- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- A17.-167-957/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05335-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
- Kategorijos
- 16.9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.5Alkoholinių gėrimų vartojimas ar turėjimas, kai tai daro jaunesni negu aštuoniolikos metų asmenys (ANK 485 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalį, 485 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. S. 2019 m. gruodžio 16 d., apie 00.50 val., Vilniuje, Viršuliškių g. vairavo automobilį „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,77 promilės girtumas, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje.
Be to, E. S., būdamas devyniolikos metų amžiaus, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 16 d., apie 00.50 val., vartojo alkoholinius gėrimus (jam nustatytas 0,77 promilės girtumas), taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 485 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. S. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad buvo gimtadienyje pas draugus, susipyko su panele ir grįžęs namo paėmė mašiną ir išvažiavo. Automobilį gavo iš mamos, pasiėmė iš jos raktus, tačiau mama to nematė. Ji buvo kitame kambaryje, o raktai visada koridoriuje kabo. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, gėrė šampaną, buvo neblaivus, negalvojo, todėl taip gavosi. Alkoholio dažnai nevartoja. Dėl to kas įvyko, labai gailisi, daugiau tai nepasikartos.
Suinteresuotas asmuo A. S. apklausiama teisme parodė, kad automobilis priklauso jai. Tokių atvejų nėra buvę, jeigu būtų žinojusi, būtų slėpusi raktus. Negalėjo net pagalvoti, kad taip galėtų nutikti. Vakare nuėjo miegoti, o ryte sūnus pasakė, kad taip įvyko. Sūnus tikrai alkoholio dažnai nevartoja. Pasak jos, labai norėtų, kad nebūtų atimtas automobilis. Vertina situaciją, padarė išvadą dėl šio incidento, kalbėjo su sūnumi ir nusprendė, kad turi būti savarankiškas, susirasti darbą, surado butą nuomai. Dėl šio įvykio, kuriuo sūnus padarė jai labai didelę žalą, patiria labai didelį stresą.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. M. 2019 m. gruodžio 16 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-114154-2019 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, E. S. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys bei jo paties paaiškinimas, kuriame nurodo, jog gailisi ir atsiprašo (b. l. 2-3).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. M. 2019 m. gruodžio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. gruodžio 16 d., apie 00.50 val., patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu L. S., Laisvės pr. pastebėjo važiuojantį automobilį „Ford“, kuris pastebėjęs jų automobilį iškart nusuko į Viršuliškių g., dėl to nuspendė jį patikrinti. Sustabdžius automobilį „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) Viršuliškių g., kaip paaiškėjo, vairavo E. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris neturi ir niekada neturėjo teisės, suteikiančios vairuoti tos kategorijos transporto priemones. Nuo asmens sklido alkoholio kvapas, todėl jį patikrinus alkotesteriu, buvo nustatytas 0,77 promilių girtumas. E. S. su pažeidimu sutiko, vietoje surašytas protokolas. Automobilis nuvežtas į Minsko pl. 21 (b. l. 4).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 16 d., 1.04 val. E. S. buvo nustatytas 0,77 promilių girtumas (b. l. 5).
Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2019 m. spalio 3 d. patikros sertifikato Nr. 1141583 matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARJK-0111 yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. balandžio 3 d. (b. l. 6).
Iš asmens anketinių duomenų apie asmens dokumentus matyti, kad E. S. nėra išduotas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 8).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).
Dėl E. S. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir 485 straipsnio 1 dalyje
Motyvuojamoji dalis
ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui už vairavimą neturint tam teisės ir esant neblaiviam (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens. Šio pažeidimo turinį sudaro KET 14 punkte numatyta taisyklė, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Tuo tarpu ANK 485 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už alkoholinių gėrimų ir kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų vartojimas ar turėjimas, kai tai daro ne jaunesni negu šešiolikos, bet jaunesni negu dvidešimt metų asmenys.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo E. S. kaltę, padarius ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir ANK 485 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, patvirtina byloje esantys įrodymai. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Visų pirma pažymėtina, jog pats administracinėn atsakomybėn traukiamas E. S. apklausiamas teismo posėdžio metu pripažino nusižengimus ir parodė, kad tą dieną buvo gimtadienyje pas draugus. Grįžęs namo paėmė mašiną ir išvažiavo. Pasiėmė automobilio raktus mamai nematant, kadangi ji buvo kitame kambaryje, o raktai visada koridoriuje kabo. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, gėrė šampaną, buvo neblaivus, negalvojo, todėl taip gavosi. Taipogi iš byloje esančio E. S. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos jo padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės bei jo paties paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad gailisi bei atsiprašo (b. l. 2-3). Be administracinėn atsakomybėn traukiamam E. S. surašyto administracinio nusižengimo protokolo bei visiško jo prisipažinimo, jo kaltę padarius protokole nurodytus nusižengimus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Štai policijos pareigūno T. M. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. gruodžio 16 d., apie 00.50 val., patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu L. S., Laisvės pr. pastebėjo važiuojantį automobilį „Ford“, kuris pastebėjęs jų automobilį iškart nusuko į Viršuliškių g. Sustabdžius minėtą automobilį „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinimui Viršuliškių g., kaip paaiškėjo, jį vairavo E. S., kuris neturi ir niekada neturėjo teisės, suteikiančios vairuoti tos kategorijos transporto priemones. Nuo asmens sklido alkoholio kvapas, todėl jį patikrinus alkotesteriu, buvo nustatytas 0,77 promilių girtumas (b. l. 4). Aplinkybę, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemones patvirtina byloje esantys asmens anketiniai duomenys, iš kurių matyti, jog E. S. vairuotojo pažymėjimas nėra išduotas (b. l. 8). Tuo tarpu iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 16 d., 1.04 val. E. S. buvo nustatytas 0,77 promilių girtumas (b. l. 5). Šie įrodymai patvirtina protokole nurodytas esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. apklausiamas teisme patvirtino tą dieną vartojęs alkoholinius gėrimus. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 485 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už alkoholinių gėrimų ir kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų vartojimą ar turėjimą, o ne už buvimą apsvaigus nuo alkoholio, E. S. surašytame administracinio nusižengimo protokolas tikslintinas, nurodant, jog E. S., būdamas devyniolikos metų amžiaus, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 16 d., apie 00.50 val., vartojo alkoholinius gėrimus (jam nustatytas 0,77 promilės girtumas), taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 485 straipsnio 1 dalyje.
Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog E. S. 2019 m. gruodžio 16 d., apie 00.50 val., Vilniuje, Viršuliškių g. vairavo automobilį „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,77 promilės girtumas, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, taip pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Toks pažeidimas protokole teisingai kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį.
Taip pat esant pirmiau išdėstytiems įrodymams ir aplinkybėms, konstatuotina, jog E. S., būdamas devyniolikos metų amžiaus, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 16 d., apie 00.50 val., vartojo alkoholinius gėrimus (jam nustatytas 0,77 promilės girtumas), todėl ši jo veika kvalifikuotina pagal ANK 485 straipsnio 1 dalį
Dėl E. S. skirtinų nuobaudų
ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. ANK 485 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo dešimt iki keturiolikos eurų.
Skirdamas administracines nuobaudas E. S., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį – tiesiogine tyčia padaryti du administraciniai nusižengimai, vienas jų, susijęs su transportu ir kelių ūkiu, kuris yra pakankamai šiurkštus, vairavimas neblaiviam neturint tam teisės, keliantis itin didelį pavojų eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams, kitas – susijęs su viešąją tvarka, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo E. S. asmenybę – jauno amžiaus, dirbantis, baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas sumoka (b. l. 9-12), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas. E. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs ANK numatytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, E. S. skirtinos ANK 424 straipsnio 4 dalies, 485 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini minimalūs. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
Teismas šiuo atveju nenustatė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti E. S. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, nuobaudą. Nagrinėjamu atveju E. S. savo kaltę pripažino ir nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti laikytinos išskirtinėmis ir apibūdinančiomis E. S. ar jo padarytas veikas kaip išskirtinai nepavojingus ir leidžiančiomis taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas pažymi, kad E. S. apibūdinanti informacija įvertintina tik skiriant jam nuobaudą sankcijos ribose ir nustatant baudų dydį lygų vidurkiams, o aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad tokių nuobaudų dydžiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, byloje nėra, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti E. S. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį iš bendros taisyklės.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo
ANK 424 straipsnio 5 dalies pagrindu už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Automobilis „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymo priemonė. Vis dėlto, vien aplinkybės, kad automobilis yra administracinio nusižengimo priemonė, nepakanka priimti sprendimui dėl transporto priemonės konfiskavimo. Įstatymas numato konkrečius atvejus, kai galimas kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimas. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos yra alternatyvios, o tai reiškia, kad teismas turi nustatydamas bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų, turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad transporto priemonė „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso pažeidėjo mamai (b. l. 13). A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilis priklauso jai. Tokių atvejų nėra buvę, jeigu būtų žinojusi, būtų slėpusi raktus. Vakare nuėjo miegoti, o ryte sūnus pasakė, kad taip įvyko. E. S. teisme patvirtino mamos išsakytus teiginius, kad automobilį paėmė nežinant mamai.
Aptartos aplinkybės patvirtina, jog A. S. nežinojo, kad jos turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. ANK 29 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kad ne pažeidėjui priklausantis daiktas gali būti konfiskuojamas tik tuomet, kai savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje žinojimas aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o turėjimas žinoti – kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pareiga pasidomėti (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-155-654/2019). Vien bendro pobūdžio prielaidos apie turėjimą, galimybę žinoti negali būti naudojamos transporto priemonės savininko nenaudai, priešingu atveju, būtų plečiamai aiškinama ir taikoma įstatymo norma, kas nėra leistina. Pagal esamą teisinį reglamentavimą ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto sąlyga gali būti taikoma tik tuo atveju, jei trečiasis asmuo žinojo, t. y. turėjo duomenų, kad automobilis bus panaudotas vairavimui esant neblaiviam. Duomenų, kad A. S. būtų žinojusi, jog įvykio dieną sūnus vartojo alkoholinius gėrimus, ir leidusi jam naudotis jai priklausančia transporto priemone, bylos medžiagoje nėra. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad A. S. elgėsi itin nerūpestingai ar aplaidžiai ir tuo sudarė sąlygas savo turto naudojimui priešingiems visuomenės interesams. Nenustačius nei vienos iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, transporto priemonės „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), konfiskavimas netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 29 straipsniu, 35 straipsniu, 38 straipsniu, 424 straipsnio 4 dalimi, 485 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
E. S. (E. S.) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio vieno šimto eurų (1 100 Eur) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.
E. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 485 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam dešimt eurų (10 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, E. S. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio vieno šimto eurų (1 100 Eur) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs N. B. AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19108929308 ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.