimybę įsidarbinti. Minėtos aplinkybės iš tiesų nėra pakankamos vienareikšmei išvadai, kad jis saistomas itin stipriais socialiniais ryšiais Lietuvoje. Tačiau vien tai nesudaro pagrįsto pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja tikimybė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, juo labiau, kad pats Kauno apygardos teismas nutartyje, kuria pratęsė kardomąją priemonę – suėmimą, nurodė, kad R. Ž. atvykdavo į teismo posėdžius. Jo turimi ryšiai užsienyje apsiriboja Europos Sąjungos valstybėmis, taigi galimybė perduoti sulaikytą asmenį yra paprastesnė. Be to, suėmimo paskyrimo ar pratęsimo proporcingumas be kita ko turi būti vertinamas ir atsižvelgiant į pateiktų kaltinimų sunkumą, kaip ir į suėmime anksčiau išbūtą laiką.

8. Skirti suėmimą ar pratęsti šios kardomosios priemonės terminą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė, kuri taikoma tik tais atvejais, ir kai esant pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar paskirtos kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą privaloma svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas – švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones. Taigi teismas turi vertinti alternatyvių priemonių taikymo galimybes.

9. Skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai ir argumentai, kurie patvirtina, jog kaltinamajam R. Ž. taikyta švelnesnė kardomoji priemonė – namų areštas nėra veiksminga, nes kaltinamasis jos nesilaiko ir ne kartą ją pažeidė, t. y. nebuvo namuose nustatytu laiku (t. 12, b. l. 5, 15). Tačiau, kaip matyti iš anksčiau priimtų sprendimų, taikant ir toliau pratęsiant R. Ž. kardomąją priemonę – namų areštą buvo pabrėžiama, kad ši gali būti pakeista ne tik į suėmimą, bet ir į intensyvią priežiūrą (t. 6, b. l. 20-23; t. 9, b. l. 35-38, 147-149; t. 10, b. l. 192-195). Skundžiamoje nutartyje nepateikti jokie motyvai ir argumentai, kuriais atsisakoma taikyti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.

10. Teisėjų kolegija įvertina, kad R. Ž. buvo sulaikytas 2017 m. rugsėjo 10 d., 22.20 val., Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi R. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 3 mėnesiams, kuri buvo tęsiama iki 2017 m. gruodžio 8 d., t. y. 2 mėnesius ir 26 dienas. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartimi kardomąją priemonę – namų areštą pakeitė į kardomąją priemonę – suėmimą, 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 13 d., o skundžiama nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 19 d., t. y. 4 mėnesiai ir 18 dienų. Taigi R. Ž. nors ir su pertraukomis, tačiau kardomoji priemonė – suėmimas tęsiama jau pakankamai ilgai įvertinus tai, jog už nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas R. Ž., sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimumas yra 1 (vieneri) už BK 140 straipsnio 1 dalį ir 2 (dveji) metai už BK 284 straipsnį ir 165 straipsnio 1 dalį.

11. Be to, R. Ž. atvyksta į teisiamuosius posėdžius, o tai rodo, kad jis nesislapsto nuo teismo ir netrukdo procesui. Kaltinamasis turi nekilnojamojo turto (t. 5, b. l. 108), kuriuo galimai jį pripažinus kaltu ir priteisus civilinius ieškinius būtų galimybė išieškoti, kas taip pat užtikrintų tinkamą nuosprendžio įvykdymą.

12. Atkreipiamas dėmesys ir į R. Ž. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą (nesunkūs), jo asmenybę – teistas, baustas administracine tvarka, nesilaiko švelnesnės kardomosios priemonės – namų arešto nustatytų sąlygų, o tai neigiamai apibūdina kaltinamąjį R. Ž., tačiau įvertinus visų aplinkybių visumą daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyta kardomosios priemonės paskirtis gali būti įgyvendinta R. Ž. paskiriant dvi švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą ir dokumentų paėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje proceso stadijoje paminėtų švelnesnių kardomųjų priemonių visuma bus efektyvi ir užtikrins BPK 119 straipsnyje keliamų tikslų įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 131¹ straipsniu, 134 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo R. Ž. skundą tenkinti.

Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartimi kaltinamajam R. Ž. 3 (trims) mėnesiams pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į kitas kardomąsias priemones:

- intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį R. Ž. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, adresu: (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose ar darbu. Intensyvios priežiūros terminą skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios;

- dokumentų paėmimą.

Išaiškinti kaltinamajam R. Ž., kad asmeniui už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimą, gadinimą ar sunaikinimą gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas (BPK 131¹ straipsnio 5 dalis, 7 dalis).

Nutarties dalį dėl kaltinamajam R. Ž. paskirtos intensyvios priežiūros vykdymą pavesti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Kaltinamąjį R. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) paleisti iš suėmimo laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr.1V-863 patvirtintų Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklių.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.