- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-17
- Bylos Nr.
- 1A-43-256-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-49-1-00208-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Švedienė (pirm.), Leonarda Gurevičienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- V. J.
- Advokatai
- Jonas Jasiulevičius
Pranešėja Virginija Švedienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-43-256/2012
Teisėjas Gintautas Būga Teisminio proceso Nr. 1-49-1-00208-2011-9 Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.28.4.; 1.1.8.1.; 1.1.7.2.6.; 2.1.7.; 2.4.6.
2012 m. balandžio 17 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. (V. J.) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. nuteistas pagal BK 294str. 2d. areštu 30 parų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. nuteistas už tai, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai, panaudodamas fizinį smurtą, vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo motinos Z. J. tariamą teisę į sodo sklypą, t.y. 2011 m. balandžio 15 d. apie 13.00 val. Visagino savivaldybės sodininkų bendrijoje „P“ masyve „A“, sodo sklype Nr. 29, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai panaudodamas fizinę prievartą, smogęs nukentėjusiajai N. O. kumščiu vieną smūgį į veidą, reikalavo iš jos palikti neva neteisėtai užimtą sodo sklypą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti. Nurodo, kad prieš N. O. jokių smurtinių veiksmų nenaudojo, už atlapų jos netampė. Pats iškvietė policijos pareigūnus. N. O. 2011-04-15 nesiskundė Visagino policijos komisariato tyrėjui M. T., kad prieš ją V. J. panaudojo fizinį smurtą. Ikiteisminis tyrimas buvo išskirtinai vienašališko, kaltinamojo pobūdžio, paremtas melagingais prokurorės R. B. ir N. O. teiginiais, kuriuos paneigia bylos medžiaga, policijos pareigūno, 2011-04-15 atvažiavusio į žemės sklypą, parodymai. Prokuratūra bandė išvengti šio policijos pareigūno apklausos, norėdama nuslėpti faktus, kad 2011-04-15 N. O. į policiją nesikreipė ir kad tą dieną V. J. su ja ginčijosi policijos pareigūno akivaizdoje dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą. Po to jie susitarė 2011-04-18 susitikti nuovados kabinete su žemės sklypo dokumentais, tačiau N. O. 2011-04-16 atėjo į policiją ir parašė melagingą pareiškimą, kad neva V. J. 2011-04-16 ją sumušė. 2011-04-15 N. O. jokių pareiškimų apie sumušimą policijos pareigūnui nepateikė, su pareiškimu į policiją ji nesikreipė, gydytojų pažymos apie sumušimą nepateikė. N. O. neteisėtai yra V. J. žemės sklype, kadangi ji neturi pirkimo-pardavimo ar mainų sutarties, o be šių dokumentų neįmanoma įregistruoti žemės sklypo. Prokuratūra neišsiaiškino, kaip N. O., neturėdama dokumentų, įregistravo V. J. žemės sklypą savo vardu. Susipažinus su prokuratūros ir teismo sprendimais susidaro įspūdis, kad prokurorai savo argumentuose ir išvadose susipainiojo mele, bandydami apkaltinti V. J. tuo, ko jis nėra padaręs. Rugpjūčio mėnesį jam buvo pateiktas naujas kaltinimas, kad jis neva jau ne 2011-04-16, o 2011-04-15 sumušė N. O.. Tai kelia abejonę dėl šių skirtingų kaltinimų. Teismas atsisakė prie bylos prijungti nuotraukas. Tyrėjos L. M. teiginys, kad sodo namelį N. O. pradėjo statyti 1999 metais, yra melagingas, kadangi V. J. turi dokumentus, patvirtinančius, kad jį pradėjo statyti 1984 metais, o baigė 1986 metais. Po to jį nuolat drausdavo, ką liudija draudimo dokumentai. Prokurorė R. B. 2011-07-05 nutarime nurodė, kad N. O. pradėjo statybą 1999 metai, o baigė 2006 metais. Tačiau N. O. teisme sakė, kad ji žemės sklypą gavo mainais į garažą iš V. K., bet neturi mainų sutarties. Nutarime taip pat nurodyta, kad V. J. į žemės sklypą atėjo 2011-04-16, bet tai yra tik N. O. melagingi teiginiai, kadangi tą dieną jo nebuvo žemės sklype. Prokuroras A. J. nustatė, kad 2011-04-14 sodų bendrijoje įvyko konfliktas, bet tai yra melagingi teiginiai, kadangi tuo metu V. J. taip pat nebuvo sodų bendrijoje. Teisėjas V. V. rėmėsi šiais melagingais tyrėjos L. M., prokurorės R. B. ir prokuroro A. J. teiginiais. Teisėjas V. V. 2011 07 27 nutartyje nurodė neva N. O. turi pirkimo-pardavimo sutartį, bet tai paneigia pačios N. O. parodymai. Atpažinimas buvo atliktas 2011 m. gegužės 17 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui, nedalyvaujant advokatui, kurio metu šalia V. J. sėdėjo du sulaikytieji, neturintys su juo jokių išorės panašumų. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad V. J. nuo 2005 metų yra neįgalus, jam reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra, kiekvieną dieną vartoja vaistus. Netekto darbingumo pensija yra tik 274,75 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Visagino miesto apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20str., 301str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad V. J. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai, panaudodamas fizinį smurtą, vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo motinos Z. J. tariamą teisę į sodo sklypą, t.y. panaudodamas fizinę prievartą, smogęs nukentėjusiajai N. O. kumščiu vieną smūgį į veidą, reikalavo iš jos palikti neva neteisėtai užimtą sodo sklypą. V. J. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 294str. 2d., nes nuteistasis pasikėsino į baudžiamojo įstatymo saugomą objektą – valdymo tvarką.
Nuteistasis V. J. neigia N. O. atžvilgiu naudojęs smurtinius veiksmus, tačiau nuteistojo versiją paneigia nukentėjusiosios N. O. ir liudytojų parodymai. Nukentėjusioji N. O. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad 2011-04-15 buvo savo sodo sklype, kuris jai priklauso nuosavybės teise. Į sklypą atėjo V. J., kuris jos reikalavo parodyti nuosavybės dokumentus ir reikalavo per dvi dienas palikti sklypą. Jai nesutikus, V. J. paėmė už atlapų ir kumščiu sudavė į veidą (b.l. 24-26, 108). Šias aplinkybes patvirtina liudytojo A. K. parodymai, kuris parodė, kad 2011-04-15 jam būnant savo sodo sklype atėjo kaimynė N. O. i pasakė, kad į jos sklypą atėjo nepažįstamas vyriškis, kuris triukšmauja, mušasi. Liudytojui nuėjus į kaimynės sklypą rado nuteistąjį, kuris įrodinėjo, kad sklypas priklauso jam, norėjo įeiti į namelį, bet kaimynė jo neįleido, todėl jis ją pastūmė (b.l. 110). Liudytojas M. T. parodė, kad 2011-04-15 pagal iškvietimą nuvykus į sodo bendriją ,,P“ V. J. buvo agresyvus, sakė, kad sklypas priklauso jam (b.l. 41, 111).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, kaip ir pirmos instancijos teismas, mano, kad nėra pagrindo netikėti nuosekliais ir detaliais nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymais, nes jie atitinka tarpusavyje. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji N. O. V. J. apkalbėjo. Tai, kad nukentėjusioji kreipėsi su pareiškimu tik kitą dieną nėra vada netikėti jos parodymais.
Be to, iš liudytojos Z. J. parodymų matyti, kad ginčijamą sodo sklypą ji gavo 1984 m., pastatė namelį. Paskutinį kartą sode buvo 1994 m., po to juo nesirūpino ir neprivatizavo (b.l. 42-43, 109). Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Visagino savivaldybėje sodų bendrijoje ,,Pavasaris“ sklypas Nr. 29 suformuotas 1998 m. birželio 2 d. Jame esantys sodo namelis, ūkio pastatas, šiltnamis, medinis ūkio pastatas pastatyti laikotarpiu nuo 1999 iki 2006 metų, ir kiti statiniai nuosavybės teise priklauso N. O. pagal 1998 m. gegužės 13 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 33-36). Taigi, nepagrįsti yra V. J. skundo argumentai, kad tyrėja L. M., prokurorai R. B. ir A. J. nutarimuose, o teisėjas V. V. - nutartyje nurodė neteisingus duomenis.
Byloje surinkta pakankamai V. J. kaltės įrodymų, jie ištirti tinkamai, teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir paskirta tinkama bausmė, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41str., 54str. reikalavimų, atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę – areštą, kurią pripažinti neteisinga nėra pagrindo. BK 294str. 2d. sankcijoje numatytos dvi alternatyvios bausmių rūšys: areštas ir laisvės atėmimas. Teismas, atsižvelgęs į visas reikšmingas aplinkybes, V. J. paskyrė švelnesnę bausmės rūšį – areštą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.