- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-21
- Bylos Nr.
- ATP-894-256/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Švedienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarimo, kuriuo A. J. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. nubaustas 80 litų bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.- 2000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 2 mėnesiams, paskirtas nuobaudas subendrinus Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. tvarka galutinė nuobauda nustatyta 2000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 2 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-06 nutarimu A. J. nubaudė pagal ATPK 123 str. 5 d., 126 str. 4 d. už tai, kad jis 2014-02-13, 22.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį Renault Vel Satis, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 3,34 promilių girtumas, ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 238 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. J. prašo nutarimą dalyje dėl nubaudimo pagal ATPK 126 str. 4 d. panaikinti ir šioje dalyje bylą nutraukti. Nurodo, kad nėra įrodymų, kad jis vairavo automobilį neblaivus. Įvykio dieną apeliantas išėjo į lauką, atsisėdo į automobilį ir 10 minučių užvedinėjo variklį, kad pasikrautų akumuliatorius, iš vietos nebuvo pajudėjęs. Atvykę pareigūnai pasakė, kad gavo pranešimą, kad jis vairuodamas automobilį apgadino tvorą, apgadinimų nenustatė. Liudytojo A. Z. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jis suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi automobilių stovėjimo aikštelėje nuolat kyla konfliktai dėl parkavimo vietos.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms aplinkybėms.
A. J. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, registruotų įvykių pažyma, A. Z. pareiškimu, alkotesterio duomenimis, liudytojų A. Z., M. K., D. J. parodymais, iš dalies – A. J. parodymais (b. l. 2-6, 18, 28-29).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinio skundo argumentas, kad A. J. būdamas neblaivus nevairavo automobilio vertinamas kaip siekimas išvengti atsakomybės, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo parodymus vertino kritiškai.
Liudytojas A. Z. parodė, kad matė kieme pavojingai važiuojantį apelianto vairuojamą automobilį, kuris kliudė kiemo tvorą ir vos neįvažiavo į jo automobilį. Priėjęs prie vairuotojo pastebėjo, kad jis yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Prašė niekur nevažiuoti, bet jis nereagavo, dėl to iškvietė policiją. Liudytojo A. Z. nurodytas aplinkybes patvirtina policijos pareigūnų parodymai, kad atvykus į įvykio vietą rado prie tvoros stovintį automobilį ir už vairo sėdintį neblaivų vairuotoją. Automobilis nebuvo užvestas, bet variklis buvo šiltas. Iš alkotesterio duomenų matyti, kad A. J. nustatytas 3,34 promilių girtumas. Juolab, kad pats A. J. neneigia, jog įvykio dieną buvo neblaivus ir apie 22.00 val. buvo užvedęs automobilį.
Ištirtų duomenų visumos pakanka konstatuoti, kad A. J. būdamas neblaivus vairavo automobilį. Teismas išklausė pažeidėjo, liudytojų parodymus, ištyrė rašytinius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teigti, kad sprendimas priimtas vadovaujantis tik liudytojo A. Z. parodymais, nėra pagrindo, nes byloje nėra duomenų, kad jis būtų suinteresuotas bylos baigtimi, tokių duomenų pažeidėjas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai rėmėsi jais pažeidėjo kaltei pagrįsti. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl įrodymų vertinimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarimą nepakeistą ir A. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.