Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „DS Smith“, gyv. Vilniuje, G. V. g. (duomenys neskelbtini), 3 kartus baustas administracine tvarka, teistas 2014-06-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 1 m. laisvės apribojimu, vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta ?, t. y. iki 8 mėn. laisvės apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitiems žmonėms buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o būtent jis:

2011 m. rugpjūčio 15 d. apie 00.00 val., Vilniaus rajone, kelyje Naujoji Vilnia – A. P. 10 km 950 m, vairuodamas automobilį „H. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį N. M., pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 150 su pakeitimais ir papildymais patvirtintus Kelių eismo taisyklių 9, 105, 133 punktuose nurodytus reikalavimus: vairuodamas transporto priemonę nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas pasirinkta trajektorija nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir nesugebėjo suvaldyti vairuojamo automobilio savo eismo juostoje, dėl ko automobilis praradęs judėjimo stabilumą bei tiesiaeigiškumą, išslydo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešais, priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu „R. E.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. M.. Šio eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės bei nukentėjo automobilio „R. E.“, vairuotojas R. M., kuriam dėl skeveldrinio kairio šlaunikaulio apatinės dalies lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat nukentėjo automobilio „H. C.“ keleiviai: S. V. (S. V.), kuriam dėl dešinės menties lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir M. A. (M. A.), kuriam dėl muštinės kaktos žaizdos nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d.

Kaltinamasis E. G. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, paaiškino, kad dėl savo poelgio gailisi. Jis viršijo leistiną greitį ne specialiai. 2011-08-15 būnant Rudaminoje jam apie 20-21 val. paskambino N. M. ir paprašė, kad jis pavairuotų jos automobilį „H. C.“. Skaidiškėse jis susitiko su N. M. ir S. V. ir nuėjo pas pastarąjį į svečius. Po to jiems pritrūko alkoholio, tai nuvyko į Rudaminos visą parą dirbančią parduotuvę ir grįžo. Prie laiptinės sutiko M. A., kuris paprašė jį pavežti iki tos pačios parduotuvės. Jis pats sėdėjo už vairo, S. V. šalia jo priekyje, o M. A. už jo gale. Automobilio gale nebuvo įmontuotų saugos diržų. S. V. jis liepė užsisegti, bet šis neklausė. Išvažiavo iš Skaidiškių. Jis važiavo apie 90 km/h greičiu. Ant kalno pamatė šviesas, suprato, kad važiuoja automobilis, sumažino greitį. Automobilį sumėtė ant kelkraščio, jis norėjo grįžti į kelią, suko vairą ir susidūrė su priešpriešinėje eismo juostoje važiuojančiu automobiliu „Renault“. Jis įvažiavo į kelkraštį, nes žiūrėjo į spidometrą. Neneigia, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis. Jis viršijo greitį, nesuvaldė automobilio ir susidūrė su kitu automobiliu. Automobilis „H. C.“ kontaktavo priekine ir dešine dalimi su automobiliu „Renault“, kuriam apgadinta priekinė kairė pusė. Po susidūrimo automobilis „Honda“ sustojo kelio viduryje, o automobilis „Renault“ nuriedėjo per griovį į krūmus. S. V. iškrito iš automobilio pro priekinį keleivio langą ir nukrito veidu ant asfalto. M. A. liko sėdėti automobilio gale. Pats jis buvo prisisegęs diržą, tai liko nuo jo randai. Jis išlipo iš automobilio, priėjo prie automobilio „Renault“. Neatsidarė nei vienos jo durelės. Vairuotojas buvo sąmoningas, sakė, kad skauda kojas ir negali išlipti. Medikams skambino jis ir sustojusi moteris. Dėl padaryto jis gailisi. Kitą dieną su tėvu nuvyko į ligoninę aplankyti R. M., siūlė jam pagalbą. Pastarasis prašo 27 500 eurų, o tai dideli pinigai. Jis pats turi skolų, reikia išlaikyti šeimą. Prašė sumažinti civilinį ieškinį iki 5000 eurų, kad sugebėtų jį atlyginti per porą metų. Nukentėjusiojo S. V. civilio ieškinio jis nepripažįsta, nes pastarasis pats neprisisegė saugos diržo. S. V. buvo išgėręs. Jam įvykio metu nebuvo jokio priepuolio.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:

- liudytojos N. M. paaiškinimu teismo posėdžio metu, kad visko gerai neprisimena. Automobilis „H. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė jai. 2011-08-15 buvo pas S. V. Skaidiškėse, vartojo alkoholį. Paprašė E. G. nuvažiuoti į Rudaminą nupirkti cigarečių ar alkoholio. E. G. buvo blaivas, nes nevartojo alkoholio, išvažiavo su S. V.. Po kurio laiko jai paskambino E. G. ir pasakė, kad sudaužė automobilį. Jie nubėgo į įvykio vietą. Pamatė greitąją pagalbą, žmones, sudaužytą jos automobilį ir kitą automobilį. Nukentėjo M. A., S. V.. E. G. nenukentėjo. Jos automobilis po šio įvykio nevažiuojantis. Teismo sprendimu civilinio proceso tvarka kaltinamasis turi atlyginti jai padarytą žalą. Jis kažkiek išmokėjo už padarytą žalą, bet toliau nebemoka. Nukentėjo dar vienas asmuo, tik ji jo nepažinojo;

- nukentėjusiojo S. V. paaiškinimu teisme, kad 2011-08-15 pas jį į Skaidiškes atvyko N. M. ir jos draugas. Išgėrinėjo. Pas jį buvo dar jo tėvai ir E. G.. Pastarasis nevartojo alkoholio. Po 22 val. vakare pritrūko alkoholio ir N. M. automobiliu „H. C.“ nuvyko į Rudaminos naktinę parduotuvę. Vairavo E. G., nes jis nevartojo alkoholio. Grįžus sutiko M. A., kuris paprašė nuvežti jį į naktinę parduotuvę. Važiuojant E. G. viršijo greitį. Jie liepė jam pristabdyti, nes ten posūkis, tačiau E. G. nesureagavo, automobilis pradėjo slysti ir pastebėjo, kad išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kurioje važiavo kitas automobilis. Greitis buvo apie 90-100 km/h. Ten galimas greitis 60-70 km/h, avaringas ruožas. Po greitį ribojančio ženklo įvyko eismo įvykis. Po susidūrimo automobilis atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje ant kelio, o kitas automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio krūmuose. Jis buvo praradęs sąmonę, ją atgavo ligoninėje. Po to sužinojo, kad susidūrė su automobiliu „R. E.“. Byloje yra jo civilinis ieškinys. Prašo priteisti iš E. G. 1800 eurų dėl neturtinės žalos. Pas jį yra įstatyta žandikaulyje plokštelė, jis nejaučia viršutinės lupos. Po traumos patyrė didelį skausmą. Jo veidas buvo visas mėlynas, ištinęs. Nustatė, kad yra lūžis. Jis negalėjo 5 savaites valgyti. E. G. niekas iš jų netrukdė vairuoti. Jis sėdėjo šalia jo. Pagrindinė priežastis, kad E. G. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, buvo didelis greitis. Jis nebuvo užsisegęs saugos diržo, nes pamiršo. Po susidūrimo jis buvo salone. Veidu atsitrenkė turbūt į priekinį automobilio prietaisų skydelį. Jis buvo vidutiniškai išgėręs. Jam nėra žinoma, ar R. M. buvo išgėręs. Nepasakytų, kad automobilis „Renault“ viršijo greitį. Nematė jo iš tolo, pastebėjo, kai jis buvo priartėjęs. Jų automobilis pradėjo slysti. Automobilis buvo geros būklės;

- nukentėjusiojo M. A. paaiškinimu teisme, kad 2011-08-15 apie 22:30 val. jis sutiko S. V.. Su juo buvo E. G., kurį jis matė pirmą kartą. Paprašė, kad jie jį pavežtų iki Rudaminos naktinės parduotuvės. Prieš tai jis buvo išgėręs porą butelių alaus. Vairavo E. G.. S. V. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o jis gale už jo. E. G. pradėjo labai greitai važiuoti, daugiau kaip 100 km/h greičiu. Prie pat kelio vingio vairuotojas susuko vairą ir juos išmetė į priešpriešinę eismo juostą, kurioje važiavo automobilis „Renault“. Smūgis buvo į jų automobilio dešinę pusę automobiliui „Renault“ į priekį. Po susidūrimo automobilis „Renault“ buvo krūmuose. Jų automobilis stovėjo ant kelio. Jis neatsimena ar buvo praradęs sąmonę. Jis nebuvo prisisegęs saugos diržais. Pastebėjo, kad automobilio priekyje nieko nėra. Buvo išmuštas priekinis ir galinis langas. Jis pats išlipo iš automobilio ir pamatė S. V., kuris buvo greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Buvo sužalotas jo paties veidas, rankos, buvo nubrozdinimai. Gydytojai padarė jam porą siūlių ant galvos. Labiausiai nukentėjo S. V.. Prie kito automobilio jų neprileido. Pareigūnas paklausė, kas buvo už vairo ir jie pasakė, kad E. G.. Prieš įvykį sakė E. G. mažinti greitį, nes ten posūkis, tačiau šis neklausė. Pretenzijų jam neturi, tik nori, kad jis būtų nubaustas. Kai susitiko, S. V. buvo išgėręs. Toje vietoje būna daug avarijų, galimas greitis 50 km/h. S. V. nebuvo prisisegęs;

- nukentėjusiojo R. M. paaiškinimu teisme, kad 2011-08-15 vienas važiavo iš Šalčininkų keliu Vilnius - A. P. tarp Rudaminos ir Skaidiškių automobiliu „R. E.“. Jis buvo blaivus. Ten stovi ženklas „70“ ir posūkio ženklas. Ten labai pavojingas posūkis - vingis. Jis važiavo net mažesniu greičiu. Apie 50-70 metrų iki posūkio jis pamatė, kad priešpriešinėje eismo juostoje važiuoja automobilis. Pastarasis užkabino kelkraštį, nes buvo dulkės. Automobilis „H. C.“ norėjo grįžti į kelią, jį užmetė ir jis įvažiavo į jo automobilį. Jis važiavo savo eismo juosta. Bandė išvengti susidūrimo, bet jam nepavyko. Susidūrimas buvo į jo priekinę ir truputį kairę automobilio pusę. Jis buvo prisisegęs saugos diržais. Jis nepamatė kokia dalimi automobilis „Honda“ į jį atsitrenkė, nes švietė žibintai. Po smūgio jo automobilis įvažiavo į griovį. Po eismo įvykio jis nukentėjo - lūžo skeveldrinio kairio šlaunikaulio apatinė dalis. Draudimo bendrovė „BTA“ atlygino jam 2500 eurų dėl neturtinės žalos, o dėl turtinės- 11 403,96 eurų. Jis pateikė 27 500 eurų ieškinį dėl neturtinės žalos. Darbingumo praradimas irgi įeina į neturtinę žalą. Jo sveikata pablogėjo. Draudimo bendrovė jam iki šiol išmokėjo 10 000 eurų už parastas pajamas. Ši kompensacija jam dar bus mokama. Ši žala neturi nieko bendro su jo pateiktu ieškiniu. Jo gyvenimas sugadintas. Jis invalidas. Jis prarado darbingumą, nes lūžo šlaunikaulis. Jam įstatė protezą, padarė penkias operacijas, kurios truko po 8 valandas. Jam nesuaugo kaulas, po to prasidėjo problemos su nugara, nes vaikščiojo su viena koja. Po visų narkozių prasidėjo problemos su širdimi. Visi susirgimai yra susiję su šiuo įvykiu. Draudimo bendrovei jis neturi jokių pretenzijų. Prašo priteisti 27 500 eurų ir už advokato pagalba iš E. G.. Po eismo įvykio buvo atvažiavęs kaltinamojo tėvas. Kaltinamasis nėra nieko atlyginęs iki šiol. Po šio autoįvykio jis turėjo traumą - buvo lūžęs jo implantas. Tai turėjo įtakos jo sveikatos pablogėjimui 2012 metais. Prieš ir po medžioklės jį visada tikrina dėl alkoholio. Nežino, iš kur atsirado jo kraujyje alkoholis. Buvo paimtas jo DNR ir išsiaiškino, kad buvo suklastotas jo kraujas. Jis nevartojo tą dieną jokio alkoholio. Jis pateikė 27 500 eurų ieškinį dėl neturtinės žalos. Turtinę žalą jam atlygino draudimo bendrovė;

- nukentėjusiojo R. M. atstovo paaiškinimu teisme, kad per visą laikotarpį draudimo bendrovė R. M. pilnai atlygino turtinę žalą, į kurią įeina: medikamentai, kuras, sugadinti batai, dėklas, kelnės, prarastas darbo užmokestis. Jam buvo sumokėta 2500 eurų - maksimali suma dėl neturtinės žalos. Kol R. M. buvo gydytas, jam buvo apmokėti nedarbingumo lapeliai. Nuo 2013 metų jis buvo atleistas iš darbo, nes negalėjo dirbti. Jis prarado 60 procentų darbingumo, o nuo 2014 metų jis darbingas tik nuo 0 iki 24 procentų. Jis faktiškai negali dirbti jokių darbų. Draudimo bendrovė kompensuoja tą atlyginimą, kurį žmogus turėjo iki invalidumo. R. M. sunkiai juda. Jis išgyvena, kad jauname amžiuje jis yra invalidas. Jo darbingumo lygis vis blogėja. Jis turėjo kitą traumą - nukrito nuo kėdės. Pirminė šio įvykio priežastis ta, kad jam po eismo įvykio buvo įstatyta plokštė. Jei jos nebūtų, nebūtų ir kitos traumos. Viskas yra priežastiniame ryšyje - po avarijos žmogus neteko sveikatos, lūžo jo šlaunikaulis, po to bevaikščiojant viena koja jam prasidėjo problemos su nugara, o po visų narkozių su širdimi. Žmogus dabar negali gyventi pilnaverčio gyvenimo;

- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VPS KPP specialisto tarnybiniu pranešimu, kad 2011-08-15 apie 00.00 val. Vilniaus r., kelyje Naujoji Vilnia – A. P. 10,950 m E. G., vairuodamas automobilį „H. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelio vingyje nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs automobilio išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „R. E.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. M.. Eismo įvykio metu nukentėjo R. M., M. A., S. V. (1 t., b. l. 1-2);

- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK VTS patrulių būrio tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad tarnybos metu buvo gautas pranešimas, kad kelyje tarp Skaidiškių k. ir Rudaminos k., ties miškeliu, įvyko eismo įvykis su nukentėjusiais žmonėmis. Atvykus į vietą rado sudaužytus automobilius „RENAULT ESPACE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „HONDA CIVIC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis „HONDA CIVIC“ stovėjo priešingoje važiuojamosios dalies pusėje, o „RENAULT ESPACE“ nuo smūgio nuvažiavęs nuo kelio ribų. Du automobilio „HONDA CIVIC“ keleiviai ir automobilio „RENAULT ESPACE“ vairuotojas pristatyti į Lazdynų GMP, t. y. M. A., S. V., R. M. (t. 1, b. l. 3);

- kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra Vilniaus r., kelias Naujoji Vilnia - A. P., 10,950 m. Nustatyta, kad yra kelio vingis į dešinę, po jo tiesus ruožas su nedidele įkalne. Asfaltas sausas. Eismas reguliuojamas kelio ženklais, linijomis. Važiuojamosios kelio dalies plotis – 6 m. Dešinės pusės kelkraščio plotis 1,5 m., kairės -1,4. Kelių eismo įvykio vietoje yra kelio ženklai Nr. 113, 146, 329. Važiuojamąją dalį skiria į priešingas eismo juostas linija Nr. 1.1 – siaura ištisinio ženklinimo linija. Automobilis „HONDA CIVIC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi dešinėje kelio važiuojamoje dalyje, priekine dalimi link A. P. krypties. Nuo galinės ašies 4,0 m, o nuo priekinės – 4,8 m. Automobilis „RENAULT ESPACE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi už kelio ribų priekine dalimi link Naujosios Vilnios pusės. Nuo galinės ašies 4,2 m., nuo priekinės – 3,5 m. atstumu iki kelio važiuojamosios dalies krašto. Padangų pėdsakai išviršiniai, dešiniajame kelkraštyje, pagal „HONDA CIVIC“ važiavimo kryptį. Stabdymo žymės vingiuotos – kairės ilgis 20 m, dešinės - 31 m. Transporto priemonių judėjimo krypties žymės pagal stiklo šukes, tepalus, šoninio slydimo pėdsakus – automobilis „HONDA“ judėjo link A. P., automobilis „RENAULT“ link Naujosios Vilnios. Pagrindiniai duomenys, kurie apibūdina transporto priemonių susidūrimo vietą yra stiklo duženų koncentracija automobilio „RENAUL ESPACE“ važiavimo juostoje. Atlikus apžiūrą paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr.0516122 ir R0407955 (t. 1, b. l. 32-37). Kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. 0407955 2012-01-21 pakvitavimu grąžintas R. M. (t. 1, b. l. 78), vairuotojo pažymėjimas Nr. 0516122 grąžintas E. G. (t. 2, b. l. 25). Graižtvinis šautuvas CZ 550 NA748829, priklausantis medžiotojų klubo „Sakalas“ nariui R. M., pakvitavimu perduotas laikinam saugojimui medžiotojų klubo „Sakalas“ pirmininkui V. M. (Masiul) (t. 1, b. l. 38);

- transporto priemonės techninės būklės patikrinimo apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis „RENAULT ESPACE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis R. M., draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (t. 1, b. l. 39-43);

- transporto priemonės apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „R. E.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 46-52);

- transporto priemonės techninės būklės patikrinimo apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis „HONDA CIVIC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis N. M., draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (t. 1, b. l. 53-54);

- Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-3544 (13), kurioje nurodyta, kad automobilis „H. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš eismo įvykį važiavo nemažesniu nei 64 km/h greičiu. Nustatyti (apskaičiuoti) automobilio „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo greičio prieš eismo įvykį iš turimų duomenų negalima. Šio eismo įvykio eiga (mechanizmas) buvo tokia: automobilis „H. C.“, vairuojamas E. G., važiuodamas keliu Naujoji Vilnia – A. P., link A. P., nemažesniu nei 64 km/h greičiu, kelio vingyje į kairę prarado judėjimo stabilumą ir tiesiaeigiškumą, įvažiavo į dešinės pusės kelkraštį, kur slydo sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę apie 31 m., po to įvažiavo į važiuojamąją dalį, jos kairę pusę ir susidūrė su priešais važiuojančiu automobiliu „R. E.“, vairuojamu R. M.. Automobilis „H. C.“ atbloškė „R. E.“ savo važiavimo kryptimi į kairę ir pavažiavęs į priekį liko stovėti kairėje kelio pusėje kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Automobilis „R. E.“ po susidūrimo buvo atblokštas atgal ir nuslydęs nuo kelio važiuojamosios dalies sustojo kairėje šalikelėje taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Automobilio „H. C.“ vairuotojas E. G. privalėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį (nedidesnį nei maksimalus leistinas), kad galėtų bet kuriuo momentu suvaldyti vairuojamą automobilį ir kelio ruože, pažymėtame siaura ištisine linija (1.1), privalėjo važiuoti dešiniau nuo šios juostos ir palikti tarpą iš kairės, kad galėtų saugiai prasilenkti su priešinga kryptimi važiuojančiais eismo dalyviais. Automobilio „R. E.“ vairuotojas R. M., pastebėjęs jam sudaromą kliūtį privalėjo stabdyti automobilį savo eismo juostoje. Automobilio „H. C.“ vairuotojo E. G. veiksmai - važiuodamas pasirinkta trajektorija ir greičiu nesugebėjo suvaldyti vairuojamo automobilio savo eismo juostoje, dėl ko automobilis praradęs judėjimo stabilumą bei tiesiaeigiškumą, išslydo į priešingos krypties eismo juostą ir trenkėsi į priešais atvažiuojantį automobilį „R. E.“, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Tyrimo pateiktoje medžiagoje nėra tokių objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti, kad automobilio „R. E.“ vairuotojo R. M. veiksmai turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui (t. 1, b. l. 67-70);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 403/12(01), kurioje nurodyta, kad R. M. nustatyta skeveldrinis kairio šlaunikaulio apatinės dalies lūžis, kraujosruva kairės blauzdos viršutinėje dalyje ir krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl šlaunikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgam (ilgiau nei 10 dienų). Sužalojimai padaryti krūtinę ir koją smūginiai paveikus kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicinos pagalbos ir jų padarymo galimybė nurodytomis aplinkybėmis įvykusio eismo įvykio metu, esant automobilio salone, neatmetama (t. 1, b. l. 80-81);

- papildoma Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 403/12(01), kurioje nurodyta, kad R. M. nustatytas skeveldrinis kairio šlaunikaulio apatinės dalies lūžis, kurio gijimas buvo lėtas, ir po 5 su puse mėnesio nuo traumos įvykus pakartotiniam lūžiui, gijimas labai užsitęsė ir kojos funkcija buvo sutrikdyta neįprastai ilgam laikui. Taip pat buvo nustatyta kraujosruva kairės blauzdos viršutinėje dalyje ir krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas. Sužalojimai padaryti krūtinę ir koją smūginiai paveikus kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicinos pagalbos ir jų padarymo galimybė nurodytomis aplinkybėmis įvykusio eismo įvykio metu, esant automobilio salone, neatmetama. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl skeveldrinio šlaunikaulio lūžio kojos funkcija ir sveikata būna sutrikdyta ilgam laikui (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui). Pastaba. Sužalojimui perkvalifikuoti ir sunkaus masto sveikatos sutrikdymui nustatyti esamų medicininių duomenų nepakanka, nes šlaunikaulio lūžio gijimas labai užsitęsė ir kojos funkcija bei sveikata ilgam sutrikdyta po pakartotinio nepilnai sugijusio šlaunikaulio lūžio, 2012-02-05 įvykus pakartotinai traumai – pargriuvus. Ir pastoviai neteko bendro darbingumo, procentai nustatyti ne tik dėl šlaunikaulio lūžio (kairio šlaunikaulio pseudoartrozės, kaip nurodyta nedarbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-772), bet ir dėl kitų šiame akte nurodytų ligų: abipusės gonartrozės III st., stuburo distrofinių - degeneracinių pakitimų, lėtinės radikulopatijos (t. 1, b. l. 89-92);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R. M. kraujyje rasta 1,79 ‰ etilo alkoholio (t. 1, b. l. 95);

- specialisto išvada Nr. S 442/11(01), kurioje užfiksuota, kad atlikus R. M. kraujo pavyzdžio, gauto VTMT toksikologijos laboratorijos, DNR tyrimą, gautas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su R. M. DNR profiliu (1 t., b. l. 105-106);

- Vilniaus teritorinės ligonių kasos pranešimu, kuriame nurodyta, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa baudžiamoje byloje Nr. 57-1- 01480-11draudimo bendrovei išsiuntė pretenziją Nr. 3741 dėl 21317,36 Lt turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiųjų gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose po 2011-08-15 eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Nukentėjusieji šioje byloje yra M. A., S. V. ir R. M. (t. 1, b. l. 111);

- 2015-03-09 Vilniaus teritorinės ligonių kasos pranešimu, kuriame nurodyta, kad draudimo bendrovė pagal pretenziją Nr. 3741 žalą PSDF biudžetui atlygino 2014-01-27 (t. 1, b. l. 113);

- Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pateiktais medicininiais dokumentais, iš kurių matyti R. M. sveikatos būklė ir darbingumo lygis, kuris jam nustatytas 35 % (1 t., b. l. 115-167);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G402/12(01), kurioje nurodyta, kad S. V. 2011-08-15 Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatyta kraujosruvos akių vokuose su nedidele žaizdele dešinės akies vokų išoriniame kampe ir dešinės mentės lūžis. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes mentės lūžio gijimas užtrunka ir sveikata sutrinka ilgam (ilgiau 10 d.). Petys buvo sumuštas ir mentė sužalota kietu buku daiktu, kuriuo galėjo būti automobilio salono vidaus dalis; veidas galėjo būti sužalotas kietais bukais ir nedideliais briaunuotais daiktais, kuriais galėjo būti automobilio stiklas bei jo šukės. Sužalojimai padaryti ne už ilgo prieš kreipiantis medicinos pagalbos ir jų padarymo galimybė nurodytomis aplinkybėmis įvykusio eismo įvykio metu, esant automobilio salone, neatmetama (t. 1, b. l. 175-176);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G404/12(01), kurioje nurodyta, kad M. A. 2011-08-15 Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje nustatyta nedidelė muštinė kaktos žaizda. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Kaktos žaizda padaryta kaktą paveikus kietu buku ar briauną kontakto vietoje turinčiu daiktu prieš kreipiantis medicinos pagalbos ir jos padarymo galimybė nurodytomis aplinkybėmis įvykusio eismo įvykio metu esant automobilio salone, neatmetama (t. 1, b. l. 182-183);

- 2015-03-10 „BTA I. C.“ SE filialo Lietuvoje pranešimu, kuriame nurodyta, kad draudimo išmoka už nukentėjusiųjų gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, po 2011-08-15 eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, Vilniaus teritorinei ligonių kasai yra išmokėta 2014-01-27. Draudimo išmokos yra mokamos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie SADM pagal periodiškai atgręžtinio reikalavimo tvarka teikiamas pretenzijas dėl R. M. išmokėtų kompensacijų, paskirtos apdraustajam, netekus dalies darbingumo dėl įvykio. 2012-03-16 R. M. kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Nukentėjusiajam R. M. 2012-05-11 buvo išmokėta 1056,26 Eur. dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai kompensuoti. M. A., S. V. dėl įvykio metu padarytos žalos nėra kreipęsi, tačiau atsižvelgiant į tai, jog įvardyti asmenys ikiteisminio tyrimo byloje yra pripažinti nukentėjusiais, pateikus pretenzijas dėl žalos atlyginimo, pagrįstos išlaidos bus kompensuotos. R. M. BTA yra išmokėjusi pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (aktuali redakcija įvykio dienai) maksimaliai galimą 2500 EUR dydžio draudimo išmoką neturtinei žalai kompensuoti, todėl M. A. ir S. V. pretenzijas dėl neturtinės žalos atlyginimo įvardijamu atveju gali reikšti tik tiesiogiai įvykio kaltininkui (t. 1, b. l. 193);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad E. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 2, b. l. 28-29);

- teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, iš kurio matyti, kad E. G. įtariamos veikos padarymo metu, t. y. 2011-08-15 sirgo šizotipiniu sutrikimu, laikinoje psichikos veiklos sutrikimo būsenoje nebuvo, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (2 t., b. l. 83-86).

Byloje nustatyta, kad E. G. vairuodamas transporto priemonę nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas pasirinkta trajektorija nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir nesugebėjo suvaldyti vairuojamo automobilio savo eismo juostoje, dėl ko automobilis praradęs judėjimo stabilumą bei tiesiaeigiškumą, išslydo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešais, priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „R. E.“, vairuotojas R. M., kuriam dėl skeveldrinio kairio šlaunikaulio apatinės dalies lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio „H. C.“ keleiviai: S. V., kuriam dėl dešinės menties lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir M. A., kuriam dėl muštinės kaktos žaizdos nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šias aplinkybes patvirtina tarnybiniai pranešimai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, specialistų išvados, nukentėjusiųjų ir liudytojų paaiškinimai. Pats E. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad E. G. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus – nukentėjusiųjų R. M. ir S. V. sveikata, t. y. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. G. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jo asmenybę, kad jis dirba, anksčiau teistas, paskirtą bausmę atliko, 3 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir nuobaudos galioja, be to jis dar 5 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir nors nuobaudos negalioja, jos neigiamai charakterizuoja asmenį, turi sveikatos problemų (2 t., b. l. 48), todėl teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – areštą.

Nukentėjusysis R. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 17377,20 Eur (60 000 Lt) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 73- 75). Civilinis atsakovas „BTA I. C.“ SE informavo, kad R. M. 2015-05-18 dienai išmokėta 13903,96 Eur dydžio draudimo išmoka (11403,96 Eur turtinės žalos ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimui) (2 t., b. l. 133-134). R. M. teismui pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 27500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 289,62 Eur advokato išlaidų atlyginimo, kadangi dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis neteko darbo, jam nustatytas 0-25 % darbingumo lygis (2 t., b. l. 137-145). Teismo posėdžio metu R. M. nurodė, kad draudimo bendrovė jam išmokėjo 10 000 eurų už parastas pajamas. Ši kompensacija jam dar bus mokama. Ši žala neturi nieko bendro su jo pateiktu ieškiniu. Jo gyvenimas sugadintas. Jis tapo neįgaliu.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltininkas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros. Lietuvos A. T. yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

Nukentėjusysis R. M. prašo priteisti iš kaltinamojo 27500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Byloje įrodyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis A. M. tam tikrą laiko tarpą buvo nedarbingas, gydėsi, iki šiol yra išlikę liekamieji reiškiniai. Nukentėjusysis neteko 65 % darbingumo, todėl negali dirbti fizinio darbo, neteko darbo. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ne visi nukentėjusiojo R. M. patirti sužalojimai ir netektas darbingumas yra priežastiniame ryšyje su E. G. sukeltu eismo įvykiu. Byloje nustatyta, kad R. M. jau po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymo patyrė naujus sužalojimus ir jo sveikatos būklė dar labiau pablogėjo, todėl negalima laikyti, kad jo patiriami sunkumai yra vien kaltinamojo E. G. lemti. Be to, R. M. turtinė žala ir dalis neturtinės žalos atlyginta draudimo bendrovės. Spręsdamas atlygintinos žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgė į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pasekmes, įvertino žalą padariusio asmens kaltę, jo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį (kaltinamasis dirba, tačiau turi šeimą, finansinių įsipareigojimų), į dabartinę nukentėjusiojo sveikatos būklę, todėl siekiant nukentėjusiojo ir kaltinamojo teisių pusiausvyros bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajam R. M. priteistina 9000 Eur neturtinei žalai atlyginti ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Be to, R. M. prašė priteisti iš kaltinamojo bylinėjimosi išlaidas, pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kad jis sumokėjo 289,62 Eur advokato išlaidų atlyginimo. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Nukentėjusysis S. V. pareiškė 1800 Eur (6215,04 Lt) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 177). Civilinis atsakovas „BTA I. C.“ SE informavo, kad tenkinti ieškinyje išdėstytą S. V. reikalavimą neturi pagrindo (2 t., b. l. 133-134). Teismo posėdžio metu kaltinamasis E. G. nurodė, kad nukentėjusiojo S. V. civilio ieškinio jis nepripažįsta, nes pastarasis pats neprisisegė saugos diržo, buvo išgėręs. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, kurie teismo įvertintini pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nustatant neturtinės žalos dydį reikia atsižvelgti į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Specialisto išvadoje Nr. G402/12(01) nurodyta, kad S. V. sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Tačiau taip pat nustatyta, kad S. V. buvo neprisisegęs saugos diržu. Teismas mano, jog paties nukentėjusiojo S. V. elgesys, prieštaravęs Kelių eismo taisyklių reikalavimams, taip pat buvo kilusių pasekmių sąlyga. Pažymėtina, kad teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama bausmė būtų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl įvertinus visas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atlygintinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1000 Eur ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Daiktai: iš R. M. paimti pavyzdžiai lyginamajam tyrimui, saugomi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK daiktų saugykloje (1 t., b. l. 107-108) – sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 301-302, 304-305,307-308 str.

nusprendė:

E. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje poilsio dienomis.

Pritaikius BK 42 str. 6 d., 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., E. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę,- draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus.

Kardomosios priemonės kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

N. R. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. G. 9000 Eur neturtinei žalai atlyginti

P. R. M. 289,62 Eur iš E. G. proceso išlaidoms atlyginti.

N. S. V. (S. V.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. G. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti

Daiktus: iš R. M. paimtus pavyzdžius lyginamajam tyrimui – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.