Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-21 · Administracinė byla Nr. I-2780-644/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-21
Bylos Nr.
I-2780-644/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01909-2015-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
I. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentu prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2780-644/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01909-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo I. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Kalėjimų departamentu prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. Z. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI), 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b.l. 1-2) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013-06-13 iki 2015-01-10 buvo kalinamas Lukiškių TI kamerose netinkamomis sąlygomis. Paaiškino, kad Lukiškių TI jam nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, nes 7-8 kv.m. ploto kamerose buvo laikomi 3-4 asmenys, kamerose nebuvo tinkamo apšvietimo, o stalas įrengtas dviems asmenims, taigi lėkštes turėjo laikyti ant kelių. Dėl minėtų kalinimo sąlygų pareiškėjui kilo depresija, jautėsi pažemintas, kreipėsi į psichiatrą. Tvirtino, kad atsakovo neteisėtais veiksmais buvo žeminamas pareiškėjo orumas, pažeidžiamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatos. Prašė iš atsakovo priteisti neturtinę žalą, kurią įvertino 4 000 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas, atsiliepime į skundą (b.l. 10-17) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2013-06-21 iki 2015-01-13. Pripažino, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas mažesnio nei teisės aktuose nustatyta ploto, sąlygomis, tačiau tai sąlygojo objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausiusios priežastys. Pažymėjo, kad įstaiga stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį laikomiems asmenims, sudarydama jiems galimybę pasivaikščioti kiemelyje, naudotis sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir pan. Paaiškino, kad Lukiškių TI stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, taigi atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Nurodė, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės, stalai, lentynos. Kadangi kameros yra mažos, ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų baldų. Kamerų apšvietos patikrinimus reguliariai atlieka Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai. Teigė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – žalos. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygų atitikimo Lietuvos Respublikos higienos normose numatytiems reikalavimams.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Į bylą atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2013-06-21 (b.l. 18-21) ir ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2013-06-13 iki 2015-01-13 (571 para), buvo išvykęs iš viso 8 paras (2014-05-14 - 2014-05-22).

Pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 108, Nr. 200, Nr. 130, Nr. 133, Nr. 278, Nr. 281, Nr. 283, Nr. 194, Nr. 111, Nr. 285, Nr. 295, Nr. 371, Nr. 268, Nr. 311, Nr. 275, Nr. 317, Nr. 267, Nr. 324, Nr. 256. Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog pareiškėjui teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto nebuvo užtikrintas 512 parų, t.y. nuo 2013-06-21 iki 2013-08-09, nuo 2013-08-13 iki 2013-10-09, nuo 2013-10-11 iki 2014-01-26, nuo 2014-01-28 iki 2014-03-05, nuo 2014-03-07 iki 2014-04-01, nuo 2014-04-03 iki 2014-05-04, nuo 2014-05-07 iki 2014-05-13, nuo 2014-05-24 iki 2014-06-02, nuo 2014-06-04 iki 2014-06-26, nuo 2014-06-28 iki 2014-09-16, nuo 2014-09-19 iki 2014-09-28, nuo 2014-09-30 iki 2014-10-08, nuo 2014-10-15 iki 2014-10-29, 2014-10-31, nuo 2014-11-05 iki 2014-11-10, nuo 2014-11-12 iki 2014-11-23, nuo 2014-11-26 iki 2014-12-03, nuo 2014-12-19 iki 2014-12-28, nuo 2014-12-30 iki 2014-12-31, nuo 2015-01-09 iki 2015-01-12 (b.l. 10-17). Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą.

Darytina išvada, jog pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu (nuo 2013-06-13 iki 2015-01-13) kalint Lukiškių TI 512 parų nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, taip pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad kamerų apšvietimas buvo nepakankamas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Tačiau tos pačios higienos normos 2 punktas nustato, jog ji taikoma projektuotiems naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai reglamentuoti Higienos normos HN 76:2010 22 punkte, pagal kurį gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %%. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.

Kadangi natūralios patalpų apšvietos padidinimas susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl Lukiškių TI patalpų natūraliai apšvietai Higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimai netaikomi (Higienos normos HN 76:2010 2 p.).

Atsakovo atstovo į bylą pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos aktai patvirtina, kad dirbtinės dieninės apšvietos rodikliai tikrintose kamerose atitiko nustatytus reikalavimus. Pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo 2013-05-28 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-13.16-584 (b.l. 22-24, 71-76) dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 108 siekė 250 lx, o kameroje Nr. 311-275 lx. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-12 patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2189 nurodyta, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 111-251 lx, kameroje Nr. 278 – 220,3 lx (b.l. 25-26, 77-80). Pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-06-04 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-909, kameroje Nr. 371 dirbtinė apšvieta siekė 209 lx (b.l. 36-37, 84-86), pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-12-18 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-2581 kameroje Nr. 275 dirbtinė apšvieta siekė 207,7 lx (b.l. 89-92), pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-05-23 aktą Nr. 13(13.3)-PA-807, kameroje Nr. 324 dirbtinė apšvieta siekė 230 lx (b.l. 93-94), pagal 2014-09-19 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-1591, dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 256 – 237,9 lx (b.l. 50-52, 95-99), pagal 2014-02-05 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-71, dirbtinė apšvieta kameroje 285-276 lx (b.l. 29-30). Taigi, Vilniaus visuomenės sveikatos centras Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime reguliariai atlieka patikrinimus dėl patalpų, kuriose laikomi nuteistieji ir suimtieji, atitikties saugos ir sveikatos reikalavimams. Minėtais duomenimis nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta atitinka nustatytus reikalavimus. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikyti nepagrįstais, todėl atmestini.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė ir kitas aplinkybes, kurios, jo manymu, pažeidė teisę į kalinimą teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. nesudarytos sąlygos valgyti prie stalo. Tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl vertintinos kaip šio pažeidimo dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013). Pripažinus, kad kamerų ploto reikalavimai buvo pažeisti, teismas minėtų aplinkybių nevertina kaip atskirų žalos padarymo pagrindų.

Į bylą pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis I. Z. ginčui aktualiu laikotarpiu į Sveikatos priežiūros tarnybą yra kreipęsis dėl alergijos, traumos, žaizdos ir pan. (b.l. 102-127). Įvertinus minėtus duomenis, spręstina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Pareiškėjas į bylą nepateikė teismui jokių įrodymų apie sveikatos būklę, jos pablogėjimą, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl per mažo gyvenamojo ploto pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Nors pareiškėjas Lukiškių TI, pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią ploto normą, kalėjo gana ilgai – 512 parų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad minimali vienam pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto norma nebuvo ženkliai pažeista, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti kiemelyje, naudotis sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba, nesant duomenų apie kalinimo sąlygų tiesioginę įtaką pareiškėjo sveikatai, taip pat, nesant duomenų, kad Lukiškių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, nesant duomenų, kad pareiškėjas kalinimo metu būtų skundęsis Lukiškių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, t.y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas (žr. pvz. LVAT 2015-03-25 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-646-422/2015).

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį, trukmę, byloje nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatos pablogėjimą bei informacijos, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) būtų skundęsis Lukiškių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nenustačius, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 2500 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo I. Z. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti I. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Audrius Grauželis