Tauragės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. S., jo atstovui advokatui Romualdui Juščiui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Pagėgiai, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių PK pareigūnas 2012 m. lapkričio 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2012 m. birželio 3 d., apie 18 val. 15 min., G. S., Pagėgių sav., kelio Usėnai-Natkiškiai-Griežpelkiai I, 13,00 km., vairuodamas automobilį S. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavo greičio, jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Iš eismo įvykio vietos, su kuria susijęs, pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu keleiviui Š. S. buvo padarytas nežymys sveikatos sutrikdymas bei apgadintas T. B. priklausantis automobilis. Tuo G. S. pažeidė KET 9, 133, 231 punktų reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

G. S. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, 2012 m. birželio 3 d. kartu su Š. S., kuris yra jo pusbrolis, bei pusbrolio draugu Bardauskiu atvažiavo į Natkiškių kaimą, Pagėgių sav. Š norėjo pirkti automobilį S. L., todėl paprašė jo važiuoti išbandyti. Atvažiavę, už perkamo automobilio vairo sėdo jis, Š šalia keleivio pusėje. Buvo dienos metas, šviesu, važiavo gal 70-90 km/ha greičiu. Kelias buvo žvyruotas, automobilį sumėtė, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į pakelės medį. Po smūgio buvo praradęs sąmonę, nieko nepamena, atsibudo tik kitos dienos rytą Šilutės ligoninėje. Š taip pat buvo sužalotas ir paguldytas į ligoninę. Juos į ligoninę vežė Bardauskas, kuris buvo likęs automobilyje. Bardausko jis nepažįsta. Mano, kad nepasirinko saugaus greičio ir padarė eismo įvykį. Jis negalėjo iškviesti policijos, nes po įvykio buvo praradęs sąmonę. Kas iškvietė policiją jis nežino, jį policija apklausė po įvykio praėjus savaitei. Žalą už sugadintą automobilį atlygino. Tikslo nuslėpti įvykį tikrai nebuvo. Nenorėjo išvengti atsakomybės ir pabėgti iš įvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus bylos medžiagą konstatuotina, kad G. S. padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 127 str. 2 d.

Iš adminstarcinio teisės pažeidimo protokolo, paties pažeidėjo bei liudytojo Š. S. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2012 m. birželio 3 d., apie 18 val. 15 min., G. S., Natkiškių k., Pagėgių sav., kelio Usėnai-Natkiškiai-Griežpelkiai I, 13,00 km., vairuodamas automobilį S. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavo greičio, jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu keleiviui Š. S. buvo padarytas nežymys sveikatos sutrikdymas bei apgadintas T. B. priklausantis automobilis. Dėl šių pažeidimų ginčo nėra, todėl G. S. skirtina administracinė nuobauda.

LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytas pažeidimas, t.y. pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, gali būti padaromas tik vairuotojui suvokiant, kad įvyko eismo įvykis, su kuriuo jis susijęs, ir sąmoningai neteisėtai (nepranešant policijai ar kitaip pažeidžiant KET) paliekant eismo įvykio vietą. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. birželio 19 d. nutartis administracinė byla Nr. 2AT-11-2012).

Iš bylos medžiagos, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, medicininio pažymėjimo, G. S., liudytojo Š. S. paaiškinimų nustatyta, kad po 2012 m. birželio 3 d. apie 18 val., įvykusio eismo įvykio G. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis buvo praradęs sąmonę ir ją atgavo tik 2012-06-04 ryte. Kodėl kiti buvę eismo įvykyje dalyviai nekvietė policijos jis nežino, policijos buvo apklaustas po savaitės. Su juo kartu važiavęs Š. S. taip pat patyrė sužalojimų, jam nežymiai sutrikdyta sveikata. Juos į gydymo įstaigą nuvežė atvažiavęs T. B.. Š. S. iš karto po įvykio nepranešė policijai, nes nepagalvojo, pats buvo sužalotas ir kuo skubiau vežė į ligoninę G. S., kuris buvo praradęs sąmonę.

Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad G. S. po įvykio buvo nesąmoningas dėl patirtų sužalojimų, praradęs sąmonę, tai patvirtina ir medicininis pažymėjimas, todėl neturėjo realios galimybės paranešti apie eismo įvykį, todėl jo veikoje nėra tyčios ir jo veika nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, kad šis pažeidimas tik įpareigoja jį atlyginti žalą asmeniui civilinių įstatymų nustatyta tvarka, nesuvokė, jog jo pasišalinimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį. G. S. neneigia padaręs žalą, geranoriškai atlygino T. B. padarytą žalą už apgadintą automobilį.

Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad G. S. veiksmuose nėra (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl byla dėl šio pažeidimo nutrauktina (LR (duomenys neskelbtini) str. 1 p.).

Skiriant nuobaudą G. S. pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir 127 str. 2 d., atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip matytis iš pažymos apie asmens baustumą, jis anksčiau už tokio pobūdžio pažeidimus baustas nebuvo, galiojančių nuobaudų neturi, todėl jam skirtinos staipsnių sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos: pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. skirtina 500 Lt bauda; pagal ATPK – 100 Lt bauda.

Paskirtos nuobaudos bendrintinos (ATPK 33 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Pripažinti kaltu G. S. pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir 127 str. 2 d. ir jam paskirti :

pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. - 500 Lt baudą;

pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. - 100 Lt baudą;

Vadovaujantis Lietuvos ATPK 33 str. 2 d., paskirtas baudas subendrinti, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą - 500 Lt (penkių šimtų litų) baudą.

Dėl Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo G. S. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

Sumokėjęs baudą banko kvitą turi pateikti Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui Pagėgių PK, adresu Vilniaus g. 17, Pagėgiai.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui Lietuvos ATPK 302² – 302¹⁵ str. nustatyta tvarka.