- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- 1-2969-836/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12182-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- L. A.
- Kaltinamasis
- I. M.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Sigitas Štaraitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.5.1.2Būtinosios ginties ribų peržengimas (BK 28 str. 3-4 d.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.9.1Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas esant BK 62 str. 1 d. numatytoms sąlygoms (BK 62 str. 1 d.)
- 1.2.4.1.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
nukentėjusiajam L. A.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 28 straipsnio 3 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis I. M., 2022 m. balandžio 9 d., apie 22.40 val., autobusų stotelėje, esančioje prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), konflikto metu, po to, kai L. A. sudavė jam ne mažiau kaip du kartus kumščiu į veidą, jis, peržengdamas būtinosios ginties ribas, tyčia du kartus kumščiu smogė L. A. į galvą ir vieną kartą peiliu dūrė jam į kairės kojos šlaunies vidinę dalį, padarydamas nukentėjusiajam L. A. durtinę-pjautinę žaizdą kairėje šlaunyje su kairiosios didžiosios poodinės venos sužalojimu, taip savo veiksmais-gynyba, kuri aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, sunkiai sutrikdė L. A. sveikatą.
Kaltinamasis I. M. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad datos nepamena, įvykis galėjo būti 2022 m. balandžio 9 d., apie 22.30 val., autobusų stotelėje, esančioje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Iki įvykio, maždaug iki 22 val. buvo pas draugę, ten būdamas susitarė su D. susitikti ir iškeisti elektroninę cigaretę į kanapes. Nuvažiavo dviračiu iki degalinės, D. apžiūrėjo elektroninę cigaretę, pasakė, kad kanapes turi mašinoje. Nuėjo iki mašinos, D. sėdo į mašiną. Pamatė, kad mašina nori nuvažiuoti, pabeldė į langą, kad atiduotų jam elektroninę cigaretę. Iš mašinos išlipo D. ir L.. L. jam ne mažiau du kartus sudavė į veidą. Jis gindamasis taip pat sudavė L. kumščiu, po jo smūgių L. vėl jį agresyviai puolė, o jis eidamas atgal, laikė ištiesęs rankas, gindamasis įdūrė L. ir pabėgo. Nežinojo, kaip elgtis, bijojo L., gynėsi. Gailisi dėl įvykio. Atsiprašė nukentėjusiojo L. A.. Mokosi, pamokos vyksta iki 14-15 valandos. Dirbo apie mėnesį fabrike (duomenys neskelbtini), bet nebedirba, nes nesutapo mokslo ir darbo grafikas.
Nukentėjusysis L. A. parodė, kad kaltinamajam sudavė du kartus. Kaltinamasis pradūrė jam sausgyslę. Dabar jau viskas sutvarkyta, bet buvo operacija, apie 2 mėnesius vaikščiojo su ramentais. Dabar viskas gerai. Kaltinamajam jokių pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio nereiškia.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.
Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12182-22 pagal dėl L. A. sužalojimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodoma, kad 2022-04-09 apie 22.15 val., aikštelėje prie parduotuvės, (duomenys neskelbtini)., kilusio konflikto metu, I. M. sudavė vieną smūgį peiliu L. A. į kairės kojos šlaunies vidinę dalį. L. A. pristatytas į VšĮ Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, jam skubiai atlikta operacija. L. A. būklė sunki, stabili (1 t., b. l. 14-19).
2022 m. gegužės 11 d. tarnybiniame pranešime dėl veikos perkvalifikavimo nurodyta, kad tyrimo metu, gavus 2022 m. gegužės 4 d. specialisto išvadą Nr. G 703/2022(02), kurioje konstatuota, kad L A. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nusikalstama veika perkvalifikuota į BK 135 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 77-80).
Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog jame užfiksuota vieta, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, tai yra, autobusų sustojimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos niekas nepaimta. Prie apžiūros pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 20-22, 23-28).
2022 m. balandžio 10 d. tarnybiniame pranešime dėl sužaloto L. A. nurodyta, kad I. M. namuose rastas ir paimtas peilis (1 t., b. l. 56-57).
2022 m. balandžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad peilis, kuriuo buvo padarytas nusikaltimas, rastas ir paimtas adresu, esančiu (duomenys neskelbtini). Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 29-31, 32-35).
Byloje buvo paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą, siekiant nustatyti, ar tirti pateiktas objektas (peilis) yra nešaunamasis ginklas ir kokiu būdu jis pagamintas (1 t., b. l. 36-40).
Specialisto išvadoje nustatyta, kad tirti pateiktas peilis yra išgyvenimo (ang. survival) peilis ir prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas. Tirti pateiktas peilis pagamintas pramoniniu būdu (1 t., b. l. 41-45). Peilis priduotas saugojimui (1 t., b. l. 46-48).???
2022 m. balandžio 22 d. kratos protokole nurodyta, kad kratos metu pas D. J. bute ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), narkotinių medžiagų ir kitų nutartyje nurodytų ar civilinėje apyvartoje draudžiamų daiktų ir medžiagų nerasta (1 t., b. l. 73-76).
Specialisto išvadoje Nr. G 660/2022 (02) nurodyta, kad I. M. konstatuota odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairio skruosto srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 99).???
Asmens apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėjus po įvykio I. M., po kaire akimi yra rausvos spalvos kraujosruva (2 t., b. l. 91-95).???
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 14 d. nukentėjusysis L. A. parodė, kad 2022 m. balandžio 9 d. apie 22.00 val., jis susitarė susitikti su draugais prie galinės autobusų stotelės, esančios (duomenys neskelbtini). Čia turėjo atvažiuoti draugai ir jį paimti. Jis atėjęs prie stotelės pamatė iš matymo pažįstamą D. J.. Tuo metu D. žodžiu konfliktavo su jam nepažįstamu vaikinu, jį matė pirmą kartą, nei vardo nei pavardės nežinojo. Tik vėliau, kai su juo susisiekė to vaikino mama, sužinojo, kad jis vardu I.. Ar stotelėje buvo kokia mašina ar ne, jis nematė, matė tik juos du - D. ir I.. Jis, kadangi pažįsta D., nutarė prieiti ir paklausti kas čia vyksta, užstoti D., nes jis dar nepilnametis, todėl nutarė jam padėti. Kai priėjo prie jų, jis iš kart pasakė I., kad pasitrauktų nuo D.. Norėjo taikiai užbaigti jų konfliktą, nors dėl ko jie konfliktavo jis nežinojo. I. nieko nesakęs jam vieną kartą kumščiu sudavė į kairę veido pusę, juto fizinį skausmą. Iš kart po to, kai I. sudavė jam smūgį, jis jam atgal kumščiu sudavė du kartus į veidą. Tada I. jį abejomis rankomis už pečių pastūmė ir išsitraukęs atlenkiamą peilį, dūrė jam vieną kartą į kairę koją, pataikydamas į kirkšnį. Tuo metu, kai I. jam įdūrė, jis kažkaip skausmo nepajuto, tik pamatė, kad kelnės suplėšytos ir smarkiai bėga kraujas, todėl jis nuo I. atsitraukė ir pradėjo bėgti link savo namų. Kartu su juo nuėjo ir D., kuris palydėjo jį iki namų, esančių (duomenys neskelbtini). Šiaip ne taip užlipo iki antro laiptinės aukšto, dar kelias minutes girdėjo, kad aplink susirinko kaimynai, sesuo, mama, o paskui jam dingo sąmonė, pabudo jau Kėdainių ligoninėje. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jam yra išaiškinta (1 t., b. l. 89-92).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 1 d. nukentėjusysis L. A. parodė, kad įvykio metu peilio neįsidėmėjo, tik matė, kad jis yra atlenkiamas, jo atpažinti negalėtų. Tuo metu, kai jį padūrė ir jis bėgo link namų, draugai, kurių jis laukė, dar nebuvo atvažiavę. Dėl kokių priežasčių D. J. nurodė, kad pirmas smūgį I. į veidą sudavė jis, paaiškinti negali, nes taip nebuvo (1 t., b. l. 93-96)
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 13 d. nukentėjusysis L. A. parodė, kad dėl kokių priežasčių E. S., D.K. ir D. J. nurodė, kad įvykio metu stotelėje jie buvo atvažiavę automobiliu "VW Golf", su kuriuo anot jų, jis važinėjosi kartu, jis nežino. Kaip jau minėjo pirmų apklausų metu, įvykio metu autobusų stotelėje jokio automobilio nebuvo, žmonių taip pat ten nebuvo, stotelėje matė tik D. J. ir I., kuris konfliktavo su D.. Jis kartu su E. jo automobiliu nevažiavo, susitikęs su juo tą vakarą nebuvo, nes nespėjo, buvo padurtas. Taip pat patvirtina, kad kai atėjo į stotelę ir pamatė D. su I., I. D. jokių smūgių nesudavė, jie tik konfliktavo žodžiu (1 t., b. l. 97-100).
Specialisto išvadoje Nr. G 703/2022 (02) nurodyta, kad L. A. konstatuota durtinė-pjautinė žaizda kairėje šlaunyje su kairiosios didžiosios poodinės venos sužalojimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Durtinė-pjautinė žaizda kairėje šlaunyje su kairiosios didžiosios poodinės venos sužalojimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 119).
Akistatos metu tarp įtariamojo I. M. ir nukentėjusiojo L. A. esminiai prieštaravimai tarp jų nebuvo pašalinti. Proceso dalyviai kiekvienas laikėsi prie savo ankščiau duotų parodymų (2 t., b. l. 47-51).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 11 d. liudytoja G. G. parodė, kad 2022 m. balandžio 9 d. ji buvo svečiuose pas savo draugę A. A., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Apie 23.00 val., ji su A. išėjo į kiemą ir čia pamatė sunkiai einantį L. A., kuriam padėjo eiti jai iš matymo žinomas vaikinas, vardu D.. D. vedė L., nes L. kraujavo koja. Paklausė kas atsitiko, tai D. pasakė, kad autobusų stotelėj L. kažkas dūrė. Ji su A. labai išsigando ir nuėjo paskui L., kuris atsisėdo laiptinėje antrame (duomenys neskelbtini) namo aukšte. D. kažką pakalbėjo su A. ir išėjo. Tada jos abi iškvietė greitąją pagalbą, atėjo ir kiti namo kaimynai. L. buvo kelis kartus praradęs sąmonę, jam labai stipriai bėgo kraujas iš kojos. Neilgai trukus atvažiavo greitoji medicinos pagalba, kurie skubiai išsivežė L. į Kėdainių priėmimo skyrių. Kaip ir kur buvo sužalotas L. ji nematė, nieko daugiau nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 137-140).???
Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl pokalbio su nepilnamečiu D. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., atlikimo nurodyta, kad siekiant nustatyti visas įvykio aplinkybes, vadovaujantis 2018-06-19 generalinės prokuratūros raštu Nr. 17.2.-3480, 2022-04-29, dalyvaujant motinai Z. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir VTAS specialistei A. J., buvo atliktas pokalbis su nepilnamečiu D. J., kuris pokalbio metu nurodė, jog 2022-04-09 apie 22.00 val., jį draugas E. S. atvežė ir paleido prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios autobusų stotelės (duomenys neskelbtini). Stotelėje, jam išlipus iš automobilio, pamatė link jo ateinantį pažįstamą I., jo pavardės nežino. Jie su I. jau anksčiau yra turėję konfliktų. I. link jo ėjo nusiteikęs agresyviai, bet kaip tik tuo metu į minėtą stotelę atėjo D. draugas L. A., kuris norėjo lipti į automobilį. I. pradėjo stabdyti automobilį. Tada L. išlipo iš automobilio ir vieną ar du kartus kumščiu sudavė I. į veidą. Tada I. iš kart po to išsitraukė peilį ir dūrė L. į koją. D. suprato, kad I. kėsinasi ir į jį, todėl pamatęs, kad čia geruoju nesibaigs, pradėjo bėgti, bet po to sugrįžo į stotelę ir padėjo L. pareiti namo, nes pastarajam stipriai bėgo kraujas iš kojos ir sunkiai ėjo (1 t., b. l. 143-145).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 11 d. liudytojas D. J. parodė, kad L. A. ir E. S. yra jo draugai. 2022 m. balandžio 9 d. apie 22.30 val., tiksliai laiko neprisimena, jis susitiko su savo draugu E. S.. E. atvažiavo pas jį automobiliu "Volkswagen Golf". Su E. dar buvo kažkoks jam nepažįstamas vaikinas. Jie neilgai pasivėžino po Kėdainių miestą ir vėl jį parvežė atgal (duomenys neskelbtini), išleido degalinėje. Degalinėje pamatė I., su kuriuo ankščiau yra turėjęs konfliktų, todėl nusprendė pasukti link savo namų. Jam iš paskos pradėjo sekti ir I.. Priėjo prie autobusų stotelės, į kurią automobiliu privažiavo ir E., todėl siekdamas išvengti konflikto su I., jis įlipo į E. automobilį. Į stotelę atėjo L. A. ir įlipo į jų automobilį. L. įlipus į automobilį, I. pribėgo prie jų ir pradėjo kumščiais laužyti automobilio duris, langus. Kai I. pradėjo daužyti automobilį, jis išlipo ir tada I. puolė prie jo. L. pamatęs, kad I. jį puola, išlipo iš automobilio taip pat. L. pradėjo žodžiais raminti I., sakė kelis kartus "atšok". Bet I. neklausė L. ir jie susikumščiavo. Konflikto metu I. išsitraukė iš megztinio kišenės atlenkiamą peilį ir juo vieną kartą dūrė L. į koją. Iš kart po to L. pradėjo šaukti "padūrė!" (1 t., b. l. 154-157).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. rugsėjo 2 d. liudytojas D. J. parodė iki konflikto pradžios analogiškai kaip ir apklausiamas liudytoju, tačiau konflikto pradžią ir jo eigą patikslino, nurodydamas, kad L. smūgiavo I. pirmas - buvo pirma vienas smūgis, po to antras. I. sudavė smūgius L. atgal, gal porą kartų pataikė. Tada L. sudavė I. dar apie 8 smūgius - "gerą ataką paleido, kumščiais". I. laikė L. už pečių, kažką jie kalbėjo ir tada I. išsitraukė peilį iš kišenės ir papjovė L.. <...> I. sudavė du smūgius atgal ir po to gynėsi. <...> Pirma L. du smūgius, tada I. du smūgius sudavė ir tada L. paleido gerą ataką (1 t., b. l. 193-198, 199).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 17 d. liudytojas E. S. parodė, kad L. A. yra jo draugas, o D. J. taip pat pažįsta, santykiai jų geri, bendrauja. 2022 m. balandžio mėn., tikslios dienos neprisimena, bet galėjo būti balandžio 9 d., jis buvo susitikęs su savo draugu L. A.. Tikslaus laiko neprisimena, bet galėjo būti apie 22.00 val., jis kartu su draugu D. K. automobiliu atvažiavo pas L. prie namų jo paimti, nes su pastaruoju buvo taip susitarę. Jie su D. automobilyje buvo dviese, jis tuo metu vairavo automobilį "WV Golf" sidabrinės spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį buvo pasiskolinęs iš draugo. Jie L. pasiėmė nuo jo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Jie buvo mieste, važinėjosi. Vėliau, praėjus gal apie pusvalandžiui, tiksliai neprisimena, bet jau buvo prietema, L. paprašė parvežti jį namo. Jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį autobusų sustojimą ir ten išleido L.. Jis sustojo išvažiavime iš stotelės greta parduotuvės, o kai L. išlipo iš automobilio, jis pasisuko į dešinę pusę link geležinkelio pervažos. Kai sustojo išleisti L., nuo degalinės pamatė ateinantį D. J.. D. iš paskos ėjo nepažįstamas vaikinas, kuris kaip vėliau sužinojo buvo vardu I.. D. priėjo prie jo automobilio ir pro pravirą langą pasisveikino. Tuo metu L. išlipo, todėl jie su D. daugiau nekalbėjo ir su D. ketino išvažiuoti. L. su D. liko stotelėje. Prie pastarųjų priėjo I.. Jie su D. tik pradėjo judėti ir pajuto į automobilio langą smūgį. Sustojęs pamatė, kad tai D., kuris atidarė vairuotojo pusės galines dureles ir pasakė, kad "P. padūrė". L. A. pravardė yra "P.". Kai D. jam pasakė, kad padūrė "P." jis apsidairė ir pamatė, kaip iš už parduotuvės, esančios prie autobusų stotelės, ateina L., susiėmęs už kojos, pastarojo pilvas ir kirkšnys buvo kruvinos. Jis paklausė, kas čia atsitiko, tačiau L. nieko nesakęs pradėjo bėgti link savo namų. D. nubėgo L. iš paskos. I. tuo metu jis jau nebematė. Kai D. su L. nubėgo link namų, jie su D. nuvažiavo. Viskas truko kelias minutes, jis labai išsigando. Paties konflikto, kurio metu buvo sužalotas L., jis nematė. Kodėl L. A. neigia, jog tą vakarą jie buvo susitikę, jis nežino (2 t., b. l. 3-6, 7-10).
Liudytojas D. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 23 d. parodė analogiškai kaip ir liudytojas E. S. (2 t., b. l. 13-16).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. R. specialaus liudytojo statusu parodė, kad 2022 m. balandžio mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena, vakare, tikslaus laiko neprisimena, lauke jau buvo tamsu, tai gal galėjo būti apie 23-24 val., jam paskambino giminaitė K. K., ar M., tiksliai nežino, ji I. M. mama, ir paprašė atvažiuoti pas ją į namus dėl I., nes jis ten su kažkuo sukonfliktavo, todėl ji buvo pasimetus ir paprašė atvažiuoti. Nelabai suprato, kas ten įvyko, todėl nuvažiavo pas K.. Kai atvažiavo I. jau buvo namuose, jo paklausė kas atsitiko. I. paaiškino, kad jis buvo mieste ir ten norėjo parduoti elektroninę cigaretę, bet tą elektroninę cigaretę iš jo atėmė ir dėl to kilo konfliktas tarp jo ir kažkokių vaikinų, o konflikto metu kilo muštynės, kurių metu I. peiliu sužalojo kitą vaikiną. I. sakė, kad prieš tai jis susirašinėjo su pažįstamu D. ir tarėsi, kad jie susitiks ir I. parduos savo elektroninę cigaretę, todėl jie susitiko (duomenys neskelbtini). Bet tas D., su kuriuo I. susirašinėjo buvo atvažiavęs su kitais draugais, automobiliu, o I. pats buvo su dviračiu. I. pasakė, kad jis važiuodamas iš savo draugės tiesiog sustojo parduoti D. tą cigaretę, bet sakė D. pasiėmė tą cigaretę ir įlipo į automobilį, kuriame sėdėjo kiti jo draugai ir norėjo neatsiskaitęs išvažiuoti, todėl I. puolė prie jų mašinos, kad grąžintų jam jo elektroninę, nes D. už ją nepadavė jokių pinigų. Dėl to tarp jo ir tų vaikinų, kilo konfliktas. I. sakė, kad keliese išlipo iš to automobilio ir puolė jį mušti, todėl jis gindamasis dūrė vienam iš tų vaikinų peiliu. Kai K. gavo kontaktus nukentėjusiojo šeimos narių, jo reikalas buvo baigtas, jis jai padėjo ir viskas, daugiau nebesikišo į jų reikalus. D. J. jokių pinigų nesiūlė ir neprašė jo neduodi jokių parodymų prieš I. M., kodėl D. taip sako nežino, tai yra netiesa. Su D. J. nėra turėjęs jokių reikalų, matė jį pirmą kartą (2 t., b. l. 22-25).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta K. M. specialaus liudytojo statusu parodė, kad 2022 m. balandžio 9 d., apie 23.30 val. I. M., jos sūnus, grįžo į namus, nes prieš tai buvo išvažiavęs pas savo draugę. Kai jis sugrįžo ji matė, kad yra labai išsigandęs, todėl paklausė, kad atsitiko ir jis pradėjo pasakoti, kad buvo susitaręs su pažįstamu D. J., kad jis D. ar tai parduos ar iškeis į kažką savo elektroninę cigaretę, bet kai jie susitiko (duomenys neskelbtini), D. iš jo paėmė tą cigaretę ir įlipo į automobilį, kuriame buvo daugiau jo draugų ir pradėjo važiuoti, tada I. pradėjo stabdyti jų automobilį ir tuo metu iš mašinos išlipo D. ir kitas vaikinas, kurio I. nepažįsta ir tada tas vaikinas sudavė smūgius I., o jis gindamasis dūrė peiliu tam vaikinui ir jį sužalojo. Po įvykio I. dviračiu išvažiavo namo, o ta mašina išvažiavo. Ji labai išsigando ir pasimetė, kai I. viską papasakojo, klausė, kaip tas vaikinas, kurį padūrė, bet I. nežinojo. Nežinodama ką daryti, paskambino savo giminaičiui R. R. ir paprašo, kad atvažiuotų į namus. Kai atvažiavo R. viską jam papasakojo, jis iš kart pasiūlė, kad reikia bandyti per D. surasti nukentėjusįjį, nes D. jį pažinojo, o I. ne. Todėl "Facebook" socialiniame tinkle rado D. J. profilį, parodė R. jo nuotrauką ir jis pažadėjo padėti su juo pasikalbėti. Sekančią dieną R. mieste pamatė D., su juo pasikalbėjo, jis pažadėjo suorganizuoti susitikti su nukentėjusiojo vaikino, kaip vėliau sužinojo vardą L., tėvais. Tą pačią dieną, apie 17.00 val. ji kartu su R. susitiko su D. ir paprašė, kad suvestų su L. tėvais, tai jis parodė namą, kur gyvena L. mama, bet pasikalbėti mama neatėjo, atėjo L. sesuo, su ja pasikalbėjo ir visi kartu, ji, R., D. ir L. sesuo nuvažiavo į ligoninę, nes norėjo pasiteirauti kokia L. sveikata, su juo pasikalbėti. Į ligoninę niekas neįleido, todėl ji paprašė L. sesers, kad duotų telefonu pasikalbėti su L.. Su juo pasikalbėjo, paklausė, kaip jaučiasi ir susitarė, kad sutinka jam atlyginti padarytą žalą, sutarė, kad L. sumokės 1 000 eurų. Bet L. žalos taip ir neatlygino, nes iš pradžių buvo viską sutarę, bet vėliau kaip suprato L. netiko siūloma suma, todėl taip ir liko žala neatlyginta, nei jis jai, nei ji jam daugiau neskambino, daugiau nekalbėjo (2 t., b. l. 35-38).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir kaltinamojo veikos kvalifikavimo motyvai
BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.
Kaltinamasis apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teismo posėdyje pripažino, kad 2022 m. balandžio 9 d., apie 22.40 val., autobusų stotelėje, esančioje prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), konflikto metu, po to, kai L. A. sudavė jam ne mažiau kaip du kartus kumščiu į veidą, jis, tyčia du kartus kumščiu smogė L. A. į galvą ir vieną kartą peiliu dūrė jam į kairės kojos šlaunies vidinę dalį. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo L. A., liudytojo D. J. duoti parodymai, garso ir vaizdo įrašų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, taip pat Valstybinės teismo medicinos tarybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 703/2022 (02) kurioje nurodyta, kad L. A. konstatuota durtinė-pjautinė žaizda kairėje šlaunyje su kairiosios didžiosios poodinės venos sužalojimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Durtinė-pjautinė žaizda kairėje šlaunyje su kairiosios didžiosios poodinės venos sužalojimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 119).
Taigi, tarp kaltinamojo veiksmų ir sukeltų padarinių yra juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo aplinkybės bei jo masto nustatymas abejonių nekelia, todėl kaltinamojo nukentėjusiajam padarytas sužalojimas pagrįstai kvalifikuotas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu aiškindamas nukentėjusiajam nustatyto kūno sužalojimo padarymo aplinkybes, nurodė, kad peiliu L. A. dūrė gindamasis nuo jo, tai yra, nukentėjusiajam sudavus kumščiu kaltinamajam į galvos sritį, jis sudavė nukentėjusiajam atgal į galvos sritį ir stumdamas jį nuo savęs dūrė peiliu. Specialisto išvadoje Nr. G 660/2022 (02) nurodyta, kad I. M. konstatuotas odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairio skruosto srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 99-100). Asmens apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėjus po įvykio I. M., po kaire akimi yra rausvos spalvos kraujosruva (2 t., b. l. 91-95).
Kiekvienas asmuo turi teisę į būtinąją gintį, šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1 dalis). BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio bei pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K- 205- 719/2020). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 194- 387/2021). BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija, kurios vienas požymių – pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi buvimas. Įstatymas numato tris sąlygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas: 1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo; 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata; 3) tai padaryta tiesiogine tyčia. Be to, BK 28 straipsnio 3 dalyje numatytos dvi išimtys, kai net ir nustačius aiškų gynybos neatitikimą kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, nepripažįstama, kad buvo peržengtos būtinosios ginties ribos: kai tai padaryta dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, ir kai buvo ginamasi nuo įsibrovimo į būstą. Teismų praktikoje pasisakyta, kad išvada apie būtinosios ginties ribų peržengimą daroma nustačius, kad tiesiogine tyčia besikėsinančiajam padaryta aiškiai didesnė žala negu verti ginami teisės ir (ar) interesai, į kuriuos buvo kėsinamasi, kai panaudotos gynybos priemonės nebuvo būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350-222/2015, 2K568-139/2015, 2K-13-507/2017). Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo neatleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Įstatymų leidėjas, pripažindamas socialinį būtinosios ginties vertingumą, palieka teismui teisę asmeniui, peržengusiam būtinosios ginties ribas, skirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę arba skiriant bausmę pripažinti tokią situaciją atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog 2022 m. balandžio 9 d., apie 22.40 val., autobusų stotelėje, esančioje prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilus konfliktui, L. A. sudavė kaltinamajam ne mažiau kaip du kartus kumščiu į veidą ir kaip matyti šio konflikto ir fizinio smurto naudojimo iniciatoriumi buvo nukentėjusysis. Iš nuoseklių kaltinamojo parodymų teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, jam nustatytų sužalojimų, iš L. A. parodymų teisme matyti, jog L. A. naudojo fizinį smurtą kaltinamojo atžvilgiu, suduodamas smūgius į galvos sritį, teismo vertinimu, L. A. kėsinimasis į I. M. sveikatą buvo pavojingas, realus ir akivaizdus, tai yra, buvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija. Taigi, kaltinamasis įvykio metu gynėsi nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus L. A. kėsinimosi peiliu durdamas jam į koją ir tuo padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Sprendžiant klausimą, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, svarbu tai, jog pagal kaltinamajam nustatytų sužalojimų pobūdį, nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusiojo kėsinimasis į kaltinamojo sveikatą buvo labai intensyvus ar keliantis grėsmę jo gyvybei. Vis tik kaltinamasis gindamasi nuo L. A. veiksmų dūrė jam peiliu į koją.
Būdamas veiksniu ir savo veiksmus bei dėl jų galinčias kilti pasekmes gebančiu suvokti asmeniu, taikydamas nukentėjusiajam peiliu, I. M. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, nors galėjo atsitraukti, pabėgti ir pan. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad I. M. veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia, o jo gynyba –tyčinis dūris peiliu nukentėjusiajam į koją, sukėlę nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, todėl padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, jis peržengė būtinosios ginties ribas. Esant nustatytoms aplinkybėms kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimo motyvai.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1-8 punktai).
Skirdamas kaltinamajam I. M. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, peržengdamas būtinosios ginties ribas padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), taip pat tai, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – dėl padarytos veikos kilo reali grėsmė nukentėjusio asmens gyvybei (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – jauno amžiaus, neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas kaip problemų nekeliantis mokinys (2 t., b. l. 105-117, 119), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų registre neregistruotas (2 t., b. l. 118). Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam būtų užfiksuoti kokie nors po sužalojimo atsiradę liekamieji sveikatos pablogėjimo reiškiniai. Pats nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, jam atleido. Iš visų šių aplinkybių teismas turi pagrindo spręsti, kad I. M. nėra linkęs nusikalsti ir nusikalto atsitiktinai.
Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas (iki dešimties metų).
BK 28 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu.
Pagal BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teikė išsamius parodymus apie nusikalstamos veikos padarymą, tuo padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Yra trys kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas. Kaltinamasis atlygino nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Kitokios turtinės žalos nusikaltimu nebuvo padaryta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad byloje yra sąlygos, numatytos BK 62 straipsnio 1 dalyje, teikiančios pagrindą taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nagrinėjamu atveju, I. M. asmenybės ir jo padarytos veikos vertinimas leidžia teismui daryti išvadą, jog net minimalios BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos ir prokuroro prašomos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, pirmą kartą teisiamam kaltinamajam būtų neteisingas. Darydamas tokią išvadą teismas, visų pirma, įvertina padaryto nusikaltimo aplinkybes, faktą, jog nukentėjusysis naudojo fizinį smurtą prieš kaltinamąjį ir jis, gindamasi nuo nukentėjusiojo veiksmų, padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Nors L. A. buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o kaltinamojo veiksmai duriant peiliu į pavojingą kūno vietą yra neabejotinai pavojingi, tačiau jo padarytas sužalojimas rimtesnių sveikatos sutrikimų nukentėjusiajam nesukėlė. Pažymėtina, kad BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, įstatymo leidėjo įvertinas kaip sunkus nusikaltimas, nukentėjusiajam gali sukelti labai skirtingas pasekmes – tiek visišką neįgalumą, tiek ir nežymius liekamuosius reiškinius (kaip yra nagrinėjamu atveju). Akivaizdu, kad aptartais atvejais skiriasi padaryto nusikaltimo pavojingumas, ir į šią aplinkybę būtina atsižvelgti skiriant bausmę.
Vertinat kaltinamojo asmenybę pažymėtina, kad jis yra labai jauno amžiaus, neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi, kas rodo, jog jis nėra linkęs nuolat ir piktybiškai pažeidinėti įstatymus. Nustatytos trys jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Siekiant užtikrinti teisingumo pricipo įgyvendinimą, skiriant bausmę svarbu atsižvelgti ir į nukentėjusiojo poziciją dėl padaryto nusikaltimo. Šiuo atveju nukentėjusysis teismui nurodė, kad jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, jam atleido.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad I. M. padarytas nusikaltimas, numatytas 135 straipsnio 1 dalyje, nėra tokio sunkumo, o kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik jam skiriant laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad byloje yra sąlygos, numatytos BK 62 straipsnio 1 dalyje, teikiančios pagrindą taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kurio dydis, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, nustatytinas didesnis nei vidutinis, numatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje.
Teismo manymu, laisvės apribojimo bausmė leis kontroliuoti kaltinamojo elgesį, tačiau neizoliuos jo nuo visuomenės, artimųjų ir taip skatins teigiamus jo gyvenimo pokyčius. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) mokytis, arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į jo asmenybę, yra pakankamai griežta, efektyvi ir baudžianti, kad jis ne tik suvoktų savo neteisėtų veiksmų pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, bet ir pajustų neigiamas tokių veiksmų pasekmes.
Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Dėl civilinio ieškinio.
Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) pateikė civilinį ieškinį dėl 703,71 Eur turtinės žalos priteisimo (1 t., b. l. 124-28). Civilinis ieškovas nurodė, kad L. A. dėl patirtų sužalojimų buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 703,71 eurai. Šioje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį L. A.. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis nuo 2022 m. balandžio 10 d. iki 2022 m. balandžio 13 d. buvo gydytas ligoninėje, dėl žaizdos jam buvo suleistos vakcinos. Teismas, atsižvelgdamas į tai bei į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad dėl nukentėjusiojo gydymo civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) patyrė 703,71 Eur žalą, sprendžia, kad civilinis ieškinys pagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).
2022 m. lapkričio 14 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė teismui grynųjų pinigų įmokėjimo kvitą, iš kurio matyti, jog I. M. 2022 m. lapkričio 14 d. atlygino (duomenys neskelbtini) 703,71 eurus turtinės žalos, todėl procesas dėl žalos priteisimo nutraukiamas.
Dėl kitų procesinių klausimų.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. balandžio 10 d. 3.15val. iki 2022 m. balandžio 10 d. 17.52 val. Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios (2 t., b. l. 57-61, 101-102). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu, į I. M. skirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo (1 dieną, 1:2).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį, perduotą saugoti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį (pagal 2022 m. rugpjūčio 4 d. kvitą B, serija BBB Nr. KA VPK 011181), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), (1 t., b. l. 48).
Proceso išlaidos (4,48 Eur), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios neviršija galimos nepriteistinos proceso išlaidų sumos, iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
I. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalį, skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir mokytis arba dirbti, arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę sumažintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir mokytis arba dirbti, arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu, į I. M. skirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 10 d. 3.15val. iki 2022 m. balandžio 10 d. 17.52 val. (1 dieną, 1:2).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį, perduotą saugoti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį (pagal 2022 m. rugpjūčio 4 d. kvitą B, serija BBB Nr. KA VPK 011181), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.