Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-09-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-317-332-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-07
Bylos Nr.
1A-317-332-2011
Teisminio proceso Nr.
1-82-1-00553-2009-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis (pirm.), Irena Ivanovienė, Zigmas Kavaliauskas
Nuteistasis
J. V.
Nukentėjusysis
K. D., A. D., V. D.
Kategorijos

Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-317-332/2011

Teisėja: Irena Narbutienė Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00553-2009-6 Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.25.4.5.; 2.4.6.; 2.4.7.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,nuteistajam J. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-05-11 nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 281 straipsnio 5 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš J. V. priteista nukentėjusiajai K. D. 20000 litų, nukentėjusiajai A. D. 20000 litų, nukentėjusiajam V. D. 10000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. nuteistas už tai, kad 2009-12-04, apie 18.50 val., Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kelio (duomenys neskelbtini) 53-iame kilometre, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 19 punkto (vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti), 28 punkto (transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui), 133 punkto (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), 134 punkto (jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.), 141.3 punkto (prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms) reikalavimus, t. y. neatsižvelgė į transporto priemonės ypatumus ir kelio sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atlikdamas lenkimo manevrą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kliudė ir mirtinai sužalojo priešpriešiais dviračiu atvažiuojančią D. D.. Ši J. V. nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. V. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-05-11 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde J. V. nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas prielaidomis, o ne faktiniais įrodymais, todėl yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jis pažeidė KET 9, 19, 28, 133, 134 punktus, tačiau visiškai nepasisakė, kokiais neteisėtais veiksmais šie KET punktai buvo pažeisti. J. V. nurodo, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu greičio jis neviršijo, važiavo leistinu greičiu, važiavimo sąlygos buvo geros, kelias lygus, transporto priemonės būklė gera, krovinio jis neturėjo, meteorologinės sąlygos buvo geros, nebuvo intensyvaus eismo, atsiradusią kliūtį – motorolerį, jis aplenkė, prieš aplenkdamas motorolerį, jis greitį sumažino, grėsmės eismo saugumui nebuvo, todėl, apelianto nuomone, teismas jį nepagrįstai nuteisė už KET 133 ir 134 punktų reikalavimų pažeidimus. J. V. teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis teigė, kad, prieš pradėdamas lenkti motorolerį, jis sumažino greitį, eismo juosta buvo laisva, priešpriešiais jokios kliūties nematė, todėl turėjo visas sąlygas nekliudomai lenkti motorolerį. Todėl, apelianto manymu, jis nepažeidė nė vieno KET punkto reikalavimų.

Skunde J. V. teigia, kad eismo įvykyje paprastai dalyvauja keli eismo dalyviai, kurie turi laikytis tuo metu galiojančių KET reikalavimų. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, kuris iš šių dalyvių pažeidė KET ir ar šie pažeidimai buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu kilusiais padariniais, tačiau šito nepadarė. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme visiškai nebuvo tiriama, ar žuvusioji D. D. nepažeidė KET reikalavimų, kas galėjo būti autoįvykio priežastimi ir sąlyga. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu nebuvo tirta, ar švietė žuvusiosios dviračio priekinis baltos spalvos žibintas, kur iki autoįvykio buvo žuvusiosios dviratininkės maišelis su šviesą atspindinčia juostele, ar jis buvo matomas tretiesiems asmenims. Apeliantas teigia, kad jis nematė nei baltos šviesos žibinto, nei atšvaitų, žibintas nešvietė, o atšvaito taip pat nesimatė. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme visiškai nebuvo tirta aplinkybės, kad pačios žuvusiosios kraujyje buvo rasta 2,5 promilės alkoholio, kas galėjo būti eismo įvykio kilimo sąlyga ir priežastimi.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu, vadovavosi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-03-25 ekspertizės akto Nr. 11-3140 (10) išvados pastraipa, kurioje sakoma, kad „Tuo atveju, jeigu prieš eismo įvykį degė dviračio priekinis baltos spalvos žibintas ir dviratininkė D. D. buvo prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegusi šviesą atspindinčius elementus, tai automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojo J. V. veiksmai, – išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir partrenkė priešpriešiais atvažiuojančią dviratininkę D. D., – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui, o dviratininkės D. D. veiksmai techniniu požiūriu neturėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui“. Tačiau teismas visiškai nepasisakė ir nevertino ekspertizės akto pastraipos, kurioje nurodyta, kad „Tuo atveju, jeigu prieš eismo įvykį dviračio priekinis baltos spalvos žibintas nedegė ir dviratininkė D. D. nebuvo prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegusi šviesą atspindinčius elementus, tai vienareikšmiškai nustatyti, kas sąlygojo šio eismo įvykio kilimą negalima, kadangi nėra nustatytas kliūties (dviratininkės D. D.) matomumas buvusiomis eismo sąlygomis“. Apelianto nuomone, teismas visiškai nepasisakė, dėl kokių priežasčių vienus įrodymus vertina ir jais vadovaujasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį, o kitus atmeta. J. V. manymu, teismas, visiškai nemotyvuodamas, besąlygiškai vadovavosi sąlygine Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-03-25 ekspertizės akto Nr. 11-3140 (10) išvada ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, todėl toks nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Apeliantas J. V. nurodo, kad teismas nustatė, jog dviratininkė D. D. turėjo šviesą atspindinčius atšvaitus – juostelę. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad dviratis vyriškas, mėlynos spalvos, sulankstytas rėmas, priekinis ratas, priekinio rato sparnas, išdaužtas priekinis žibintas, sulankstyta grandinės apsauga, išdužęs galinio sparno atšvaitas. Įvykio vietos apžiūros protokole jokių duomenų apie tai, kad būtų kiti atšvaitai neužfiksuota, kaip ir neužfiksuota nukentėjusiojo V. D. minima šviesos dinama. Atsižvelgiant į tai, kad dviratininkė važiavo priekiu, galinis atšvaitas neturi nieko bendra su atšvaitais, kuriuos privalėjo turėti matomojoje vietoje dviratininkė D. D.. Tačiau teismas visiškai netyrė, ar atšvaitas – juostelė, rasta ant rankinuko rankenos, buvo matomoje vietoje, ar jį buvo galima matyti, ar jis nebuvo prispaustas drabužiais ir t.t.

J. V. nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos, taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1 ir 3.1.8 punktuose teismams išaiškino, kad teismo nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas, nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes, o visos abejonės, išnaudojus visas galimybes jas pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Tačiau, J. V. manymu, Raseinių rajono apylinkės teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių, 301 straipsnio l dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, išsamiai neištyrė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, neteisingai nustatė, kad jis padarė nusikalstamą veiką ir nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Teismo posėdyje nuteistasis J. V. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus.

Spręsdamas J. V. kaltės klausimą ir priimdamas J. V. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį dėl Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė 2009-12-04 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir kortelėmis, kuriose nurodytas eismo įvykio vietos bendras vaizdas, J. V. vairuoto automobilio ir žuvusiosios vairuoto dviračio apgadinimai, duomenys, apibūdinantys transporto priemonių susidūrimo vietą, įvykio vietoje rasti objektai ir kiti duomenys (4-14 b. l.), 2009-12-05 specialisto išvada Nr. M 149/09(10), kurioje nurodyta, kad žuvusiosios D. D. mirtis įvyko nuo kūno sumušimo, lydimo žandikaulių lūžimų, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, atvirų skeveldrinių dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio, kairio šlaunikaulio, alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžimų, krūtinkaulio kūno, stuburo juosmeninės dalies 2-3 slankstelių skersinių ataugų, daugybinių šonkaulių lūžimų, kepenų, blužnies, inkstų, širdies sienelės plyšimų, kas sukėlė vidinį nukraujavimą, trauminį šoką. Sužalojimų išdėstymas kūno paviršiuje, jų pobūdis, lūžimų bei vidaus organų plyšimų pobūdis, rūbų pažeidimų išsidėstymas bei pobūdis rodo, kad smūgis kietais bukais daiktais , kuo galėjo būti kokios tai transporto priemonės dalys, suduotas į priekinius kūno paviršius (25-30 b. l.), nukentėjusiojo V. D. duotais parodymais, kad žuvusiosios jo žmonos dviratis buvo su žibintu, ji pati turėjo prožektorių, ant jos rankinės buvo atšvaitas (143 b. l.), 2011-03-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-3140(10), kuriame nurodyta, kad automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuojamas J. V., dviratininkę D. D. partrenkė kairėje kelio pusėje žiūrint Raseinių link, arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto, prieš kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje ir kelkraštyje užfiksuotus daiktus. Automobilis priekinės dalies kaire puse trenkėsi į dviračio priekinį ratą, o smūgio metu tarp automobilio „Ford Mondeo“ priekinės dalies frontalinės plokštumos ir dviračio išilginės ašies buvo artimai status kampas. Tuo atveju, jeigu prieš eismo įvykį degė dviračio priekinis baltos spalvos žibintas ir dviratininkė D. D. buvo prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegusi šviesą atspindinčius elementus, tai automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojo J. V. veiksmai, – išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir partrenkė priešpriešiais atvažiuojančią dviratininkę D. D., – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui, o dviratininkės D. D. veiksmai techniniu požiūriu neturėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui (162-165 b. l.), ir kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo J. V. veiksmai – išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą. J. V. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį kvalifikuota teisingai, nes vairuodamas kelių transporto priemonę, jis pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, įvykusio eismo įvykio metu žuvo žmogus.

Vertinant išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl J. V. kaltės ir šių duomenų visumos pagrindu kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina nuteistojo J. V. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 20, 301, 305 straipsnių reikalavimų, teismo išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo parodymus apie tai, kad eismo įvykis buvo padarytas ir dėl dviratininkės padarytų pažeidimų, taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo motyvus. Taigi pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl J. V. apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20, 301, 305 straipsnių reikalavimus, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, išsamiai neištyrė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, neteisingai nustatė, kad jis padarė nusikalstamą veiką, ir visiškai nemotyvuodamas, besąlygiškai vadovaudamasis sąlygine Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-03-25 ekspertizės akto Nr. 11-3140(10) išvada priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, yra nepagrįsti ir atmestini.

Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis prieš autoįvykį nepastebėjo nei žuvusiosios dviračio baltos šviesos žibinto, nei jos turimų atšvaitų ir teigia, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme visiškai nebuvo tiriama, ar žuvusioji pati nepažeidė KET reikalavimų, dėl ko galėjo būti sukeltas autoįvykis, tačiau šiuos jo argumentus paneigia byloje surinkti įrodymai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, siekiant nustatyti objektyvią tiesą ir pašalinti prieštaravimus, Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-11-08 nutartimi buvo paskirta autotechninė ekspertizė (146, 147 b. l.). Atlikus minėtą ekspertizę, pateiktos išvados, kad tuo atveju, jeigu prieš eismo įvykį degė dviračio priekinis baltos spalvos žibintas ir dviratininkė D. D. buvo prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegusi šviesą atspindinčius elementus, tai automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojo J. V. veiksmai, – išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir partrenkė priešpriešiais atvažiuojančią dviratininkę D. D., – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui, o dviratininkės D. D. veiksmai techniniu požiūriu neturėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui, o tuo atveju, jeigu prieš eismo įvykį dviračio priekinis baltos spalvos žibintas nedegė ir dviratininkė D. D. nebuvo prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegusi šviesą atspindinčius elementus, tai vienareikšmiškai nustatyti, kas sąlygojo šio eismo įvykio kilimą negalima (162-165 b. l.). Žuvusiosios D. D. vyras nukentėjusysis V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad žuvusioji su savimi turėjo prožektorių, ant abiejų rankovių ir rankinės buvo atšvaitai, degė priekinis dviračio žibintas, kurį uždegdavo dinama (143, 144 b. l.). Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina įvykio vietoje rastas atšvaitas ant žuvusiosios rankinės, sudužusio dviračio priekinio žibinto detalės (4, 5, 7, 9, 14 b. l.). Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, nukentėjusiojo V. D. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, ekspertų išvadas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pagrindinė byloje nagrinėjamo eismo įvykio kilimo priežastis buvo J. V. veiksmai – išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis J. V. nurodo, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu automobilį jis vairavo įdėmiai stebėdamas kelią ir laikydamasis visų KET reikalavimų. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, 19 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti, 28 punkte nustatyta, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui, 133 punkte įtvirtinta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, 134 punkte nurodyta, kad, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, 141.3 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, reikalavimus. Minėti KET reikalavimai įpareigoja vairuotoją laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus savo ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Kolegijos nuomone, byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis J. V. pažeidė KET 9, 19, 28, 133, 134 ir 141.3 punktų reikalavimus, ir būtent šie pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais, t. y. J. V. neatsižvelgė į transporto priemonės ypatumus bei kelio sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atlikdamas lenkimo manevrą išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kliudė ir mirtinai sužalojo priešpriešiais dviračiu atvažiuojančią D. D.. Kadangi aptartais ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytais įrodymais nėra nustatyti jokie žuvusiosios D. D. kalti veiksmai, kurie kažkaip būtų turėję įtakos autoįvykio kilimui, vairuotojas J. V., būdamas atidus, esant palankioms vairavimo sąlygoms, geram matomumui, turėjo galimybę žuvusiąją pamatyti laiku bei atitinkamai reaguoti – sulėtinti automobilio greitį arba sustoti ir taip išvengti jos partrenkimo. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegijai nekyla abejonių dėl J. V. kaltės pažeidus KET 9, 19, 28, 133, 134 ir 141.3 punktų reikalavimus ir padarius Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalį 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Irena IvanovienėZigmas Kavaliauskas