- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-30
- Bylos Nr.
- 1S-214-334/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35394-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Kategorijos
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, E. V. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl E. V. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi E. V. padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuri to paties teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Šalies argumentai
2. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 2024 m. lapkričio 13 d. teikimu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus, prašydama E. V. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti.
3. Skundžiama nutartimi buvo tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl E. V. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo.
Šalies argumentai
4. Skundu E. V. nesutinka su skundžiama nutartimi ir prašo pakeisti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nurodo, kad jis gydomas ilgą laiką, jo psichinė būklė yra gerėjanti, pakankamai stabili. Pažada lankytis pas gydytojus, gerti vaistus, visiškai nevartoti alkoholio. Ketina lankyti anoniminius alkoholikų užsiėmimus, lankytis pas psichologą.
5. Teismo posėdyje E. V. prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmetamas.
7. Išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsta E. V. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, todėl tenkinti E. V. skundą nėra pagrindo.
8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Įstatyme numatyti du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
9. Asmens psichikos būklės vertinimas bei jos nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju svarbią reikšmę įgyja E. V. gydančių gydytojų išvados ir rekomendacijos. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo E. V., pagrįstai rėmėsi Komisijos 2024 m. spalio 25 d. medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad R. E. V. psichinė būsena gerėjanti, tačiau nepakankamai stabili. Stebimuoju laikotarpiu agresijos, režimo pažeidimų, konfliktų nebuvo. Struktūruotoje aplinkoje paciento elgesys formaliai teisingas . Dalyvavo skyriaus užimtumo veikloje. Socialiniai ryšiai – bendrauja su motina, tėvu, kurie ketina ateityje pacientu rūpintis, užtikrinti gydymo tęstinumą ambulatorinėmis sąlygomis. Nusiskundimų neišsako. Teisingai orientuotas savyje, vietoje ir laike. Kontaktui prieinamas, į klausimus atsako pagal prasmę, noriai, kartais su šypsena. Atvirai pasakoja nusikaltimo detales. Nuotaika pakili. Išlieka gynybiškas. Emocijos kintančios, stokoja adekvatumo. Mąstymas pagreitinto tempo, nepakankamai nuoseklus. Dėmesį sukaupia trumpai. Aktyvios psichopatologijos nestebima. Suicidines mintis ir ketinimus neigia. Psichomotorinio sujaudinimo nestebima. Hipobuliškas. Stokoja kritikos savo būklei ir nusikalstamai veikai. Komisija rekomendavo tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. (b. l. 3).
10. Vertinant E. V. socialinį pavojingumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ligoninėje agresijos ir destruktyvaus elgesio nestebėta, tačiau jo psichinė būsena vis dar nėra stabili, jis hipobuliškas, atsiribojęs, nekritiškas savo būsenai. Tai be kita ko patvirtina ir E. V. skundo turinys, kuriame jis ne tik teigia jaučiantis gerai, bet ir planuoja aktyviai dalyvauti įvairiose veiklose. Pažymėtina ir tai, kad jam Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo skirta priverčiamoji medicinos priemonė-ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Tačiau E. V. vartojo alkoholį, nevartojo vaistų, dėl ko būdavo agresyvus, griebėsi peilio, todėl jam Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė-ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis buvo pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę- stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje-VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
11. Įvertintina tai, kad E. V. vartojo vaistus su alkoholiu arba visai nevartojo, todėl nebuvo galima užtikrinti pilnavertės psichikos būsenos stebėjimo ambulatorinėmis sąlygomis, todėl ambulatorinis stebėjimas buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą. Taigi esant minėtos aplinkybės nors E. V. psichikos būsena ir yra gerėjanti, tačiau dar nėra pakankamai stabili, nepakankamai kritiškas savo ligai ir įstatymo uždraustai veikai, dalinai kritiškas alkoholio vartojimui, tėvai taip pat negalėjo padaryti pakankamos įtakos, kad jis laikytųsi gydytojų rekomendacijų ir nevartotų alkoholio. Todėl minėtos aplinkybės, neduoda pagrindo išvadai, kad E. V. sveikatos būklė ir jo pavojingumas pasikeitė į gerąją pusę tiek, kad galima būtų jį stebėti ambulatorinėmis sąlygomis.
12. Aukštesniojo teismo vertinimu, visuma pirmiau aptartų aplinkybių pagrindžia būtinumą E. V.ir toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, o skunde išdėstyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti esant išnykusioms ar iš esmės pasikeitusioms aplinkybėms, dėl kurių asmeniui ir buvo taikyta minėto pobūdžio priverčiamoji medicinos priemonė.
13. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi E. V. pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis taikymas, todėl E. V. skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi
nutaria:
atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – E. V. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.