Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. V., S. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. V. pateikė rašytinį pranešimą, kad pretenzijų neturi, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo tėvas P. D. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po tėvo mirties kreipėsi į notarų biurą, kuris 2018 m. vasario 5 d. išdavė liudijimą, kad pareiškėjas yra priėmęs palikimą po mirus jo tėvui (testatoriui). Po jo mirties liko palikimas – 0,039 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/5 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/5 dalys ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2/5 dalys kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Šį turtą, P. D. testamentu paliko pareiškėjui S. D.. Pareiškėjas kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau notaras atsisakė pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes pareiškėjo tėvas mirė ištuokoje, nėra atidalintas pareiškėjo tėvo ir jo buvusios sutuoktinės A. V. turtas. P. D. ir A. V. santuoka sudarė 1990 m. balandžio 28 d., ši santuoka buvo nutraukta 1993 m. gruodžio 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu. Pareiškėjo tėvas į Kėdainių civilinės metrikacijos skyrių kreipėsi 2001 m. gegužės 1 d. Buvusi sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas asmenine nuosavybės teise turtą įgijo 1994 m. lapkričio 23 d. (registruoti 1995 m. vasario 21 d.) ir 2003 m. gegužės 2 d., t. y. po teismo sprendimo nutraukti jo santuoką.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. To paties straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pareiškėjo tėvas su sutuoktine oficialiai buvo išskirti 1993 m. gruodžio 2 d. Turtą pareiškėjo tėvas įgijo 1995 m. vasario 21 d. ir 2003 m. gegužės 2 d. Taigi turtas iki mirties asmeninės nuosavybės teise priklausė P. D..

P. D. dalį turto įsigijo 1995 m. vasario 21 d., t.y. prieš CK įsigaliojimą. Sprendžiant, ar iki civilinio kodekso įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Buto pirkimo metu galiojusio Šeimos ir santuokos kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas - įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Šiuo atveju laikytina, kad P. D., įsigydamas savo vardu turtą už asmeninės lėšas, išreiškė savo valią turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, P. D. laikytinas turto savininku nuo jo įgijimo praeityje 1994 m. lapkričio 23 d. ir teismo sprendimu patvirtinama, kad turtas nuosavybės teise buvo valdomas visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad po santuokos nutraukimo A. V. nereiškė pretenzijų į šį turtą, kad jį pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, šiuos faktus galima vertinti kaip įrodymus, kad šis turtas įgytas iš pareiškėjo tėvo asmeninių lėšų (CPK 185 straipsnis). Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05- 17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; 2006-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011, kt.). Žemės sklypą pareiškėjo tėvas įregistravo 2003 m. gegužės 2 d., todėl dėl šio turto priklausomybės P. D. teismas plačiau nepasisako, nes pareiškėjas pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys ir proceso dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad P. D., turtą, 0,039 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/5 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/5 dalys ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2/5 dalys kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), įgijo iš asmeninių lėšų, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. D. turtą įgijo nuo 1994 m. lapkričio 23 d. ir valdė asmenine nuosavybės teise iki mirties (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Pareiškėjas kitokia, nei teismo tvarka, negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi jis galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą sudarantį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Jokio ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad turtą, 0,039 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/5 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/5 dalys ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2/5 dalys kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo ir valdė asmeninės nuosavybės teise iki mirties ((duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.