- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-20
- Bylos Nr.
- II-2-286/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00092-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Rimkus
- Pažeidėjas
- D. K.
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. K., jos atstovui advokatui V. V., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovui – Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio vyriausiajam specialistui M. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, dirbančios (duomenys neskelbtini) vyr. specialiste, gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-01-09 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio įgaliotas pareigūnas vyriausiasis specialistas M. D. surašė D. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 087145, kuriame nurodė, kad 2014 metų rugsėjo mėnesį, atliekant žemės stumdymo darbus žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 404 m² plote buvo užpilta miško paklotė ir 129 m² pievos miško žemėje, t. y. šiais veiksmais D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau –Įstatymo) 17 straipsnį, padarydama administracinio teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 68 straipsnyje.
Tas pats pareigūnas 2015-01-23 nutarimu Nr. 090057 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AB-0001 administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. K. už padarytą pažeidimą paskyrė administracinę nuobaudą – 14 Eur baudą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama skundžiamą nutarimą panaikinti. Skunde nurodo, kad organizuodama vandens telkinio valymo ir praplėtimo darbus, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymu Nr. D1-590/3d-583 „Dėl dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Atsižvelgiant į Aprašo 15 punktą, pagal kurį planuojant įrengti didesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį vandens telkinį privaloma raštu pateikti informacija apie telkinio įrengimo vietą Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui, 2014-08-04 raštu informavo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos rajono agentūrą apie telkinio įrengimo vietą ir nurodė, kad iškastos žemės bus išsklaidytos jos sklypo ribose, o pridėtame žemės sklypo plane pažymėjo vandens telkinio įrengimo vietą. Neigiamo atsakymo iš Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos rajono agentūros negavo, todėl 2014-09-23 darbams atlikti pasamdė rangovus, kurie savo technika išvalė vandens telkinį ir jį praplatino, o iškastas žemes išstumdė tame pačiame sklype. Pagal Aprašo 13 punktą, dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu iškastas gruntas ir (arba) derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims. Toks gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudojamas reljefui formuoti žemės sklype, kuriame įrengiamas dirbtinis vandens telkinys. Aprašo 14 punktas nurodo baigtinį sąrašą vietų, kuriose iškastas gruntas ir (arba) derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti sandėliuojamas ir paskleidžiamas, t. y. pelkių ir šaltinynų teritorijose, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis kaip 1 metras, akmenynuose, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, natūraliose pievose, potvynių užliejamose teritorijose. Rangovams atliekant darbus, žemės buvo išsklaidytos jai priklausančiame žemės sklype - dalis pievoje, o dalis šalia tvenkinio esančio miškelio teritorijoje, todėl Aprašo 14 punkto reikalavimai nebuvo pažeisti.
Institucijos, surašiusios nutarimą, atstovas prašė skundą atmesti, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio M. D. 2015-01-23 nutarimą Nr. 090057 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AB-0001 pripažinti teisėtu ir pagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe. Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta administracinė nuobauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 68 straipsnyje, padarymą. Pagal ATPK 68 straipsnį atsakomybė kyla už savavališką miško paklotės naikinimą, žalojimą ar rinkimą.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. kaltė grindžiama administracinio teisės pažeidimo protokolu, privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma, nuotraukomis ir užpiltos miško paklotės brėžiniais. Nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta, kad D. K. organizuotų vandens telkinio valymo ir praplėtimo darbų pasėkoje, stumdant žemes, buvo užpilta miško paklotė, ir kad šiais veiksmais D. K. pažeidė Įstatymo 17 straipsnį.
D. K. ir jo sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype 2014-12-29 atliktas patikrinimas dėl miško kirtimų ir žemės darbų miško žemėje. Patikrinimo metu surašyta patikrinimo pažyma ir nustatyta, kad D. K. ir R. K. priklausančiame sklype sunaikinta miško paklotė. Iš pažymos seka, kad jokių pažeidimų dėl vandens tvenkinio valymo ar praplėtimo Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyrius nenustatė. Iš D. K. 2014-08-04 rašto seka, kad pareiškėja įvykdė Aprašo 15 punkto reikalavimus – pateikė Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos rajono agentūrai informaciją apie vandens telkinio įrengimo vietą bei iškastos žemės išsklaidymą sklypo ribose ir pridėjo žemės sklypo planą su pažymėta vandens telkinio įrengimo vieta (13, 37 b. l.). Prieštaravimų D. K. prašymui Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos rajono agentūra nepareiškė.
Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-04-27 įsakymu Nr. 173 (toliau – Tvarka). Tvarkos bendroje dalyje nurodyta, kad jos nuostatos netaikomos vietose, kur nustatyta tvarka keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ar atliekami žemės kultūrinimo darbai, neišsaugant laukinės augalijos. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. ir jo sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatyta tvarka nėra keičiama žemės naudojimo paskirtis. Vertinant, ar minėtame žemės sklype buvo atlikti žemės kultūrinimo darbai, svarbu įvertinti tai, ar buvo neišsaugota laukinė augalija. Iš bylos medžiagoje esančių foto nuotraukų darytina išvada, kad laukinė augalija buvo išsaugota, todėl pareiškėjai turėjo būti taikomi Tvarkos nuostatai.
Pagal Tvarkos 34 punktą 4 papunktį leidžiama miško paklotę imti 100 m pločio zonoje apie statinius. Prie Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus 2014-12-29 pažymos pridėtuose brėžiniuose pažymėtas užpiltos miško paklotės ir pievos miško žemėje plotas. Palyginus šiuos brėžinius su prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio atsiliepimo į D. K. skundą pridėtais žemėlapiais (32-33 b. l.) matyti, kad užpilta miško paklotė ir pieva miško žemėje yra ne toliau nei 90 metrų nuo žemėlapyje matomo statinio (matuojant pagal tinklalapyje www.maps.lt esantį žemėlapį), todėl pagal Tvarkos 34 punktą 4 papunktį pareiškėjai leidimo imti ar kitaip naudoti miško paklotę nereikėjo, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai ir jo sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatyta tvarka nėra keičiama žemės naudojimo paskirtis ir negalima teigti, kad išpylus gruntą, sklypas buvo sukultūrintas (Vilniaus apygardos teismo 2013-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1328-209/2013).
Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai turėjo būti taikomas Tvarkos 34 punkto 4 papunktis, todėl skundas tenkinamas – 2015-01-23 nutarimas Nr. AM 090057 dėl administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AB-0001 naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama.
Pareiškėja prašo priteisti jos naudai atstovavimo teisme išlaidas.
Konstatuoti, kad valdžios institucijos veikė neteisėtai galima tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Teismo vertinimu pagal byloje esančius įrodymus nėra pagrindo daryti išvadą, kad, 2015-01-09 surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą D. K., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio įgaliotas pareigūnas vyriausiasis specialistas M. D. elgėsi nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. D. K., kuri protokole visiškai sutiko su jai inkriminuojamu pažeidimu, taip pat neįvardijo, kaip konkrečiai buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai bei rūpestingai. ATPK 257 straipsnyje pasakyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo. Byloje nenustatyti pareigūnų veiksmų prieštaravimai teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn, o taip pat bendro pobūdžio pareigų nevykdymas, todėl teismas pripažįsta, kad neteisėtų pareigūnų veiksmų nebuvo. Dėl šių aplinkybių pareiškėjos prašymas priteisti jos naudai atstovavimo teisme išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 283-284, 300-302 straipsniais, teisėjas
nutaria:
D. K. skundą patenkinti.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio M. D. 2015-01-23 nutarimą Nr. AB-0001 AM 090057 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AB-0001 panaikinti ir administracinio pažeidimo bylą nutraukti.
Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.