- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-1700-945/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-62-3-01728-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Mindaugas Šimonis, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dalės Burdulienės, Mindaugo Šimonio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos įspėjimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu (e. b. l. 65–67) prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2017 m. liepos 4 d. įspėjimą Nr. 04-7-135 ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad ji yra buto (duomenys neskelbtini), Kaune savininkė. Remiantis kadastro byloje pateiktais duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso ne tik butas, bet ir pagalbinio pastato, kadastro byloje žymimo (duomenys neskelbtini), Kaune, dalis. Gyvenamasis namas nėra prijungtas prie centrinio šildymo tinklų, šildomas dujomis ir malkomis. Namas neturi rūsio ar kitų pagalbinių patalpų, todėl sandėliukas, esantis pagrindinio pastato kieme, yra vienintelė vieta, kurioje ieškovė gali laikyti malkas savo buto šildymui. 2017 m. liepos 14 d. ieškovė gyvenamojo namo laiptinėje rado Kauno miesto savivaldybes administracijos Centro seniūnijos įspėjimą Nr. 04-7-135, jog ji, kaip ir kiti namo bendrasavininkai, privalo sandėliukus nugriauti. Ieškovė yra pradėjusi sklypo ir pastatų įteisinimo procedūrą, yra pasiruošusi raštu įsipareigoti, kad artimiausiu metu, užbaigus sklypo įteisinimo procedūrą, sutvarkys jai priklausančią sandėliuko dalį taip, kad jis vizualiai negadintų bendro kiemo vaizdo. Ieškovė pažymėjo, kad administracinį aktą draudžiama grįsti prielaidomis ir spėlionėmis, o faktinės aplinkybės dėl ginčo statinių nebuvo nustatinėjamos ir vertinamos. Skundžiamas įspėjimas nėra tinkamai pagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu (e. b. l. 74–76) prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė neįrodė, jog dalį pagalbinių pastatų naudoja malkoms, kuriomis šildosi, laikyti. Įspėjimo teisinis pagrindas yra Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimas Nr. T-409. Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. T-409 1.1 papunkčiu įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją įspėti Kauno miesto teritorijoje ant valstybinės žemės savavališkai pastatytų ir neįteisintų statinių statytojus (užsakovus), kad, šiems nenugriovus statinių ir nesutvarkius statybvietės per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo dienos, statiniai bus nugriauti Kauno miesto savivaldybės lėšomis. Tokiu būdu siekiama sutvarkyti miestą nuo apleistų ir / ar savavališkai pastatytų niekam nepriklausančių statinių. Dėl nurodytų aplinkybių, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Centro seniūnija iškabino įspėjimus medinių sandėliukų prie (duomenys neskelbtini), Kaune, ir (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkams. Atsižvelgiant į tai, kad šie nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos neregistruotos, nebuvo galimybės kitokiomis priemonėmis įspėti savininkų. Pagrindinė faktinė aplinkybė, sąlygojusi įspėjimo pateikimą, buvo faktiškai egzistuojantys savavališki, neįteisinti statiniai (mediniai sandėliukai). Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 2002 m. žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune inventorinis planas patvirtina, kad ginčo teritorijoje yra du neįteisinti ir teisiškai neįregistruoti pastatai, plane pažymėti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jokių duomenų, patvirtinančių, kad savavališkai pastatytų pastatų savininkai (naudotojai) būtų pradėję jų įteisinimo procedūras, Kauno miesto savivaldybės administracijoje nebuvo. Žemės sklypas, kuriame yra ginčo pastatai, nėra suformuotas, ieškovė nėra įteisinusi naudojimosi šiuo žemės sklypu, nepateikė jokių įrodymų, kad iki įspėjimo gavimo ji inicijavo ginčo pastatų ar žemės sklypo įteisinimo procedūras. Be to, apie ginčijamą įspėjimą ieškovė sužinojo 2017 m. liepos 14 d., o į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu kreipėsi tik 2017 m. spalio 24 d., t. y. praleidusi įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nepagrindė, kaip ginčijamas įspėjimas yra susijęs su jos teisėmis ar teisėtais interesais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 18 d. sprendimu (e. b. l. 133–137) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 2,50 Eur žyminio mokesčio ir 3,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. 2006 m. gegužės 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamajam namui buvo nustatytas turto administravimas, turto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno centro būstas“.
5. Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą Nr. T-409, kurio 1.1 papunkčiu nusprendė įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją įspėti Kauno miesto teritorijoje ant valstybinės žemės savavališkai pastatytų neįteisintų statinių statytojus, kad šiems nenugriovus statinių ir nesutvarkius statybvietės per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo dienos, statiniai bus nugriauti Kauno miesto savivaldybės lėšomis. To paties sprendimo 1.2 papunkčiu Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota organizuoti 1.1 papunktyje nurodytų statinių nugriovimą Kauno miesto savivaldybės lėšomis, jeigu jų nenugriaus statytojai (užsakovai) per įspėjime nurodytą terminą, ir išreikalauti, kad šias išlaidas padengtų statytojai. Dėl to Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Centro seniūnija 2017 m. liepos 4 d. įspėjimu Nr. 04-7-135 nurodė medinių sandėliukų prie (duomenys neskelbtini), Kaune savininkams per vieną mėnesį nuo šio įspėjimo pateikimo dienos nugriauti (pašalinti) neįteisintus statinius.
6. Teismas nustatė, kad valstybei nuosavybės teise priklausančiame, viešajame registre neregistruotame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, stovi ūkiniai pastatai, tačiau jų statytojas nėra nustatytas, be to, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog šie pastatai yra gyvenamųjų namų priklausiniai. Teismas nurodė, kad 2017 m. lapkričio 13 d. Projektavimo darbų sutartis ir 2018 m. kovo 1 d. UAB „Struktūrinė erdvė“ pranešimas UAB „Kauno centro būstas“ patvirtina, jog žemės sklypo, kuriame stovi statiniai – mediniai sandėliukai, formavimo ir pertvarkymo (įteisinimo pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą) procedūros pradėtos, tačiau jos nėra užbaigtos. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovei, o taip pat ir kitiems minėtų gyvenamųjų namų bendrasavininkams, nesant teisėtiems žemės sklypo naudotojams, aplinkybės dėl savalaikio statinių neįteisinimo priežasčių neturi teisinės reikšmės.
7. Teismas sprendė, kad ieškovė neturi teisės naudotis savavališkai pastatytais ūkiniais pastatais, nes jie pastatyti nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų, be privalomų statybą leidžiančių dokumentų, todėl ji neturi jokių įstatymo ar kito teisės akto pagrindu įgytų teisių į savavališkos statybos objektus.
8. Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendime Nr. T-409 nustatyti konkretūs įpareigojimai Kauno miesto savivaldybės administracijai, tačiau jame nėra konkrečiai įvardyti savavališkų statinių statytojai, taip pat ir ieškovė. Teismo vertinimu, šiuo Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu tik sudaromos prielaidos Kauno miesto savivaldybės administracijai atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau ieškovei minėtu sprendimu jokios teisės ir pareigos nenustatytos, todėl nesukelia jai jokių tiesioginių pasekmių. Jokie įpareigojimai ieškovei nenustatyti ir ginčijamu įspėjimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu (e. b. l. 155–156) ieškovė (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčijamas aktas nesukels apeliantei teisinių pasekmių.
1.2. Apeliantė ieškinį grindė aplinkybe, kad individualaus viešojo administravimo aktas, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata, turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Šiuo atveju prašomas naikinti aktas nėra tinkamai motyvuotas, o administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, turi būti aiškus visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime (e. b. l. 158–159) atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamas įspėjimas jai sukels teisines pasekmes, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinį. Be to, ieškovė praleido vieno mėnesio terminą administraciniam aktui skųsti. Ūkiniai pastatai, esantys valstybinės žemės plote, yra savavališki statiniai, todėl teismas teisingai sprendė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie valdymo teisės ieškovės vardu įregistravimą viešajame registre.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Byloje išspręstas klausimas dėl atsakovės vykdant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. T-409 pateikto įspėjimo medinių sandėliukų prie (duomenys neskelbtini), Kaune, ir (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkams, kuriuo nurodoma, kad ant valstybinės žemės savavališkai pastatyti neįteisinti statiniai turi būti nugriauti per 1 mėnesį, ir informuojama, jog to nepadarius šiuos darbus atliks atsakovė savo lėšomis ir imsis priemonių, kad išlaidos būtų išieškotos iš pastatų savininkų, teisėtumo.
13. Iš į bylą surinktų įrodymų matyti, kad ieškovei priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (e. b. l. 4–15, 22, 79). Registro duomenyse nurodyta, kad butas priklausinių neturi. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklypas, ant kurio stovi gyvenamasis namas, kuriame yra ieškovei priklausantis butas, yra neregistruotas viešajame registre ir nuosavybės teise priklauso valstybei. Ši aplinkybė apeliaciniu skundu neginčijama. Bylos nagrinėjimo metu yra pradėta sklypo po gyvenamuoju namu formavimo procedūra (e. b. l. 21, 88, 109, 120–127). Nors kadastro byloje (e. b. l. 12–15) ir archyviniuose dokumentuose (e. b. l. 105–106, 110–111) yra minimi sandėliukai, teismui nepateikta įrodymų, kad į bylą pateiktose nuotraukose (e. b. l. 80–87) užfiksuoti statiniai būtų įregistruoti nekilnojamojo turto registre (e. b. l. 77–78, 113–114). Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. T-409 (e. b. l. 19) nusprendė, kad visus neįregistruotus statinius reikia griauti, ir įpareigojo ieškovę įteikti statinių savininkams įspėjimus bei organizuoti statinių nugriovimą. Vykdydama šį sprendimą ieškovė ant prie namo, kuriame yra ieškovei priklausantis butas, esančių sandėliukų pakabino ginčijamą įspėjimą (e. b. l. 18).
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nėra teisėta žemės sklypo naudotoja, todėl jai negali būti taikomos su neįteisintų statinių nugriovimu susijusios pasekmės. Tokią išvadą nulėmė ir ginčijamame sprendime nurodoma aplinkybė, kad ieškovė nėra pripažinta įspėjime minimų statinių statytoja, šie statiniai nėra ieškovės buto priklausiniai, kadangi statiniai pastatyti neteisėtai, ieškovė neturi teisės jais naudotis. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija teismo išvadą, kad įspėjimu jai nesukuriamos jokios teisinės pasekmės, taip pat akcentuoja, jog įspėjimas neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Su tokia ieškovės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamas įspėjimas negali būti vertinama kaip individualus administracinis aktas. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8–9 dalimis, individualus administracinis aktas yra viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas įspėjimas šių reikalavimų neatitinka dėl kelių priežasčių:
6.1. Kaip nurodyta byloje priimtoje 2017 m. gruodžio 15 d. specialiosios teisėjų kolegijos nutartyje (e. b. l. 51–52), ginčijamas įspėjimas yra priimtas ne viešojo administravimo srityje, bet įgyvendinant nekilnojamojo turto (valstybinės žemės) valdytojo teises. Reikalavimas nugriauti savavališkai pastatytus statinius yra tiesiogiai susijęs su statinio savininko nuosavybės teisėmis, t. y. civiliniais teisiniais santykiais.
6.2. Įspėjimas yra informacinio – procedūrinio pobūdžio dokumentas, kuriuo nėra įgyvendinami jokie administracinio pobūdžio įgaliojimai. Kaip matyti iš Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. T-409, juo siekiama išspręsti situaciją, susijusią su miesto teritorijoje esančioje valstybinėje žemėje savavališkai pastatytais ir neįteisintais statiniais. Vadovaujantis CK 4.47 straipsnio 4 punktu, naujo daikto sukūrimas (statyba) yra nuosavybės teisių įgijimo pagrindas. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savavališkai (pažeidžiant teisės aktų reikalavimus) pastatytu statiniu naudotis ir juo disponuoti negalima. Toks teisinis reglamentavimas lemia, kad joks asmuo negali įgyti nuosavybės teisių į neteisėtai pastatytą statinį. CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta žemės savininko teisė reikalauti pašalinti jo nuosavybės teisių pažeidimus (nagrinėjamu atveju – reikalauti, kad ant valstybinės žemės neliktų neteisėtų statinių). Ginčijamo įspėjimo tikslas yra informuoti tokius statinius pastačiusius ar jais besinaudojančius asmenis, kad institucija, įgyvendinanti valstybinės žemės savininko teises, joje pastatytus statinius vertina kaip savavališkus ir inicijuoja procedūrą neteisėtų statybų padariniams pašalinti ir žemės savininko teisėms įgyvendinti.
6.3. Teisėjų kolegija pažymi, kad įspėjimas tėra žemės savininko teisių įgyvendinimo procedūros sudedamoji dalis, kuri nesukuria tiesioginių teisinių pasekmių. Žemės savininko teises įgyvendinančiai institucijai pateikus įspėjimą, statytojai ar ginčo statiniais besinaudojantys asmenys informuojami, kad yra inicijuota procedūra dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimo pašalinimo. Gavę tokią informaciją suinteresuotieji asmenys gali įrodinėti, kad statiniai yra pastatyti teisėtai ir juos pastatę ar jais besinaudojantys asmenys yra įgiję nuosavybės teises į statinius, kurios turi būti ginamos. Įteisinus statinius įspėjime nurodyti veiksmai negalėtų būti atliekami. Net ir pripažindami, kad statiniai yra pastatyti neteisėtai, statytojai ar statiniais besinaudojantys asmenys turi teisę imtis veiksmų, kad pažeidimas būtų pašalintas ne statinio griovimu, bet jo įteisinimu (CK 4.103 straipsnio 3 dalys, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis). Atsiradus konkrečiam asmeniui, kuris save įvardija kaip statinio statytoją (naudotoją), tokio statinio šalinimas galimas tik paties statytojo (naudotojo) valia. Nesant statytojo (naudotojo) valios, tarp jo ir žemės savininko kyla ginčas, kuris gali būti išsprendžiamas (statinys priverstinai šalinamas) tik teismo sprendimu (CK 4.103 straipsnio 3 dalis). Teisines pasekmes tokiu atveju sukurtų teismo sprendimas, bet ne įspėjimas. Žemės savininkas statinio nugriovimą vienašališku sprendimu galėtų inicijuoti tik tuomet, jeigu po įspėjimo paskelbimo joks asmuo nepareikštų pretenzijų į statinį. Esant tokiai situacijai, kaip teisingai nurodoma ginčijamame sprendime, taip pat nekiltų neigiamų pasekmių, kadangi, nesant asmenų, pretenduojančių į neteisėtai pastatytus statinius, nebūtų pagrindo spręsti, kad statinių nugriovimu yra pažeidžiamos kieno nors teisės.
17. Apibendrindama nutarties 16 punkte nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas įspėjimas nėra individualus administracinis aktas, tai civilinių žemės savininko teisių įgyvendinimo procedūros informacinio pobūdžio dalis, kuria nesukuriamos tiesioginės teisinės pasekmės. Dėl nurodytų priežasčių atmetamas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad įspėjimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų individualaus administracinio akto turiniui.
18. Kartu nurodytos aplinkybės pripažįstamos pagrindu atmesti apeliacinio skundo motyvą, kad įspėjimu yra pažeidžiamos ieškovės teisės. Priešingai, įspėjimu yra išviešinamas žemės savininko teises įgyvendinančios institucijos siekis pašalinti teisės pažeidimą ir suteikiama galimybė asmeniui, su kurio realiomis ar tariamomis teisėmis susijęs statinių šalinimams (statytojams ar naudotojams), imtis veiksmų, kad statiniai būtų įteisinti.
19. Apeliacinio skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti ginčijamą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinį skundą atmetus ieškovei nepriteisiamas jos turėtų išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis). Kadangi byla buvo nagrinėjama elektronine forma, teismų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija minimalios įstatyme įtvirtintos sumos, todėl neskirstomos (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.