Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Urtei Piluckei, Viktorijai Akelienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. V. 2019 m. lapkričio 20 d., laikotarpiu nuo 14 val. iki 16 val., tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, nuosavybės teise jam priklausančiame garaže, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė, kaip atlygį už atliktus elektriko darbus P. B. tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytą kiekį metanolio (metilo alkoholio), kurio masės koncentracija yra ~99 % (~785 g/l), o šio skysčio sudėtyje nerasta etilo alkoholio, bei metanolio ir kitų lakiųjų organinių junginių (2-metilheksano (isoheptano), 3-metilheksano, heptano, metilcikloheksano ir kt.) mišinį, tiksliai žinodamas, jog P. B. perduodamo gerti skysčio buitinę (ne maisto) paskirtį, kurį išgėręs P. B. mirė nuo apsinuodijimo, kuris komplikavosi koma, progresuojančiu dauginių organų funkcijos sutrikimu ir plaučių pabrinkimu, tokiu būdu dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) atėmė P. B. gyvybę, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 132 straipsnio 1dalyje.

Be to, kaltinamasis V. V. tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo ir iki 2020 m. sausio 22 d., 16 val. 10 min., neteisėtai laikė nuosavybės teise jam priklausančiame garaže, adresu (duomenys neskelbtini), šaunamąjį ginklą, šaunamųjų ginklų priedėlius ir didelį kiekį šaudmenų, o būtent: graižtvinį, 22LR (5,6 mm) kalibro, „CM-2“ modelio šautuvą VOSTOK Nr. X-1539 šaunamąjį ginklą, buvusios TSRS pramoninės gamybos, savadarbiu būdu perdirbtą, viršuje privirinant 76 mm ilgio trikampės dildės dalį taip suformuojant kreipiančiąsias, ant kurių pritvirtintas optinis taikiklis, šautuvo vamzdį sutrumpinant iki 395 mm, jo laibgalyje suformuojant 20 mm skersmens išorinį sriegį, medinę šautuvo buožę su apsodu nuimant ir pakeičiant savadarbe metaline, tvirtinama varžtu, kurį atlaisvinus buožė persiverčia ir apgaubia optinį taikiklį, 126 vnt. 5,6 mm. kalibro, žiedinio įskėlimo šovinius, pramoninės gamybos, B kategorijos tinkamų šaudyti 5,6 mm. kalibro pistoletams, revolveriams, šautuvams, 4 vnt. savadarbių duslintuvų, t. y. iki kol kratos metu neteisėtai laikomus šaudmenis, šaunamąjį ginklą ir šaunamųjų ginklų priedėlius surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato vyresnysis tyrėjas V. A.. Be to, tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku ir vietoje, įgijo ir iki 2020 m. sausio 22 d., 16 val. 40 min., neteisėtai laikė nuosavybės teise jam priklausančiame garaže, adresu (duomenys neskelbtini), stovinčiame automobilyje „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po vairu, laikė didelį kiekį šaudmenų, o būtent: 75 vnt. 5,45 mm. (5,45x39) kalibro, centrinio įskėlimo Kalašnikovo tipo šovinius, pramoninės gamybos, A kategorijos tinkamų šaudyti 5,45 mm kalibro automatams; šautuvams, 3 vnt. 5,6 mm. kalibro, žiedinio įskėlimo šovinius, pramoninės gamybos, B kategorijos tinkamų šaudyti 5,6 mm. kalibro pistoletams, revolveriams, 2 vnt. 22 WMR kalibro, žiedinio įskėlimo šovinius, pramoninės gamybos, B kategorijos tinkamų šaudyti 22 WMR kalibro pistoletams, revolveriams, 1 vnt. 7,62x25 mm TT kalibro, centrinio įskėlimo šovinį, pramoninės gamybos, B ir A kategorijos tinkamų šaudyti pistoletams-kulkosvaidžiams, 16 vnt. 9 mm (9x18) kalibro, centrinio įskėlimo PM tipo šovinius, pramoninės gamybos, B ir A kategorijos tinkamų šaudyti 9x18 mm kalibro pistoletams ir pistoletams kulkosvaidžiams, kol kratos metu šį neteisėtai laikomą šaunamąjį ginklą, iki kol kratos metu neteisėtai laikomus šaunamųjų ginklų priedėlius bei didelį kiekį šaudmenų surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato vyresnysis tyrėjas V. A., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje.

Be to, kaltinamasis V. V. tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo ir laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 22 d. 16 val. 40 min. iki 2020 m. gegužės 14 d., 9 val. 56 min. neteisėtai laikė nuosavybės teise jam priklausančiame garaže, adresu (duomenys neskelbtini), nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąsias medžiagas, o būtent: nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą - pramoninės gamybos bedūmį „Sokol“ tipo paraką, iš viso 142 gramus, 2 vnt. savadarbių gaminių turinčius sprogmenims (vamzdinėms bomboms) būdingus konstrukcinius elementus - sprogstamosios medžiagos užtaisą (po 5 gramus nedidelės sprogstamosios galios savadarbes sprogstamąsias medžiagas), vieną savadarbį gaminį turintį sprogmeniui būdingus konstrukcinius elementus - sprogstamosios medžiagos užtaisą (5 gramus nedidelės sprogstamosios galios savadarbę sprogstamąją medžiagą), iki kol parodymų patikrinimo vietoje metu šias neteisėtai laikomas sprogstamąsias medžiagas rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato vyresnioji tyrėja A. E.. Be to jis, tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo ir laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 22 d. 16 val. 40 min. iki 2020 m. gegužės 14 d., 14 val. neteisėtai laikė nuosavybės teise jam priklausančiame garaže, adresu 2.1.4.10.2, šaudmenis, šaunamojo ginklo priedėlį ir sprogstamąsias medžiagas: 3 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm. kalibro žiedinio įskėlimo šovinius, B kategorijos šaudmenis, skirtus šaudyti iš graižtvinių pramoninės gamybos 5,6 mm. kalibro žiedinio skėlimo revolverių, pistoletų, šautuvų - B kategorijos šaunamųjų ginklų, šaunamojo ginklo priedėlio - savadarbio duslintuvo dalį, 5 vnt. savadarbių gaminių turinčių sprogmenims būdingus konstrukcinius elementus - sprogstamosios medžiagos užtaisą (po 4,4 gramo nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos - sprogimo efekto pirotechninį mišinį), iki kol kratos metu šiuos neteisėtai laikomus šaudmenis, šaunamojo ginklo priedėlį ir sprogstamąsias medžiagas surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato vyresnysis tyrėjas V. A., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Dėl neatsargaus gyvybės atėmimo

Kaltinamasis V. V. parodė, kad kaltinimus supranta, kaltę pripažįsta iš dalies. Su P. B. draugavo 20 metų, kartu buvo dirbę, jis ateidavo pas jį, buvo geras žmogus. Dėl pirmojo kaltinimo neatsimena nei datos, nieko. Tai galėjo būti 2019 m. lapkričio 20 d. P. B. pas jį atėjo „biškį įmetęs ar pachmielingas“. Jis pajungė dieninę lempą, užtruko apie 20 min. Dirbdamas kitame garaže, pradėjo šnekėti, kad jam biškį negera, biškį nesveika. Pasakęs jam, kad „galim padaryti“. Jis pats žinojo, kur yra bonka. Jis jautėsi kaip savo namuose. Padarė po kokį 120-130 gramų. Turėjo lenkiškų agurkėlių, kuriuos atsiveždavo iš Lenkijos, Suvalkų. P. B. gėrė tą sunką nuo marinuotų agurkėlių. Spiritą pirkdavo lenkų krautuvėse „Lidlas“, „Biedronka“, „Kauflandas“. Spiritas būna apie 90 laipsnių, buteliai būdavo po pusę litro arba po litrą. Pirkdavo arba vieną litrą, arba dvi po pusę. Etiketė būdavo raudona, balta ar geltona. Lenkiškai nesupranta, kad pasakytų, kas ten užrašyta. Žino, kad ten spiritas. Jis stovėjo alkoholio lentynose. Turi labai didelę bėdą su skrandžiu, tuo spiritu užsigydė žaizdas. Pas jį garaže yra bufetukas. P. B. pats pasiėmė spiritą. Spiritas buvo neskiestas. Grynas spiritas buvo tose pačiose bonkose, kuriose ir pirko. P. B. gėrė spiritą. Jie gėrė neskiestą spiritą. Išgėrė, dar pašnekėjo, P. B. norėjo dar „biškį dadurti“, pasakęs, kad jam reikia dirbti. Gražiai išsiskyrė ir jis išėjo. Nuėjo dirbti ir iki pat vakaro dirbo. Jis užkando agurkais, o P. B. gėrė tik tą sunką nuo agurkų. Kai B. išėjo iš jo garažo, buvo šviesu, ne daugiau nei antra valanda dienos. Paskui P. B. pasimirė. Kitą dieną skambino jo žmona, pakalbėjo keliais žodžiais. Ji pasakė, kad naktį P. B. kėlėsi į tualetą, pasidarė bloga ir susmuko, išvežė greitoji. Neatsimena, ar ji klausė apie tai, ką jie gėrė. Lyg klausė Neprisimena savo parodymų, kuriuos prieš tris mėnesius davė policijos pareigūnams. Paskutinį kartą policijoje jam davė pasirašyti kažkokius popierius. Neatsimena, ar paskutinės jo apklausos metu dalyvavo advokatas. Kai davė parodymus, buvo vienas, niekas jam nieko nesakė, nesufleravo ką sakyti. Nežino, kodėl skiriasi jo paskutinis pasakojimas policijai ir pasakojimas teismui. Reikėtų vertinti tai, ką sako šiandien. Policijoje jį užpuolė iš visų šonų. Žino, kad stipriausias spiritas yra 97 laipsnių, tuo paskutinės apklausos policijoje metu ir vadovavosi. Spiritą, kurį gėrė, pirko maisto parduotuvėje. Jis pats kartu su P. B. tą spiritą vartojo. Kai pats padavė policijos pareigūnams butelį ir pasakė, kad čia tas pats, iš kurio P. gėrė kartu su juo, negali garantuoti, kad tai tas pats butelis. Taip pasakė, nes jį policijoje užpuolė. Paskutinę dieną jie gėrė gryną spiritą. P. B. pas jį ne vieną kartą buvo atėjęs, kitus kartus ir skiesdavo. Atrodo, kad gėrė iš stiklinio degtinės butelio, ne iš „Borjomi“ buteliuko. Reikia į kažką pilti, kad atskiesti. Buvo daug kartų, todėl sumaišė tuos kartus, kada gėrė su P. B.. Vienas kartas panašus į kitą, sumaišė. Nežino, kas yra su jo atmintimi, pas jį išbraukta kokie 10 metų iš atminties. Kai gėrė paskutinį kartą, atsimena, po to P. B. pamirė. Ką jam policijoje davė, viską pasirašė. Tiek kartų buvo policijoje, kad nežino, kada buvo paskutinis kartas. Policijos pareigūnams sakė tiesą. Jam atrodo, kad tai, ką sakė policijoje, ir dabar sako tą patį. P. pas jį atėjo apie pusę pirmos. Jis padirbo 15-20 minučių. Po to P. B. priėjo prie jo patarinėti, sakęs, kad nereikia jam patarinėti. Jis norėjo dar „padaryti“, tai yra išgerti. Kai jie išgėrė, matėsi, kad jis išgėręs, greitai apneša. Jis pats visiškai neturi uoslės, bet judesiai ir šneka parodė, kad jis išgėręs. Jis turėjo tokią silpnybę. Jam nežinoma, kur P. B. išėjo. Jis eidavo į savo rajoną. Jis dirbo radijo gamykloj. Turėjo senų pensininkų draugų, su jais susitikdavo prie (duomenys neskelbtini). Vasarą visada būdavo sode, žiūrėdavo daržus, o žiemą su žmona grįždavo į butą, nebūdavo ką veikti. P. žmona jam skambindavo į dieną po du kartus. Klausdavo, ar P. B. pas jį, klausdavo ar žino, kur jis yra. Skambino ir praėjus 20 minučių nuo tada, kai išėjo P.. Paskambino ir kitą dieną kai buvo ligoninėje. Tą dieną, kai P. tvarkė instaliaciją ir jie gėrė, dar buvo A. M.. A. irgi gėrė. P. išėjo tada, kai buvo giedra, gal buvo pirma valanda. A. M. dirba iki pusiaunakčio. A. garažas netoli jo garažo, per keliasdešimt metrų, Eidavo vienas pas kitą, prašydavo pagalbos. Jie pastovūs „garažiniai“. A. M. P. pažinojo iš matymo, nes P. ne vieną kartą ateidavo. A. P. matė ne pirmą kartą. A. M. pas jį neatsinešė nei užkandos, nei gėrimų. P. gal ir atėjo kažką ant danties užmetęs. P. B. pas jį ateidavo kartą į mėnesį, arba kartą į du, sunku atsiminti. Yra su juo ir kambarėlyje gėrę, ir viršuje ant mašinos kapoto. Kaip buvo tą kartą, neatsimena. Papildomai kaltinamasis V. V. parodė, kad gruodžio 20 dieną A. M. kartu su juo ir P. B. gėrė spiritą. Gėrė iš stikliuko. P. B. pas jį atėjo apie 11 valandą, gal pusę 11, į laikrodį nežiūrėjo. Buvo nudegę dieninės lempos laidai. Nuo įvadinės paskirstymo dėžutės pratempė naują kabelį ir pajungė naują. Jo darbas truko valandą, nes jis toks krapštukas. A. M. dirba kitame garaže, laksto tai pas jį, tai atgal. P. B. laidą tvarkė tame garaže, kur jis laiko savo automobilį, tame garaže ir gėrė. Kitame garaže jis dirbo. Laidą P. B. tvarkė vienas. Kai baigė tą sujungimą, parodė kaip padarė ir paprašė dar įpilti. Apačioj buvo pastatyta bonkytė. Jei jis vienas ir „padarė“ ką nors, tai jis tikrai nematė. Kaip atrodė „bonkytė“, nežino. Žino, kad svarbu, bet jis neatsimena. Kai jis paprašė išgerti, tai įpylė spirito, kuris buvo atvežtas iš Lenkijos. Spiritą atsivežė pats. Spiritas stovi kartu su šnapsu bendrose lentynose. Neatsimena, ar stiklinis ar plastmasinis butelis buvo. Butelis buvo atkimštas. Spiritą gėrė iš stikliuko, kiek stikliuke telpa, nežino. Gali atvežti tuos stikliukus. P. B. gėrė gryną spiritą. Visi gėrė gryną spiritą po stikliuką. Nežino, kas tas metanolis. Į „Borjomi“ butelį supilstęs jis. Tą skystį gavo iš lenkų. Kodėl perpylė į „Borjomi“ butelį, nežino. Mažiukas 0,2 l buteliukas. irgi buvo kažkoks nedagertas. Į tą buteliuką irgi turėjo būti supiltas spiritas iš Lenkijos. Kai P. B. išėjo, jo žmona jam skambindavo kas pusę valandos, ji labai jį kontroliavo. Jam B. neskambino. Tik kelis kartus girdėjo, kaip jam skambino. R. B. nepažįsta. Pats P. B. irgi galėjo pas jį atsinešti kažką iš gėrimų. Tas 0,2 buteliukas galėjo ir jo būti. Policija viską rinko, jam „iš strioko“ rankos drebėjo, jis nieko neįsidėmėjo. 0,75 l buteliukas, kurį rado garaže, yra jo.

Liudytojas A. M. parodė, kad V. V. jam puikiai pažįstamas. Dirba bendram garažų kooperatyve. Nelabai atsimena, ką pasakojo tyrėjams. Garažą turi apie 10 metų, gal daugiau. Pas V. lankydavosi, jie yra kaimynai. Nuomojasi vieną garažą, V. turi du. Abiejuose yra buvęs. Yra pas jį vartojęs alkoholį. P. irgi yra kaimynas. Buvo atvejis kai alkoholį gėrė trise. Žino, kad P. numirė. Jie gėrė garaže prie pat įvažiavimo. Alkoholį vartojo garažo viršuje. Žino, kad apačioje yra poilsio patalpos. Vartojo sumaišytą ir praskiestą spiritą, spiritas buvo V. V.. Daugiau nieko negėrė. Degtinės gal ir buvo, bet tuo momentu negėrė. Spiritas buvo kažkokiam butely, praskiedė ne prie jo. Tą dieną spiritas buvo ir viskas, nežino, kieno jis buvo. Jis yra tolimųjų reisų vairuotojas, atsiveždavo visokių gėrimų. Tą dieną tas gėrimas pas V. V. jau buvo. Išgėrė mažiau nei pusę litro. Turbūt gėrė po lygiai, maždaug po 3 stikliukus. Stikliukas kokie 30 gramų, kiekvienas išgėrė po 3 stikliukus, kiekvienas išgėrė maždaug po 100 gramų. Atsimena, kad kai gėrė, buvo šviesus paros metas, gali suklysti. Galbūt buvo 17-19 valanda, galėjo būti ir anksčiau. P. B. ten ilgai nebuvo, išėjo su šviesa, atgal grįžęs nebuvo. Jis tuo metu tvarkėsi. P. B. sutvarkė elektros skydelį ir viskas. P. B. atgal grįžęs nebuvo, Jie su V. V. buvo garažuose iki vakaro, jis tvarkėsi, o V. ten virino duris, laiptus. Nepasakys, po kiek laiko po išgertuvių sužinojo, kad mirė V. draugas. Tai buvo prieš du metus, nepamena. Atrodo, kad sužinojo po pirmos kratos pas V.. Lapkričio 20 d. P. B. taisė elektrą ir tada jie gėrė. Su V. kalbėjo, kad taip gaunasi, jog nuo to alkoholio apsinuodijo. Yra toks kaltinimas. Nežinojo V. draugo pavardės, žino tik pravardę P.. Tą žmogų yra matęs 3-4 kartus, žino, kad jis elektrikas. Jo žiniomis pas V. buvo dvi kratos. Vieną kartą atvažiavo į garažą ir matė, kad pilna policijos, kitą kartą neįleido pro vartus. Kaip tik daro kratas, taip jis atvažiuoja. Techninio spirito skonio nuo maistinio turbūt atskirti negalėtų. Tą dieną kai jie gėrė, V. V. nepasakė, kad jie geria techninį spiritą. Iš tos pačios taros gėrė visi trys. Kaip tara atrodė, neatsimena. Atsimena, kada P. B. išėjo ir kiek čierkų išgėrė. Prieš tai, kai nuėjo pas V. V., vartojęs alkoholio nebuvo, buvo blaivas. Koks buvo P. B., pasakyti negali, V. V. tikrai buvo blaivus. Į kokią tarą buvo supiltas alkoholis neprisimena. Gali būti plastmasinis butelis, stiklinis, gali būti grafinas. Neatsimena iš kokios taros gėrė pas V. V..

Liudytojas V. A. parodė, kad kratos metu garaže numeriu (duomenys neskelbtini) V. V. klausė, kas šioje patalpoje yra draudžiama, prašė jiems pateikti. Klausė kur yra skystis, kurį gėrė. Jis pateikė dvi talpas - vieną 0,2 litro talpos, kitą - 0,75 litro talpos. Pasakė, kad tai spiritas. Viskas buvo prie jo užantspauduota. Jis pateikė skystį, kurį gėrė. Nežino, kurį jie gėrė. Perpylė, neperpylė, nežino. Ten buvo valstybinė degtinė su banderolėmis, niekam dėl jos nekilo įtarimų. Iš kokio indo gėrė, nesiaiškino. Dešiniame galiniame kampe buvo senovinė sekcija su bariuku. Jis atidarė barą ir iš jo išėmė. Buvo normalus, užkimštas degtinės butelis su banderolėmis, jis net čekius turėjo. Daugiau praimtų alkoholio butelių nebuvo. Garažo apačioje, duobėje, buvo poilsio vieta. Pradinės kratos metu V. nieko apie skysčių kilmę nepaaiškino. Po to, apklausų metu, aiškino, kad su broliu galimai važiavo į Lenkiją, ten pirko, pasakojo ir kitokius išvedžiojimus. Tai galėjo būti jo gynybinė versija. V. V. padavė dvi talpas, bet jie nežinojo, ar tai tas skystis, kurio prašė, todėl tikrino visą garažą. Prašė atiduoti skystį, kurį gėrė su P. B.. Jis jį išėmė ir jiems pateikė. Jis pateikė ir baltą degtinės butelį. Tas butelis nekėlė įtarimo, nes pateikė čekį. Degtinę išėmė iš to pačio bariuko, kur buvo ir valstybinė degtinė. Prie jo akių buteliai buvo užplombuoti.

Liudytojas V. V. parodė, kad V. V. yra jo tėvas. Jo tėtis išgerdavo saikingai, nebuvo alkoholikas. Jis nebuvo visiškas abstinentas, bet nebuvo iš tų išgeriančių. Nežino, ar tėtis pirkdavo alkoholį ir spiritą Lenkijoje. Tėvas yra pasakojęs, kad kartais penktadieniais su kitais garažų kaimynais susirenka išgerti. Ką jis geria jis nežino. Kiek kartų tėvas yra su juo išgėręs, tiek jis gerdavo viskį. Tėvas yra pasakojęs, kad kartu su savo broliu V. yra vykęs į Lenkiją apsipirkti. Yra pas jį garaže matęs lenkiško alaus, tačiau kiek kartų yra buvęs Lenkijoje, jis nežino. Ką jis ten konkrečiai pirko taip pat nežino. Ar tėvas iš Lenkijos parsiveždavo spirito jis nežino, jis jam nėra sakęs, garaže taip pat nėra matęs spirito. Nemano, kad jo tėvas gali gerti spiritą, kadangi jis iš tokių žmonių, kuriam labiau svarbu ne kiekybė, o kokybė. Jis tėvo garažų kaimynus ir senus draugus žino iš matymo, tačiau vardų, pavardžių ar kitokių anketinių duomenų nežino. Jo tėvas pats į svečius niekur nevaikšto, kiek žino kiti pas jį užsuka į garažą pakalbėti.

Liudytojas R. B. parodė, kad P. B. buvo jo kaimynas. P. B. išgerdavo, jo pavardės nežinojo, vadino jį F.. P. B. alkoholį pirkdavo iš parduotuvių, su juo susitikdavo prie bendro suoliuko lauke parūkyti. P. B. dažnai rūsyje vartodavo alkoholį, ten jį sutikdavo. Pirkdavo stiprų vyną plastmasiniuose buteliukuose. Policija ieškojo jo draugų, iš kurių gaudavo alkoholio. Iš policijos sužinojo, kad jis mirė. Kartą jam reikėjo suvirintojo pagalbos. Su F. nuvažiavo iki V. garažų ir jis suvirino tokį įrankį. F. buvo kartu. Kol jam virino, matė kad F. V. įpylė iš kanistro į kažkokią tarą ir jis išgėrė. Bet tai buvo prieš kokius 5 metus. P. B. įpylė ir jis tą buteliuką parsivežė, kartu parvažiavo. Buvo baltas kanistras, kaip langų plovimo skysčio. V. net negėrė, jis toliau virino. Nežino, ar P. B. iš V. įsigydavo spirito. Du kartus yra matęs, tai nereiškia, kad pastoviai. Matė, kad B. spiritą du sykius gavo iš V.. P. B. jam sakė du kartus, kad spiritą gaudavo iš V. kaip atlygį už darbą. Apie šį įvykį su T. nekalbėjo. Policijoje jam pasakė, kad F. apsinuodijo. Nežino, iš kur jis gaudavo spiritą, su juo negyveno, susitikdavo 5 minutėm pakalbėti ir viskas. Gal jo žmona žino daugiau. B. alkoholį vartodavo pastoviai, pastoviai su kvapu būdavo. Alkoholį jis gaudavo parduotuvėje. Jis tik galėjo spėlioti, kad alkoholį gaudavo iš V.. Jo anksčiau duoti parodymai yra nesąmonė, tai ne jo parodymai, tyrėjai nemelavo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. parodė, kad kaimynas P. B. jam gerai pažįstamas. Jį žino seniai, gyveno nuo pat namo pastatymo 1973 m. Bendravo artimai, jis pažinojo jo tėvus, bendravo šeimomis. Su juo nuolat susitikdavo prie įėjimo į laiptinę esančio suolelio arba rūsyje. jis mėgo sėdėti prie namo laiptinės ir vaišintis alkoholiu. pastarasis labai piktnaudžiaudavo alkoholiu, nuolat gerdavo pigų vyną, supilstytą į žalius plastikinius butelius. Dėl to jam žmona nuolat priekaištaudavo, todėl vartodavo alkoholį pasislėpęs. Žmona jį nuolat kontroliuodavo. Pastarasis buvo gabus meistras, darydavo remontus namuose, todėl pinigų turėdavo nuolat. Pastarąjį paskutinį kartą matė prieš porą mėnesių. Teiravosi pas jo žmoną T., kur dingęs „F.“ ir ji paaiškino, kad jis guli ligoninėje. Apie tai kad jis mirė, sužinojo iš policijos pareigūnų. Dėl jo nusinuodijimo denatūratais negali nieko paaiškinti (1 t., 44 b. l.).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. nurodė, kad P. B. įsigydavo spirito iš asmens vardu V., pavardė galimai V., naudojasi Tel Nr. (duomenys neskelbtini). Jis turi keturis garažus masyve adresu (duomenys neskelbtini). Kokie tai numeriai nežino. Kur jis gyvena, nežino. Jam tai sakė pats P., be to matė kaip gėrė iš plastikinio butelio. Taip pat jam alkoholiu buvo atlyginama už darbą. V. žino iš matymo. Minėtame masyve turimuose garažuose jis atlieka virinimo darbus, yra naudojęsis jo paslaugomis. Maždaug prieš tris keturis metus, kai jam reikėjo atlikti virinimo darbus, jis pats matė kaip P. kartu su V. gėrė minėtą spiritą jo garaže. Ar jis prekiauja alkoholiu, ar tik atsilygina pažįstamiems už paslaugas, nežino. Pats jo parsinešto spirito niekada negėrė. Paaiškina, kad P. iš jo alkoholį gaudavo nuolat. Paskutinį kartą jis parsinešė maždaug 1 - 2 dienos prieš jį išvežant į ligoninę. Jis jį parsinešė plastikiniame 0,5 l talpos buteliuke su užrašu „RASA“ (1 t., 46 b. l.).

Liudytoja T. B. parodė, kad P. B. yra jos vyras. Jis kažką išgėrė ir apsinuodijo. Dabar praėjo laiko, tiksliai visko neatsimena. Ryte prabudo ir žiūri, kad jam negerai, blogėja. Iškvietė greitąją ir jį išvežė. Jis gulėjo Klinikose, tada pervežė į antrą ligoninę, kurioje mirė. Jai jis nieko nesakė, nesakė, kas jam atsitiko. Nepasakys kelintą valandą vakare jis grįžo. Nežino, dėl ko viskas taip pasidarė, jai buvo stresas. Nežino, ar jos vyras eidavo pas V. V.. Praėjo daug laiko. Žino, kad jis miegojo, po to buvo atsikėlęs, kažkur išėjo, grįžo ir vėl atsigulė. Ką ir pas ką gėrė, jis jai nesakė. Jis išėjo kažkur, grįžo ir neužilgo ji kvietė greitąją. Greitąją kvietė ryte. Jis miegojo, atsikėlė, kažkur išėjo, o grįžęs vėl atsigulė. Kelinta buvo valanda, nepasakys. Jis buvo išėjęs ryte, grįžo ir vėl atsigulė. Gal buvo 9 ar 10 valanda. Kur jis buvo išėjęs, jai nesakė. Ji norėjo padaryti pusryčius, bet pamatė, kad jam negerai. Vakare sveikata nesiskundė, gal ir buvo kur nuėjęs, bet neprisimena. Greitąją iškvietė ryte. Neprisimena, ar pasakojo policijai, gal ir buvo, praėjo daug laiko, neprisimena. V. pažįsta, pavardės neatsimena. Neprisimena, ar skambino V. paklausti apie savo vyrą. Žino, kad jis ir jos vyras yra draugai. Jos vyras išgerdavo. Ne kiekvieną dieną, bet išgėrinėjo. Su kuo išgerdavo, jai nepasakodavo. Tą dieną jokio alkoholio neatsinešė. Jis ryte atsikėlė, išėjo ir po kurio laiko atsigulė. Per naktį jis miegojo namie. Nesakė, kad naktį jam buvo blogai. Jam pasidarė blogai kai ryte išėjo ir grįžo. Kur ryte jis buvo išėjęs nežino. Jis nebuvo ilgam išėjęs. Ar jis valgė pusryčius neprisimena, jai atrodo, kad ne. Jai atrodo, kad jis ryte grįžo išgėręs. Savo apklausos neskaitė. Neatsimena apklausos policijoje, policijoje nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. B. parodė, kad ji gyvena su vyru P. B.. 2019 m. lapkričio 21 d. apie 19 val. P. grįžo namo pavartojęs alkoholio. Jis turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, juo nuolat piktnaudžiaudavo. Nevartodavo, tik tuomet, kai šiltuoju sezono metu apsigyvendavo sode. Ką jis gerdavo, ji tiksliai nežino. Su kuo tai darė, irgi nurodyti negali. Pastarasis apie savo draugus jai nepasakodavo, ji jų nepažinojo. Jo draugai jų namuose nesilankydavo. P. dažniausiai alkoholį vartodavo pasislėpęs. 2019 m. lapkričio 21 d. apie 19 val. jam sugrįžus namo, matėsi, kad jis eilinį kartą išgėręs. Atsimena, kad tą dieną ryte jis sakė einantis su reikalais. Tuo metu jis dar buvo blaivus. Sakė, kad eina pas „V.“, kuris yra senas jo draugas. Sakė, kad padės V. sutvarkyti elektros instaliaciją jo garaže, adresu (duomenys neskelbtini). Po to V. buvo atvykęs į P. laidotuves. P. negrįžtant namo, ji paskambino V., o jis pasakė, kad P. jau iš jo išėjo. Skambino apie pietus, kelinta tai buvo valanda, tiksliai nežino. Sugrįžęs P. iš karto ėjo miegoti. Tik paklojus jam lovą, jis pradėjo skųstis sveikata, pradėjo svirduliuoti, sunkiai kalbėti, dažnai šlapintis. Po to jis atsigulė koridoriuje ir pasakė, kad negali pasikelti ir niekur neis. Tada ji išsigando ir iškvietė medikus. Pastarieji P. išsigabeno į Klinikas. Kai atvyko medikai, P. jau buvo prarandantis sąmonę. Ligoninėse jis praleido apie pusantro mėnesio, visą tą laiką buvo komoje. (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl jo mirties priežasties nieko paaiškinti negali. Kokiomis priemonėmis jis nusinuodijo, nežino, namo alkoholio jis neparsinešdavo. Kartais paprašydavo parnešti jam alkoholio, nes jis norintis išgerti, tada ji jam pati nupirkdavo 250 g degtinės (1 t., b. l. 33 - 34).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja T. B. paaiškino, kad tvirtina ankstesnius savo parodymus. Papildomai parodo, kad miręs jos vyras P. naudojosi mobiliuoju telefono numeriu (duomenys neskelbtini), ji pati naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Tačiau po vyro mirties ji naudojasi jo telefono numeriu, t. y. (duomenys neskelbtini), savo telefono numerio atsisakiusi. 2019 m. lapkričio 21 d. ryte, kelintą tiksliai neprisimena, P. sakė, kad eina pas Valių, kadangi turi sutvarkyti elektros instaliaciją jo garaže. Kada jis grįš iš V., jai nesakė. Ar dar turėjo kažkokių planų, t. y. po V. kažkur nueiti, jai nieko taip pat nesakė. P. su V. yra seni draugai, kiek laiko jie pažįstami, ji nežino, tačiau ilgai. Daugiau detalesnių duomenų apie V. ji nežino. Žino, kad jis turi garažą (duomenys neskelbtini). Taip pat turi jo telefono numerį (duomenys neskelbtini). Su V. ji yra bendravusi ir pati, jo akimis jis geras žmogus. Kai jai su vyru reikėdavo, V. juos nuveždavo į sodą. Pas V. namuose ji nėra buvusi, ar V. pas juos namuose yra buvęs neprisimena. Jis dažniausiai, kai veždavo juos į sodą, tai palaukdavo jų savo automobilyje. Ar V. vartoja alkoholį, ji nežino, tačiau mano, kad kartu su P. išgerdavo. Kaip dažnai, pasakyti negali, nes P. jai nepasakodavo. Tą pačią dieną, apie pietus, kelintą tiksliai nepasakys, nes neprisimena, nesulaukusi P. namuose, ji paskambino V.. Ar skambino P. ar ne, neprisimena, kadangi seniai tai buvo. V. paskambinus, jis pasakė, kad kartu su P. išgėrė degtinės, sakė, kad išgėrė po 50 gramų. Ką tiksliai jie gėrė, ji nesidomėjo, kadangi jai tai nebuvo svarbu. Taip pat V. sakė, kad P. sutvarkė elektros instaliaciją, jie išgėrė po 50 gramų degtinės ir P., pasakęs, kad eina namo, išėjo. Po pokalbio su V., ji neprisimena ar skambino P., ar ne. Gali būti, kad skambino, bet jis neatsiliepė. Kiek atsimena P. į namus sugrįžo apie 19 val. Jis jai nieko nesakė, kur buvo ir ką veikė. Matė, kad P. buvo išgėręs, kadangi su juo seniai gyvena ir pažįsta, kada jis būna išgėręs. Pamačiusi, kad jis yra neblaivus, nuėjo pakloti jam lovos, kad jis nueitų miegoti. Paklojus lovą, jis pradėjo skųstis savo sveikata, nesakė ar jam, kažką skaudėjo ar ne, tačiau ji matė, kad jis blogai jaučiasi, kadangi jis pradėjo svirduliuoti, sunkiai kalbėti, atsigulė koridoriuje ir pasakė, kad negali pasikelti. Priėjusi prie jo, ji pasakė jam eiti į lovą, siūlėsi jį paguldyti. P. atsakė, kad niekur neis, nes blogai jaučiasi. Dėl ko jis blogai jautėsi, jai nepaaiškino. Išsigandusi iš P. telefono numerio (duomenys neskelbtini) ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Skambino iš P. telefono, kadangi jos buvo sugedęs. Paskambinusi dispečerei pasakė, kad vyrui bloga, kad jis yra išgėręs, kad guli koridoriuje ir negali pasikelti. Tada dispečerė pasakė, kad atsiųs greitąją. Greitoji atvyko labai gretai, tačiau P. jau buvo prarandantis sąmonę. Atvykus medikams papasakojo tą patį, ką ir dabar apklausoje, t. y. kad vyras grįžo namo išgėręs ir jam pasidarė bloga. P. atsistoti jau nebegalėjo, todėl medikai jį išnešė į greitosios med. pagalbos automobilį. Ji vyko kartu su P.. P. nuvežė į Kauno klinikas skubios pagalbos skyrių. Ji laukė koridoriuje, ką medikai darė su P., ji nežino. Jai belaukiant P. su ja jokia gydytoja nebendravo, jos nieko neklausinėjo. Kas buvo P. ji nežino, jai niekas nieko nesakė. Tada ji prašė darbuotojų leistų jį pamatyti, kažkas iš darbuotojų ją nuvedė pas jį. Ji matė, kad P. guli palatoje užsimerkęs. Kas jam buvo, ji nežinojo, jai niekas nieko nesakė. Kokius jam tyrimus darė, ji irgi nežino. Jai vis dar belaukiant, kažkas iš darbuotojų pasakė, kad P. turės pasilikti Kauno klinikose, sakė, kad jis apsinuodijo alkoholiu. Dar jos klausė, ką jis gėrė, ji pasakė, kad nežino. P. paguldė Kauno klinikose, ji išvažiavo į namus. Kiek laiko P. gulėjo Kauno klinikose, ji neprisimena. Važiuodavo pas jį kas antrą dieną aplankyti, tačiau jis gulėjo be sąmonės, nieko nekalbėjo, visai nereagavo į nieką. Iš Klinikų jį perkėlė į Kauno antrąją ligoninę, kuri yra (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Šioje ligoninėje jo būklė negerėjo, jam buvo koma. Iš komos jis taip ir nepabudo, mirė (duomenys neskelbtini). Ar P. gerdavo namų gamybos alkoholius, t. y. spiritą, „pilstuką“, ji nežino. Ji V. pažįsta daug metų, žino, kad jis yra rimtas žmogus. Ji jokių pretenzijų V. neturi, nes nemano, kad jis kažkuo dėtas dėl P. mirties. V. buvo P. laidotuvėse, klausė, kodėl mirė P.. Ji jam pasakė, kad dėl to, kad apsinuodijo alkoholiu. V. jai nieko daugiau apie tai nesakė, nesidomėjo. Jie daugiau nekalbėjo (1 t., b. l. 37 - 39).

Liudytoja A. E.-B. parodė, kad dirba policijoje vyresniąja tyrėja. T. B. apklausą atsimena. Tikslių parodymų nepasakys. Kadangi moteris nelabai norėjo bendradarbiauti su policija, sunkiai ją prisikvietė, bet apklausa buvo pakankamai nuosekli. Ji jos klausė, o T. B. atsakinėjo. Su T. B. negalia apklausos metu nesusidūrė, nepastebėjo, moteris jai neišsakė. Klausė, ar moka lietuvių kalbą, sakė moka, problemų nebuvo. Apklausą ji pati perskaitė, abejonių nebuvo. Jei būtų buvę, tai būtų pataisiusi. Jai buvo keista, kad T. B. nelabai norėjo tyrimo, pakankamai palaikė V. pusę. Sakė, kad nenori jokio tyrimo, kad nenori problemų V., nelabai buvo atvira. Kiek atsimena, T. B. su V. kontaktavo pagal išklotines. Ji pasakojo, kad V. buvo laidotuvėse, kad bendravo su juo per laidotuves. Skystį iš V. V. paėmė kolega A., toje kratoje nedalyvavusi. Grįžęs pasakojo, kad paklausė V. ką gėrė ir V. jam pateikė du butelius, iš kurių gėrė su P.. V. sakė, kad spiritą atsiveždavo iš Lenkijos ir praskiesdavo su mineraliniu. Visas V. V. apklausas vykdžiusi ji. Prieš kiekvieną apklausą išaiškindavo jam teises. Pirmos apklausos metus nenorėjo turėti gynėjo, nepripažino dėl P. mirties. Jis pripažino, kad P. pavaišino. Pasakojo, kad P. buvo geras elektrikas, todėl garaže kažką tvarkė ir už tai jį pavaišino. Sakė, kad ne vieną kartą yra tuo spiritu pavaišinęs. Sakė, kad jie draugai, todėl kaip atlygį pavaišindavo tuo spiritu. Atrodo, kad V. nesakė, ar tą kartą irgi gėrė spiritą.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. IBPS-V-387589-2 patvirtina, kad: 1. Skystis dviejuose buteliuose, paimtuose 2020-01-22 kratos metu iš V. V. garažo, esančio (duomenys neskelbtini), yra: - skystis 0,75 l talpos butelyje su etikete „Borjomi“ IBPS-V-202527-20(1) – metanolis (metilo alkoholis), kurio masės koncentracija yra ~99 % (~785 g/l); skysčio sudėtyje etilo alkoholio nerasta. Skysčio šiame butelyje kiekis yra 770 cm3 (0,77 litro); - skystis 0,2 l talpos butelyje su etikete „Lithuanian“ IBPS-V-202527-20(2) – metanolio ir kitų lakiųjų organinių junginių (2-metilheksano (isoheptano), 3-metilheksano, heptano, metilcikloheksano ir kt.) mišinys; skysčio sudėtyje etilo alkoholio nerasta. Skysčio šiame butelyje kiekis yra 160 cm3 (0,16 litro). 2. Atsakyti į klausimą, ar išgėrus gryno arba praskiesto šio alkoholio galima apsinuodyti ir mirti, nuo kokio suvartoto kiekio, negali, kadangi pateiktas klausimas peržengia alkoholinių skysčių tyrimo specialisto specialiųjų kvalifikacijos žinių ribas ir nėra jo kompetencijos klausimas (1 t., b. l. 184 - 187).

Tyrimą atlikusi specialistė V. G. paaiškino, kad butelis buvo 0,75 litro talpos, jame buvo 0,77 litro skysčio. 0,75 l yra butelio vardinis tūris, turėtų būti įpilta 0,75 litro. Iki pat viršaus pramoniniai alkoholiniai gėrimai nepripildomi. Šiuo atveju butelis buvo sklidinai užpildytas, todėl tūris didesnis, nei vardinė talpa. Antras butelis buvo nepilnai užpildytas. Šiuose buteliuose buvo skirtingas skystis. Pirmame - grynas etanolis, 99 procentų. Kitame - skystis su kitomis organinėmis medžiagomis. Jų paskirtis gali būti įvairi. Negalima daryti išvados, kad antrame yra metanolis praskiestas su vandeniu ar dar kažkuo. Galbūt buvo kažkoks techninės paskirties skystis. Metanolis ir metilo alkoholis yra tas pats, juos reikėtų laikyti sinonimu. Tai viena ir ta pati medžiaga. Kiti lakieji organiniai junginiai nėra skirti žmogaus vartojimui. Jie yra techninės paskirties, galbūt kažkokie tirpikliai. „Borjomi“ butelio pakuotė buvo pažeista, uždarymas buvo pažeistas. Etanolis yra metanolio priešnuodis. Čia yra tik metanolis, tai pakanka labai nedidelio kiekio tam, kad apsinuodyti.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 46/2020(02) patvirtina, kad remdamasis P. B., 74 metų amžiaus, lavono teismo medicininio tyrimo, papildomo tyrimo duomenimis, gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, teikiama išvada, jog P. B. mirė nuo apsinuodijimo nenustatytos kilmės alkoholiu. Tai komplikavosi koma, progresuojančiu dauginių organų funkcijos sutrikimu ir plaučių pabrinkimu. P. B. mirė (duomenys neskelbtini), 4 val. 30 min., tai patvirtina įrašai Kauno klinikinės ligoninės ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini). P. B. lavone konstatuotas kvėpuojamosios gerklės atvėrimas gydymo tikslu. Kitokio pobūdžio sužalojimų P. B. lavone nekonstatuota. Kvėpuojamosios gerklės atvėrimas gydymo tikslu atliktas prieš mirtį. Pomirtinių sužalojimų P. B. lavone nekonstatuota. Sužalojimų būdingų griuviminei traumai nekonstatuota (1 t., b. l. 116-121).

Tyrimą atlikęs ekspertas L. G. paaiškino, kad jam buvo pateikta ligos epikrizė iš Kauno klinikinės ligoninės, gydymo eiga su visais tyrimais, buvo nurodyta galutinė diagnozė – apsinuodijimas alkoholio surogatais. Buvo atlikta autopsija, padarytas histologinis tyrimas, toksikologinis tyrimas nebuvo atliktas, nes buvo praėjęs ilgas laiko tarpas, 28 dienos. Remiantis visais duomenimis, buvo priimta išvada, kad apsinuodyta nenustatytos kilmės alkoholiu. Daugiau rėmėsi klinikiniais duomenimis negu autopsija, kadangi buvo praėjęs beveik mėnuo laiko. Toksikologiniai tyrimai nebuvo tikslingi. Turi būti praėję 1-2 savaitės. Prieš tai buvo taikytas gydymas, tai toksinių medžiagų praktiškai nelieka. Tokias pasekmes galėjo sukelti surogatas, kitų priežasčių nebuvo. Nebuvo kitos patologijos, kuri galėjo sukelti mirtį Buvo nustatyta, kad apsinuodijimas alkoholio surogatais, ne alkoholiu. Alkoholių yra visokių, alkoholiai nebuvo tirti. Jei pavartosit etilo alkoholį, metilo alkoholį galit gerti kiek tik norit, liksit sveikas. Etilas yra kaip priešnuodis metanoliui. Ligoninėse tokiam ligoniui pirmiausia leidžia etilo alkoholį. Jei laiku suspėja, tai viskas gerai, tai vienas iš gydymo būdų. Užtenka 50 ar 100 mililitrų etilo alkoholio ir jis neutralizuoja metilo alkoholį. Tyrė ir patį kūną. Nerado patologijos, kuri galėtų būti kita mirties priežastimi. Jei gėrė trijų žmonių kompanija, bet mirė tik vienas, tai tie žmonės arba prieš tai išgėrė etilo alkoholio, arba po to, todėl ir liko gyvi. Išgėrus metilo alkoholio, simptomai galėtų pasireikšti per valandą. Pirmiausia sutrinka regėjimas. Jei žmogus lieka gyvas, dauguma atvejų lieka aklas. Reiškiniai turėtų pasireikšti už valandos, nemano, kad į komą žmogus galėtų kristi kitą dieną.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų klinikinės toksikologijos gydytojo, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Apsinuodijimų informacijos biuro specialisto išvada patvirtina, kad:

1. Pacientas P. B. neabejotinai buvo sunkiai apsinuodijęs alkoholio surogatais, konkrečiai - metanoliu, nes 2019 m. lapkričio 21 d. 12 val. 37 min. pristačius jį į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, 12 val. 55 min. atlikto kraujo tyrimo metu nustatyta, kad arterinio kraujo pH buvo 6,769, serumo bikarbonatų koncentracija 6.2 mmol/l, o anijoninis tarpas 26,8 mmol/l. Tokie pakitimai yra sunkaus apsinuodijimo metanoliu požymiai, etanolis ir kiti jo surogatai tokių ryškių pakitimų nesukelia.

1.1 Pacientas P. B. metanoliu apsinuodijo 2019 m. lapkričio 20 d (2019 m. lapkričio 21 d įrašas „vakar tvarkė elektrą pažįstamo žmogaus garaže, ten kaip įtariama pavartojo alkoholio surogato“), o 14-16 val. yra tikėtinas apsinuodijimo metanoliu laikas, kadangi pacientas P. B. nebuvo gydomas, apsinuodijimo klinika progresavo („nakties metu paciento būklė pradėjo blogėti“) ir būklė stipriai pablogėjo 2019 m. lapkričio 21 d greitosios medicinos pagalbos automobilyje prieš atvykstant į Kauno klinikų Skubiosios pagalbos skyrių (t. y. prieš 12 val. 37 min.) dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo („pacientas tapo nekontaktiškas, nereagavo į paliepimus“). Paciento P. B. gydymas pradėtas praėjus daugiau kaip 20 val. po galimo apsinuodijimo.

1.2. Paciento P. B. mirties priežastis yra apsinuodijimo metanoliu komplikacijos centrinės nervų sistemos pažeidimas, dauginis organų nepakankamumas ir plaučių pabrinkimas.

2. 0,75 l talpos butelyje su etikete „Borjomi“ IBPS-V- 202527-20 (1) esantis skystis gali sukelti sunkius apsinuodijimus net ir išgėrus nedidelį jo kiekį, pvz., vieną gurkšnį (apie 25-30 ml), nes tai 99 proc. koncentracijos metanolis (1 t., b. l. 126-127).

Tyrimą atlikęs specialistas J. Š. paaiškino, kad teikdamas išvadą rėmėsi medicininių dokumentų kopijomis. Toksikologijos srityje dirba nuo 1985 metų. Vadovavosi tarptautiniu lygmeniu patvirtinta duomenų baze, kurioje nurodoma, kaip nustatyti apsinuodijimą metanoliu, nesant toksikologijos išvados. Apsinuodijimas metanoliu nėra retas. Paciento P. B. visi trys kriterijai atitiko apsinuodijimą metanoliu, nors pakaktų nustatyti ir du kriterijus. Kai yra apsinuodijimas metanoliu simptomai pasireiškia labai greitai, per valandą ar dvi. Gali būti galvos skausmas, pykinimas, stiprus vėmimas, bet gali ir nebūti. Tada metanolis skyla į metabolitus, jie yra labai toksiški. Pirma jie pažeidžia tiesiogiai organus, tada sukelia rūgštingumą. Kai skyla į metabolitus, pasireiškia acidozė, kuri gilėja ir pakitimai yra nebegrįžtami. Viskas iki galo pasireiškia po pusės paros ar paros. Čia buvo tokia situacija, kad žmogus išgėrė, naktį jis jautėsi blogai, ryte savijauta blogėjo ir vežant į ligoninę būklė dar labiau pablogėjo bei tapo sunki. Tokia eiga pilnai atitinka tai, kas galėtų būti. Jei B. išgėrė 14-16 valandą, tai 19 valandą galėjo savarankiškai grįžti namo. Būklės pablogėjimas išgėrus metanolį gali pasireikšti per pusę paros ar parą. Skysčiai, esantys buteliuose, tikrai galėjo sukelti tokį apsinuodijimą.

(duomenys neskelbtini) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Kauno AVPK) Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. G. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apie 9 val. 06 min. Kauno AVPK gautas gydytojos D. S. pranešimas telefonu apie tai, kad Kauno klinikinėje ligoninėje, adresu (duomenys neskelbtini), Reanimacijos skyriuje mirė nuo surogatų apsinuodijęs pil. P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau buvo gautas Kauno Klinikinės ligoninės generalinio direktoriaus raštas dėl Teismo medicinos ekspertizės skyrimo pil. P. B.. Rašte nurodoma, jog 2019 m. lapkričio 21 d. 17 val. 15 min. į VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Suaugusiųjų intensyvios terapijos ir reanimacijos skyrių iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pervežtas ir stacionarizuotas P. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini) 4 val. 30 min. Suaugusiųjų intensyvios terapijos ir reanimacijos II skyriuje, dėl įtariamos intoksikacijos neaiškios kilmės alkoholio surogatais. Mirusysis bus perduotas teismo medicinos ekspertizei atlikti (1 t., b. l. 12).

(duomenys neskelbtini) lavono apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), į VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės Patologinės anatomijos skyrių, specialioje patalpoje apžiūrėtas ant specialaus gulto ant nugaros gulintis vyriškos lyties lavonas. Galva tiesiai, atlošta šiek tiek atgal, rankos sudėtos ant juosmens, ir sukryžiuotos, kojos tiesiai. Kūnas be rūbų. Kūnas be išorinių smurto žymių. Atlikus lavono apžiūrą tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta. Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 25-31).

2020 m. sausio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad nustatyta ir ištirta (apžiūrėta) mirusiojo P. B. gyvenamoji vieta, adresu (duomenys neskelbtini), iš kur jis buvo pristatytas į gydymo įstaigą, kur mirė. Apžiūrėjus objektą, tyrimui reikšmingų duomenų negauta (1 t., b. l. 21 - 24).

2020 m. kovo 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad ištirtas (apžiūrėtas, surašant stenogramą) greitosios medicinos pagalbos stotyje užregistruotas T. B. skambučio garso įrašas, pavadinimu 20191121115433_1148432.mp3. Garso įrašas darytas 2019 m. lapkričio 21 d. Garso įrašo trukmė 3 min. 34 s. Girdima: Greitoji pagalba, koks yra įvykio vietos adresas? (operatorė) - Mano vyras vakar išgėrė, tai ir jam bloga labai, ant grindų guli - Žiūrėkit, jeigu matot, kad jam reikalinga skubi medicininė pagalba, tai pradėkime nuo adreso. Pirma pasakykit adresą, kur jūsų vyras randasi? (operatorė) - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini) - Dar kartą pakartokite, prašau (operatorė) - (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini) - Miestas? (operatorė) - (duomenys neskelbtini) - Kelintas aukštas? (operatorė) - Ketvirtas, kodas 135 - Aha, supratau. Gerai, pasakykite kas būtent atsitiko? (operatorė) - Nu, jis vakar kažkur ten išgėrė, tai jam pasidarė bloga, visą naktį nemiegojo, jisai atsigulė ant grindų, voliojasi ir sako man bloga - Ar esat šalia savo vyro? (operatorė) - Ką? - Ar esat šalia savo vyro? (operatorė) - Nu jis guli čia - Tai, ar esat su pacientu? (operatorė) - Taip, guli jis čia - Tai, klausiu, ar jūs esate su pacientu? Šalia paciento? (operatorė) - Nieko nėra, mes dviese - Supratau, kiek pacientui metų? (operatorė) - 75 - Ar jis sąmoningas? (operatorė) - Nu, aš su juo susikalbėti negaliu - Reaguoja? (operatorė) - Sako man bloga bloga - Supratau. Ar jis kvėpuoja? (operatorė) - Taip, kvėpuoja, bet jis ant vieno šono ant kito - Ar jis elgiasi agresyviai? (operatorė) - Ne - Ar jo odos spalva keičiasi? (operatorė) - Nu, kad nežinau - Ar jis visiškai sąmoningas? (operatorė) - Sąmoningas, bet raudonas labai - Ar jis kvėpuoja normaliai? (operatorė) - Nu ką žinau, jis ant šono guli. (Klausia vyriškio: kaip kvėpuoji?). Kad aš negaliu susikalbėti, gerklę atsidarė ir orą tik gaudo, turbūt dusina jį - Mhm, kada jis šios medžiagos pavartojo? (operatorė) - Prašau? - Kada jis šios medžiagos pavartojo? (operatorė) - Vakar - Mhm, medikai atvyks kaip galima greičiau, nedėkit ragelio, tiksliai pasakysiu ką toliau daryti. Nuraminkit jį prašau. Nuo šio momento jam negalima nieko valgyti ar gerti, kad blogiau nebūtų. Palikit jį patogiausioje padėtyje. Noriu, kad atidžiai jį stebėtumėt, prašau atrakinti duris, uždaryti visus gyvūnus, pasitikti medikus. Jeigu jo būklė pablogėtų nedelsiant skambinkit pateiksiu daugiau instrukcijų. Laukite. Sėkmės (operatorė) (1 t., b. l. 96-97).

2020 m. balandžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės (toliau - LSMUL KK) Kauno klinikų P. B. gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija ir VšĮ Kauno klinikinės ligoninės P. B. gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Apžiūros protokole nurodyta, kad: 1) Apžiūrimas Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų P. B. gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos išrašas, sudarytas iš 4 lapų. Iš 2019-11-21 medicinos dokumentų išrašo/siuntimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. B. į LSMUL KK pristatytas greitosios medicinos pagalbos 2019-11-21 12 val. 37 min. Apžiūrėtas medikų 12 val. 38 min. Diagnozėje parašyta: apsinuodijimas kitais ir nepatikslintais vaistais ir biologinėmis medžiagomis bei jų poveikis, kai ketinimas nežinomas. Anamnezėje aprašyta, kad pacientas vežtas GMP dėl įtariamo insulto. Paskutinį kartą sveikas matytas vakar vakare, iš GMP žinoma, jog naktį blaškėsi, ryte sunkiai kalbėjo, prieš tai daug kartų ir ilgai vartojęs alkoholio. GMP buvo kviesta dėl apsinuodijimo alkoholiu. GMP teigimu šalia LSMUL KK skubios pagalbos skyriaus tapo nekontaktiškas, nereagavo į paliepimus. Ligos eiga/taikytas gydymas nurodyta jog P. B. intubuotas. Iš 2019-12-11 medicinos dokumentų išrašo/ siuntimo Nr. (duomenys neskelbtini) matome, kad diagnozė nurodyta nepatikslinto alkoholio apsinuodijimas. Anamnezėje (surinkta iš žmonos) nurodyta, kad pacientas vakar tvarkė elektrą pažįstamo žmogaus garaže, ten kaip įtariama, pavartojo alkoholio surogato. Nakties metu paciento būklė pradėjo blogėti, atsirado silpnumas, dažnas šlapinimasis. Ryte dėl sąmonės sutrikimo žmona iškvietė GMP, pacientas atvežtas į LSMUL KK. P. B. skyriuje intensyvios terapijos klinikos Centrinės reanimacijos skyriuje gydytas nuo 2019-11-21 iki 2019-12-11. 2.) Apžiūrima VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės P. B. gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, sudaryta iš 155 lapų. Matyti, kad P. B. į Suaugusiųjų intensyvios terapijos ir reanimacijos II skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), atvežtas 2019-12-11, 17 val. 15 min., 17 val. 21 min. apžiūrėtas. Siuntimo diagnozė: R40.2 koma, nepatikslinta. Išrašytas (duomenys neskelbtini), 4 val. 30 min. (mirė). (duomenys neskelbtini) 9 val. pranešta policijai apie mirtį. Iš (duomenys neskelbtini) epikrizės matyti kad pagrindinė diagnozė yra nepatikslinto alkoholio toksinis poveikis. Anamnezėje nurodyta, kad gydytas LMSUL KK dėl ūmaus apsinuodijimo alkoholiu (pas kaimyną garaže), kuris sukėlė smegenų veiklos sutrikimą, komą, kvėpavimo funkcijos sutrikimą. Atliktuose tyrimuose buvo ryškūs dismetaboliniai pakitimai, galvos KT pakitimai po buvusių išemijų, encefalopatiniai, edeminiai galvos smegenų pakitimai. Gydytas intensyvios terapijos skyriuje 20 parų, būklė stabilizuota, bet teigiamos dinamikos nebuvo. Nurodyta, kad pacientas nusiskundimų neišsakė dėl sąmonės sutrikimo. Būklė išrašant: gydymas nedavė efekto, progresavo ūmus inkstų funkcijos ir kardiovaskulinės sistemos nepakankamumas, išliko 3 b. koma. Išsivysčius dauginiam organų funkcijos nepakankamumui, pacientas mirė (1 t., b. l. 109 - 110).

2020 m. sausio 22 d. kratos protokole užfiksuota, kad 2020 m. sausio 22 d. atlikta krata įtariamojo V. V. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Kratos metu rasta ir paimta: 0,2 l talpos butelis su skysčiu turinčiu alkoholio kvapą, 0,75 l talpos plastikinis butelis su skysčiu turinčiu alkoholio kvapą, 115 vnt. šovinių (1 t., b. l. 137 - 139).

2020 m. gegužės 14 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad pasiūlius įtariamajam V. V. parodyti vietą, kur jis neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, metanolį bei kur jį vartojo, ir jam sutikus, visa parodymų patikrinimo vietoje grupė išvyksta iš Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato patalpų, adresu (duomenys neskelbtini). Įtariamajam V. V. parodžius iš Dainavos PK aikštelės sukama į dešinę, kur patenkama į (duomenys neskelbtini) prospektą, toliau jam nurodžius važiuojama tiesiai iki (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės žiedo, kur privažiavus žiedinę sankryžą įtariamasis nurodo sukti į pirmą išvažiavimą, kur patenkama į (duomenys neskelbtini) gatvę ir važiuojama iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių žiedinės sankryžos, kur privažiavus žiedinę sankryžą įtariamasis nurodo pasukti į antrą išvažiavimą kur patenkama į (duomenys neskelbtini) gatvę ir važiuojama tiesiai iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos, prie kurios privažiavus įtariamasis nurodo pasukti į dešinę, kur patenkama į (duomenys neskelbtini) gatvę. (duomenys neskelbtini) gatve įtariamasis nurodo važiuoti tiesiai, kur pavažiavus apie 500 metrų, įtariamasis V. V. nurodo sustoti, išlipa ir eina į kairį garažų masyvą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, (nuotrauka Nr. 1) bei paaiškina, kad šiuose garažų masyvuose jis turi du jam priklausančius garažus. Tada įtariamasis V. V. eina į garažų masyvą ir dešinėje pusėje rodo ketvirtas garažo duris (nuotrauka Nr. 2) ir paaiškina, kad tai jo garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Po kratos šiame garaže, įtariamasis V. V. eina atgal link įėjimo į garažų masyvą ir rodo pirmas duris kairėje (nuotrauka Nr. 6), ir paaiškina, kad šis garažas esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, priklauso jam ir šiame garaže 2020 m. sausio 22 d. kratų metu buvo rasta 0.75 l spirito, 0.2 l spirito ir 115 vnt. šovinių. Tada įtariamajam V. V. atrakinus garažo duris, jis nurodo eiti į vidų, kur jis nueina į garažo galą ir parodo spintelę (nuotrauka Nr. 7), bei paaiškina, kad šioje spintelėje laikė 0.75 l spirito, kurį gėrė 2019 m. lapkričio 20 d. su P. B.. Tada įtariamasis V. V. nurodo leistis laiptais į garažo viduje esančią duobę ir duobės viduje rodo spintelę, (nuotrauka Nr. 8) bei paaiškina, kad šioje spintelėje laikė kitą spiritą 0.2 l talpos, tada įtariamasis V. V. grįžta prie laiptų bei paaiškina, kad tiksliai neprisimena vietos, kurioje laikė šovinius, tačiau parodo spintą prie laiptų (nuotrauka Nr. 9), kurioje turėjo laikyti 115 šovinių (3 t., b. l. 61 - 70).

Išanalizavus P. B. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotines laikotarpyje nuo 2019-11-20 iki 2019-11-21 nustatyta, kad 2019-11-20 12:01:03 užfiksuotas praleistas skambutis nuo V. V.. P. B. skambino V. V.: 2019-11-20 12:02:08 (telefonas veikė prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), Kauno m.), 2019-11-20 12:13:26 (telefonas veikė prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), Kauno m.), 2019-11-20 13:13:05 (telefonas veikė prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), Kauno m.). 2019-11-20 11:55:40, 2019-11-20 11:56:10 užfiksuoti praleisti skambučiai nuo T. B.. T. B. P. B. skambino: 2019-11-20 12:19:03 (telefonas veikė prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), Kauno m.), 2019-11-20 14:36:47 (telefonas veikė prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), Kauno m), 2019-11-20 16:05:34 (telefonas veikė prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), Kauno m.), 2019-11-21 08:50:11 (telefonas veikė prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), Kauno m.). Laikotarpiu nuo 2019-11-19 23:20:48 iki 2019-11-20 13:13:05 telefonas veikė prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), Kauno m. 2019-11-20 14:36:37 ir 2019-11-20 14:36:47 telefonas veikė prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), Kauno m. Laikotarpiu nuo 2019-11-20 16:05:34 iki 2019-11-21 19:02:30 telefonas veikė prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), Kauno m. Analizuojamu laikotarpiu P. B. bendravo tik su T. B. ir V. V., kitokių bendravimo ryšių nenustatyta. 2019-11-20 11:52:36 užfiksuotas praleistas skambutis nuo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau su juo nebendrauta (2 t., b. l. 154-160).

Aukščiau išdėstytų įrodymų pagrindu galima patikimai konstatuoti, jog P. B. 2019 m. lapkričio 20 d., laikotarpiu nuo 14 val. iki 16 val., tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, atliko elektros remonto darbus nuosavybės teise V. V. priklausančiame garaže, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat darytina išvada, kad V. V., atsilygindamas už darbą, perdavė P. B. alkoholio surogato, savo sudėtyje turinčio metilo alkoholio.

Iš esmės šių aplinkybių neneigia ir pats kaltinamasis V. V.. Jis nurodo tik tai, kad alkoholį vartojo kartu su P. B., o tą alkoholį įsigijo Lenkijoje, maisto prekių parduotuvėje, taigi nurodo neturėjęs metilo alkoholio.

P. B. ir V. V. mobilaus ryšio telefono išklotinių analizė leidžia konstatuoti, jog P. B. 2019 m. lapkričio 20 d., laikotarpiu nuo 14 val. iki 16 val. išties buvo kartu su V. V. kaltinamajam priklausančiame garaže adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę objektyviai patvirtina tai, kad abu abonentai jungėsi prie tų pačių telekomunikacijos bokštų.

2020 m. sausio 22 d. kratos protokolas ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. IBPS-V-387589-2 patvirtina, kad skystis, paimtas 2020 m. sausio 22 d. kratos metu iš V. V. garažo, esančio (duomenys neskelbtini), yra metanolis (metilo alkoholis), kurio masės koncentracija yra ~99 %. Tai neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis V. V. disponavo metilo alkoholiu.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 46/2020(02) patvirtina, kad P. B. mirė nuo apsinuodijimo nenustatytos kilmės alkoholiu. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų klinikinės toksikologijos gydytojo, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Apsinuodijimų informacijos biuro specialisto išvada patikslina aukščiau nurodytą specialisto išvadą ir patvirtina, kad P. B. mirties priežastis yra apsinuodijimo būtent metanoliu komplikacijos centrinės nervų sistemos pažeidimas, dauginis organų nepakankamumas ir plaučių pabrinkimas.

Teismas kaltinamojo V. V. ir liudytojo A. M. parodymus apie tai, kad jie visi kartu su P. B. įvykio dieną vartojo tą patį alkoholį, vertina kaip nepaneigiančius kaltinamojo V. V. kaltės dėl dviejų priežasčių. Pirma, kaip seka iš specialistų L. G. ir J. Š. paaiškinimų, neatmestina galimybė, jog pastarieji asmenys (A. M. ir V. V.) prieš tai ar po to galėjo vartoti etilo alkoholį, todėl metilo alkoholis jiems nesukėlė tokių pasekmių, kaip P. B.. Antra, V. V. nei karto ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad kartu su juo ir P. B. tą dieną alkoholį vartojo ir A. M., o A. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu taip pat tokių aplinkybių niekada nenurodė. Ši versija atsirado tik bylą nagrinėjant teisme. Taigi V. V. ir A. M. nurodytos teisme aplinkybės negali būti laikomos patikimai įrodytomis. Kita vertus, teismas nemato kliūčių remtis liudytojo R. B. parodymais apie tai, kad P. B. įsigydavo spirito iš asmens vardu V., pavardė galimai V., kuris turi keturis garažus masyve adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). Jam tai sakė pats P., be to, matė kaip gėrė iš plastikinio butelio. Taip pat jam alkoholiu buvo atlyginama už darbą. Šiuos parodymus liudytojas davė ikiteisminio tyrimo metu, juos iš esmės patvirtino ir duodamas parodymus teisme. Visa tai parodo, kad V. V. neaiškios kilmės spiritu disponavo ir anksčiau, juo atsiskaitydavo už darbą ir tai nebuvo išskirtinis ir vienintelis toks atvejis. Sugretinus šiuos įrodymus, darytina išvada, kad ir tiriamu atveju V. V. ne girtavo kartu su A. M. ir P. B., o tiesiog atsiskaitė alkoholio surogatu už P. B. atliktą darbą. Taigi kaltinime nurodytos aplinkybės visiškai pasitvirtino.

Teismas, vertindamas T. B. parodymus teisme, pažymi, kad apklausiama liudytoja ji parodė aplinkybių neprisimenanti, nurodė, jog policijoje apskritai apklausiama nebuvo. Teismas šiuos parodymus vertina kaip visiškai neatitinkančius tikrovės ir iš dalies sąlygotus garbaus liudytojos amžiaus, iš dalies – susiklosčiusių gerų santykių su kaltinamuoju V. V.. Remdamasis liudytojos A. E.-B. parodymais apie tai, jog jai buvo keista, kad T. B. nelabai norėjo tyrimo, pakankamai palaikė V. pusę, kad sakiusi, jog nenori jokio tyrimo, kad nenori problemų V., nelabai buvo atvira, T. B. parodymais remiasi tik ta dalimi, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Akivaizdu, jog T. B. nebuvo nuoširdi savo parodymuose ir stengėsi neapsunkinti kaltinamojo V. V. padėties. Nors T. B. nurodė, kad P. B. jai nesakė, kur vartojo alkoholį, kokį ir pas ką, tačiau įrašai medicininiuose dokumentuose neabejotinai patvirtina, kad išties buvo kitaip – medicininiuose dokumentuose užfiksuotos T. B. nurodytos aplinkybės, kurias ji galėjo sužinoti tik iš P. B..

2020 m. kovo 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas T. B. pokalbis su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais, kur ji nurodo, kad : „Nu, jis vakar kažkur ten išgėrė, tai jam pasidarė bloga, visą naktį nemiegojo, jisai atsigulė ant grindų, voliojasi ir sako man bloga“. Iš medicininių dokumentų turinio matyti, kad juose užfiksuota tokios aplinkybės: anamnezėje (surinkta iš žmonos) nurodyta, kad pacientas vakar tvarkė elektrą pažįstamo žmogaus garaže, ten kaip įtariama, pavartojo alkoholio surogato. Nakties metu paciento būklė pradėjo blogėti, atsirado silpnumas, dažnas šlapinimasis. Ryte dėl sąmonės sutrikimo žmona iškvietė GMP (1 t., b. l. 109 - 110). Šis objektyvus įrašas medicinos dokumentuose vienareikšmiškai patvirtina, kad T. B. buvo žinomas faktas, jog įvykio dieną P. B. tvarkė elektrą V. V. garaže, ten vartojo neaiškios kilmės alkoholį ir tik pats P. B. jai galėjo nurodyti šiuos faktus kaip jo sunkios būklės priežastį. Šį įrašą medicininiuose dokumentuose teismas vertina kaip svariausią įrodymą, kad P. B. alkoholio surogatu apsinuodijo ne kur nors kitur, o būtent pas V. V. garaže. Be to, P. B. naudojamo mobilaus ryšio telefono išklotinės patvirtina, kad įvykio dieną P. B. kontaktavo tik su V. V. ir T. B., todėl tai tik dar kartą paneigia, kad P. B. apsinuodyti alkoholio surogatais galėjo kur nors kitur, nei V. V. garaže. Būtent paminėti duomenys leidžia teismui eliminuoti prielaidą, kad P. B. alkoholio surogatais galėjo apsinuodyti kitomis, nei kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. T. B., suteikdama informaciją medicinos darbuotojams, galėjo ją gauti tik tiesiogiai iš P. B., kuris, kaip matyti, apart V. V. nenurodė T. B. jokių kitų asmenų ar vietų, kur būtų vartojęs alkoholį. Didelę patirtį turintis toksikologas J. Š. patvirtino, kad tokia įvykių eiga neprieštarauja medicinos duomenims – „tokia eiga pilnai atitinka tai, kas galėtų būti. Jei B. išgėrė 14-16 valandą, tai 19 valandą galėjo savarankiškai grįžti namo. Būklės pablogėjimas išgėrus metanolį gali pasireikšti per pusę paros ar parą“.

Motyvuojamoji dalis

BK 132 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui. V. V. kaltinamas dėl nusikalstamo nerūpestingumo atėmęs gyvybę kitam žmogui – kad tiksliai žinodamas, jog P. B. perduodamas gerti skystis yra buitinės paskirties, skystį perdavė P. B., o šis, tą skystį išgėręs, mirė nuo apsinuodijimo.

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. V. parodymai apie tai, kad jis pirko spiritą Lenkijoje, „Lidl“ tipo parduotuvėse, yra tik niekuo neparemta gynybinė versija, neatitinkanti tikrovės. Maisto prekių parduotuvėse nuodingų gėrimų įsigyti neįmanoma, tokie prekybos faktai garsiai ir neišvengiamai nedelsiant paaiškėtų. Alkoholio surogatus kaltinamasis neabejotinai pirko nelegaliai, o tai, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, gyvenimišką patirtį, savaime suponuoja žinojimą ir supratimą, kad tokie skysčiai gali būti pavojingi sveikatai ar netgi gyvybei. Nežiūrint to, kaltinamasis V. V. už jam atliktus darbus atsiskaitė būtent tokiu skysčiu, tai yra ne pinigais, ne maisto prekėms skirtoje parduotuvėje pirktu alkoholiniu gėrimu, o nežinomos kilmės spiritu. Pažymėtina ir tai, kad teismas, pasiremdamas liudytojo R. B. parodymais, pripažįsta nustatyta, jog kaltinamasis surogatiniu alkoholiu už jam suteiktas paslaugas atsiskaitydavo ir anksčiau. Visuma paminėtų aplinkybių patvirtina, kad kaltinamasis V. V. veikė nusikalstamai nerūpestingai. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Esant nusikalstamam nerūpestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. V. V., įvertinus padarytos veikos subjektyviuosius bei objektyviuosius požymius, turėjo ir galėjo numatyti padarinius, tačiau to nepadarė. Taigi šioje byloje negalima konstatuoti kazuso. Kazuso atveju asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybės ir neturi arba negali to numatyti, tačiau padarinių kyla.

Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja įrodyta, kad kaltinamasis V. V. 2019 m. lapkričio 20 d., laikotarpiu nuo 14 val. iki 16 val., tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, nuosavybės teise jam priklausančiame garaže, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė kaip atlygį už atliktus elektriko darbus P. B. tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytą kiekį metanolio (metilo alkoholio), kurio masės koncentracija yra ~99 % (~785 g/l), o šio skysčio sudėtyje nerasta etilo alkoholio, bei metanolio ir kitų lakiųjų organinių junginių (2-metilheksano (isoheptano), 3-metilheksano, heptano, metilcikloheksano ir kt.) mišinį, tiksliai žinodamas, jog P. B. perduodamo gerti skysčio buitinę (ne maisto) paskirtį, kurį išgėręs P. B. mirė nuo apsinuodijimo, kuris komplikavosi koma, progresuojančiu dauginių organų funkcijos sutrikimu ir plaučių pabrinkimu, tokiu būdu dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) atėmė P. B. gyvybę.

Dėl disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis

Kaltinamasis V. V. parodė, kad pripažįsta, jog tuos daiktus, nurodytus kaltinime, laikė. Juos buvo pamiršęs. Pripažįsta ir tai, kad kituose garažuose (duomenys neskelbtini) laikė šaudmenis. Per parodymų patikrinimo vietoje metu susinervino, nes nervai nelaiko, neprisimena šių parodymų patikrinimo vietoje. Kai vyko krata, jis dalyvavo. Ten visko ieškojo. Ką iš garažo paėmė, gal matė, bet neįsidėmėjo. Nesutinka, kad tai dvi atskiros veikos, tie daiktai buvo nuo seniai užmiršti, tik pirmosios kratos metu pareigūnai jų visų nerado, o jis pats buvo apie juos pamiršęs.

Liudytojas V. A. parodė, kad dirba Dainavos PK vyr. tyrėju. 2022 m. sausio 22 dienos kratą atsimena. Užėjus į garažą vidury garažo buvo darbo stalas, gale garažo patalpos kitas darbastalis, ten lentynos, dvi pakabinamos spintelės ir lentynėlės. Pareigūnus paskirstė plotais. Turėjo tris pagalbinius pareigūnus. V. V. dešinėje pusėje rado šovinius. E. D. gale, po darbastaliu, rado juodą lagaminą, nesuprato ką rado. Pasakęs „Oho“. Ten buvo ginklas, mažo kalibro graižtvinis šautuvas su optika, su perdaryta buože ir ugnies slopintuvu. Liepė visiems atidžiai žiūrėti ir ieškoti šaudmenų. V. V. išėmė dėžutę su 20 -to kalibro šoviniais. Tada rado stambaus karabino šovinį ir dar kažkokias smulkmes. E. D. po stalu rado dar tris ugnies slopintuvus. Garažo savininkas kratoje dalyvavo. Jis buvo pasimetęs, jis nesitikėjo, kad bus žiūrima taip atidžiai. Jis buvo visiškai pasimetęs, su juo kalbėjo vėliau, jis nepaaiškino, kur jį gavo. Kad naudojo, papasakojo. Jis priklausė medžiotojų būreliui, sakė, kad ten pašaudydavo į taikinius. Galbūt naudojo jį treniravimuisi. Kadangi ginklas buvo perdarytas, galima daryti prielaidą, kad ginklas buvo naudojamas neteisėtai medžioklei. Buožė 45-50 cm, priklausomai nuo modelio gali kisti, yra pašalinama. Su kolegomis daug diskutavo šiuo klausimu. V. V. tuo metu turėjo džipą, Opel Frontera, atrodo. Tai galingas automobilis, darė prielaidą, kad asmuo, važiuodamas automobiliu, laisvai gali naudoti kaip pistoletą. Jei sulaikytų pareigūnai, perlenkęs galėtų jį pakišti po sėdyne, jis nėra didelis. Antrą kartą krata buvo atliekama todėl, kad ten kažkas gavosi su parodymų patikrinimu. Neatsimena. Tame pačiame garaže buvo atlikta pakartotinė krata. Dėl metalinių įtaisų kvietė „Arą“. Trys raudoni šaudmenys, galimai signalinės raketos, vamzdžio dalis, tai dalis, kuri buvo perdaryta kaip duslintuvas. Jei neklysta, juodos spalvos, labai nedidelė. Tuo metu duslintuvai buvo maždaug 30-40 cm, tai šis buvo apie 10-15 cm ilgio. Pati išėjimo anga buvo nedidelio dydžio. 5 vienetai metalinių įtaisų, tai buvo vamzdžių dalys užsriegtais galais, padarytos kaip dagtys uždegimui, buvo įdėta kažkokia petarda, šrateliai, buvo neaišku, kas ten yra. „Aro“ pareigūnai paklausė ar dažnai randama tokių daiktų. Jie pasakė, kad tai populiaru Amerikoje, sakė, kad tai savadarbė rankinė granata. Jai pasidaryti reikia turėti specialių žinių. Darydami kratą sausio mėnesį, šių daiktų negalėjo nepastebėti. Kai rado tuos ginklus, suprato, kad papuolė pas gabų žmogų, kuris geba šaudyti taikliai, sugeba persidaryti ginklus. Rado kelis, ne vieną. V. V. buvo ir antros kratos metu. Jis paaiškino labai lakoniškai, pasakė, kad jam patys pirštai savaime kyla kažką susikonstruoti. Jis nenurodė, kad daiktai guli seniai, nustebino tai, kad papildomai dar rado 22 kalibro šovinių. Visi rasti šaudmenys pas jį buvo skirtingų kalibrų. Kiek žino, V. V. buvo medžiotojas, turėjo karabiną, pas jį namuose taip pat buvo rasta tuščių tūtelių, jos nėra draudžiamos. Pas jį buvo rasti kariniai šaudmenys, kurie yra labai pavojingi. Jie buvo specialiai pažymėti raudonais galais. Šaudmenys be galo ypatingi tuo, nes yra labai pavojingi, jie yra su plieninėmis šerdimis. Šis šaudmuo leidžia skrieti daug pavojingiau, pramušti ne tik įtaisus, savisaugos priemones. 2022 m. sausio 22 d. V. V. buvo paprašyta viską pateikti, jis visur dalyvavo kartu. Ėjo iš garažo į garažą, jis viską pats rodė. Net lentas ir malkas kilnojo, viską apžiūrėjo. Net neįsivaizdavo, ką gali rasti. V. V. yra labai nagingas vyras, viskas labai pritaikyta, jis dirba preciziškai, kiekvienas daiktas pas jį turi savo vietą. Žmogus, kuris moka dirbti ir elgtis su įrankiais. Sudėta dėžutė prie dėžutės. 66 šaudmenys, atrodo, buvo paimti pirmos kratos metu. Buvo labai didelis šaudmenų kiekis. Tuo momentu, kai rado draudžiamus daiktus, V. V. nieko neaiškino, pasimetė, užsisklendė. Šaudmenis surado patys, garaže nei vieno šaudmens V. V. jiems nepateikė. Jis pateikė tik dvi talpas. Matyt tikėjosi, kad jie jas pasiims ir viskas, bet jie tikrino viską. 22 dieną kratos metu V. V. klausė, ar tai viskas. Klausė, ką turi pateikti draudžiamo, sakė, kad viską suras. Pirmu atveju nebuvo sprogmenų, todėl „Aro“ nekvietė. Nepasakys, kuriame garaže kratą darė pirmiau. Net grąžtai buvo išrenkami iš dėžutės, perdėti, buvo ieškoma šovinių. Visur ieškojo slėptuvių. Jam juokingi V. V. paaiškinimai, pasakant, kad tie šoviniai buvo užsimetę, todėl jų neatidavė pirmos kratos metu. Tai šaipymasis iš viso darbo ir proceso. Visi ginklai buvo išslapstyti ir išdėlioti. Tai nėra didelė patalpa.

Liudytoja A. E.-B. parodė, kad dirba policijoje vyresniąja tyrėja. Antros kratos metu V. A. išsikvietė V. V.. Pas Juos atvyko V. V. ir ji pasakė, kad darys parodymų patikrinimą vietoje. Pastebėjo, kad nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra. Kartu su V. nuvažiavo iki garažų, dar vienas kolega viską filmavo. Atvykus prie garažų, V. susinervino, pasidarė neracionalus, ėmė bėgioti. Jiems kilo abejonės, kodėl jis taip elgiasi. Kai jis atrakino garažus, pirma padarė tyrimą pirmame garaže. Kairėje pusėje buvo padėtas geltonas maišiukas. Mačiusi, kad jis labai sunerimo. Ten buvo šoviniai. Klausė, ar turi dar kažkur šovinių, bet priėmė nutarimą daryti kratą kitame garaže. Ką V. sakė, tiksliai nepamena. Gal sakė, kad ir anksčiau turėjo, sakė, kad neatsimena, kad buvo užkišęs. Jie nebuvo paslėpti, buvo akivaizdžiai padėtas maišelis, jis buvo toks permatomas. Buvo savadarbių užtaisų, kvietė „Arą“. Pati asmeniškai su “Aru“ nekalbėjo, kalbėjo V. A.. Rado sprogstamų medžiagų, V. A. nusimano, todėl ir liepė kviesti „Arą“, pirmos kratos metu nekvietė.

Liudytojas A. M. parodė, kad buvo matęs pas V. V. degtukais uždegamų lenkiškų petardų. Kitokių sprogmenų nėra matęs. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad „2020 m. gegužės mėn., tikslios dienos neprisimena, pas V. garaže, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), po dešine puse, per vidurį, ant stalo matė padėtą vieną savadarbį sprogmenį. Jo paklausus kas čia ir ką tu čia darai, jis atsakė, kad nieko, nusijuokė ir pasakė, kad pabandys vakare. Kokia to savadarbio sprogmens paskirtis jis nežino ir jis jam daugiau nieko nesakė. Taip pat ankščiau yra matęs pas V. tame garaže indelį parako ant stalo. Daugiau jokių medžiagų iš kurių būtų galima pagaminti sprogmenis pas V. nematęs. Daugiau kas susiję su sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, jis nieko nematė (1 t., b. l. 83 - 84)“, liudytojas A. M. parodė, kad nežino, iš ko sprendė, kad sprogmuo savadarbis. 10 centimetrų ilgio apvalus cilindras, prie jo daugiau nieko nebuvo. Viena pusė uždaryta, iš kitos pusės siera. Išlieta siera tam, kad galėtum uždegti į degtuko dėžutę ir mesti. Jų yra pirkti didesnių ir mažesnių. Korpusas buvo juodas. Pas V. prikrauta milijonai dėžučių, parakas buvo senoviškoj rusiškoj dėžutėj, dėžutė buvo popierinė. Rusiškai buvo parašyta.

Liudytojas V. V. parodė, kad V. V. yra jo tėvas. Parodymus duoti sutinka. Žino, kad anksčiau tėtis turėjo medžiotojo leidimą, dabar nežino. Tėvas turi garažą, kuris yra (duomenys neskelbtini), ten yra buvęs. Šovinių ir sprogmenų ten niekada nematė. Tėvas turi orinį šautuvą. Tai toks kaip būna karuselėse ar cirkuose, būna iš mažų švininių šovinukų. Kitokių šovinių ar ginklų nematė. Tėvas jam nieko nėra pasakojęs. Žino, kad buvo krata ir buvo rasti šoviniai. Tuo metu jis su sužadėtine atvažiavo pas tėvą į garažą ir kai darė kratą jo garaže kalbėjo su pareigūnais. Pareigūnai pasakė, kad vyksta krata, pasakė, kad rasta kažkokių daiktų, pokalbio eigoje suprato, kad rado ginklų. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Iš Anglijos jau buvo grįžęs, gyveno Lietuvoje. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad „jo žiniomis, tėvas užsidirba iš suvirinimo. Jis dažnai leidžia laiką garažuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Ne kartą jis tėvui yra padėjęs garaže atlikti suvirinimo darbus. Jo kažkas paprašo ką nors suvirinti, jis tai padaro ir tikriausiai, už tai gauna atlygį. Jis pats į Lietuvą grįžo maždaug prieš 3 metus, anksčiau gyveno Anglijoje, tačiau su tėvu santykius palaikydavo nuolat. Tėvas buvo atvykęs per jo 30-metį pas jį į Angliją. Jie kartu su juo yra nusifotografavę rankose laikydami „Airsoft“ žaidimams skirtus netikrus šautuvas. Vieną iš šautuvų gavo gimtadienio proga. Šautuvai nebuvo jo tėvo. Jo tėvas anksčiau, kada tiksliau neprisimena, buvo medžiotojas. Jis turėjo leidimą laikytis ginklus. Kiek žino tėvo hobis yra žvejyba. Jie dažniausiai kalba bendromis temomis, t. y. apie jo skyrybas, apie jo sukurtą šeimą, apie automobilius. Apie tai, kokie jo yra pomėgiai, jie nelabai kalba. Ar jam patinka ginklai, jis atsakyti negali, kadangi kaip ir minėjo žino, kad jo pomėgis yra žvejyba. (1 t., b. l. 54 - 56).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarko valdybos Licencijavimo skyriaus viršininko E. K. raštas patvirtina, kad V. V. leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo išduotas 2014 m. rugsėjo 18 d., neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus išduotas 2012 m. balandžio 4 d.. Minėti leidimai panaikinti 2017 m. gegužės 29 d. (asmuo turintis teistumą). V. V. 2013 m. spalio 11 d. įsigijo dujinį pistoletą EKOL FIRAT MAGNUM, 2014 m. spalio 31 d. įsigijo graižtvinį šautuvą CZ550, 2015 m. vasario 4 d. graižtvinį šautuvą CZ455. Ginklai 2017 m. birželio 6 d. realizuoti per ginklų parduotuvę „Vilniaus ginklai“ (1 t., b. l. 177 - 178).

2020 m. balandžio 6 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos komisariato vyresniosios tyrėjos A. E. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariate atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-01247-20 2020 m. sausio 22 d. atliktos neatidėliotinos kratos metu pas V. V. garaže, adresu (duomenys neskelbtini), surasta ir paimta 115 vnt. šovinių, o garaže, adresu (duomenys neskelbtini), surasta ir paimta 126 vnt. šovinių, 4 vnt. ugnies slopintuvai, vienas šautuvas. Iš 2020-03-24 specialisto išvados Nr. IBPS-V-730510-20 matyti, kad tirti pateiktas graižtvinis, 22LR (5,6 mm) kalibro, „CM-2“ modelio šautuvas VOSTOK Nr. X-1539 yra šaunamasis ginklas. Tai buvusios TSRS pramoninės gamybos, savadarbiu būdu perdirbtas šautuvas. Jis perdirbtas viršuje privirinant 76 mm ilgio trikampės dildės dalį taip suformuojant kreipiančiąsias, ant kurių pritvirtintas optinis taikiklis. Šautuvo vamzdis sutrumpintas iki 395 mm, jo laibgalyje suformuotas 20 mm skersmens išorinis sriegis. Medinė šautuvo buožė su apsodu nuimta ir pakeista savadarbe metaline, tvirtinama varžtu, kurį atlaisvinus buožė persiverčia ir apgaubia optinį taikiklį. Taip perdirbtas šautuvas pagal galiojantį LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą civilinėje apyvartoje yra draudžiamas. Šautuvas skirtas šaudyti 22LR (5,6 mm) žiedinio įskėlimo šoviniais. Šautuvas šaudyti tinkamas. Tirti pateikti pramoninės gamybos, 5,45 mm (5,45x39) kalibro, centrinio įskėlimo Kalašnikovo tipo šoviniai (75 vnt.) yra šaudyti tinkami šaudmenys, skirti pramoninės gamybos, 5,45 mm kalibro automatams – A kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šie šoviniai netinka šaudyti iš tirti pateikto šautuvo. Tirti pateikti pramoninės gamybos, 9 mm (9x18) kalibro, centrinio įskėlimo PM tipo šoviniai (16 vnt.) yra šaudyti tinkami šaudmenys, skirti pramoninės gamybos, 9x18 mm kalibro pistoletams ir pistoletams kulkosvaidžiams – B ir A kategorijų šaunamiesiems ginklams. Šie šoviniai netinka šaudyti iš tirti pateikto šautuvo. Tirti pateikti pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, žiedinio įskėlimo šoviniai (129 vnt.) yra šaudyti tinkami šaudmenys, skirti šaudyti iš pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro pistoletų, revolverių, šautuvų – B kategorijos šaunamųjų ginklų. Šie šoviniai tinka šaudyti iš tirti pateikto šautuvo. Tirti pateikti du pramoninės gamybos, 22 WMR kalibro, žiedinio įskėlimo šoviniai yra šaudyti tinkami šaudmenys, skirti šaudyti iš pramoninės gamybos, 22 WMR kalibro pistoletų, revolverių, šautuvų – B kategorijos šaunamųjų ginklų. Šie šoviniai netinka šaudyti iš tirti pateikto šautuvo. Tirti pateikti trys pramoninės gamybos, 7,62x25 mm TT kalibro, centrinio įskėlimo šoviniai, skirti pramoninės gamybos, 7,62x25 mm TT kalibro pistoletams ir pistoletams-kulkosvaidžiams – B ir A kategorijų šaunamiesiems ginklams. Šie šoviniai netinka šaudyti iš tirti pateikto šautuvo. Vienas iš šių šovinių yra šaudyti tinkamas šaudmuo, likę du – tokių šaudmenų sudėtinės dalys – kulka ir tūtelė. Šie du šoviniai šaudyti netinkami. Tirti pateikti du pramoninės gamybos, 7,62x39 mm kalibro, centrinio įskėlimo Kalašnikovo tipo šoviniai, skirti pramoninės gamybos, 7,62x39 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatams – A kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šie šoviniai netinka šaudyti iš tirti pateikto šautuvo. Abu šie šoviniai yra ne šaudmenys, o šaudmenų sudėtinės dalys – kulka ir tūtelė. Šie du šoviniai šaudyti netinkami. Tirti pateikti devyni pramoninės gamybos, centrinio įskėlimo, 12,2 mm kalibro, statybiniai šoviniai, skirti tokio kalibro kalimo įrankiams, prie šaudmenų nepriskiriami. Šie šoviniai netinka šaudyti iš tirti pateikto šautuvo. Tirti pateikti keturi pramoninės gamybos 9 mm (9x19) kalibro, centrinio įskėlimo „Luger“ tipo mokomieji šoviniai, skirti šovinio sandarai demonstruoti arba išmokyti užtaisyti ginklą. Su šiais šoviniais negalima imituoti arba atlikti šūvio, todėl jie prie šaudmenų nepriskiriami. Šie šoviniai netinka tirti pateiktam šautuvui. Tirti pateiktas vienas pramoninės gamybos, centrinio įskėlimo, 7 mm kalibro, statybinis šovinys, skirtas tokio kalibro kalimo įrankiams, prie šaudmenų nepriskiriamas. Šis šovinys netinka šauti iš tirti pateikto šautuvo. Šoviniams, kurie yra šaudmenys, įsigyti reikalingi leidimai. Keturi tirti pateikti savadarbiai duslintuvai, kurių pagrindinė paskirtis - slopinti šūvio garsą panaudojant viduje esančias pertvaras. Vienas iš jų pritaikytas naudoti su tirti pateiktu šautuvu. Šio duslintuvo sujungimas su šautuvo vamzdžiu yra pakankamai tvirtas, užtikrina stabilią duslintuvo padėtį vamzdžio atžvilgiu ir leidžia panaudoti duslintuvą pagal tiesioginę paskirtį. Kiti trys duslintuvai netinka tirti pateiktam šautuvui. Nustatyti, ar šie trys duslintuvai tinkami naudoti, kol nėra galimybės jų pritvirtinti prie konkretaus ginklo, negalima. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, savadarbiai duslintuvai priskiriami civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaunamųjų ginklų priedėliams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, ir tęsti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-01247-20 (1 t., b. l. 14 - 16).

2020 m. sausio 22 d. kratos protokole užfiksuota, kad 2020 m. sausio 22 d. atlikta krata įtariamojo V. V. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Kratos metu rasta ir paimta: 0,2 l talpos butelis su skysčiu turinčiu alkoholio kvapą, 0,75 l talpos plastikinis butelis su skysčiu turinčiu alkoholio kvapą, 115 vnt. šovinių (1 t., b. l. 137 - 139).

2020 m. sausio 22 d. kratos protokole užfiksuota, kad 2020 m. sausio 22 d. atlikta krata įtariamojo V. V. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Kratos metu rasta ir paimta: 126 vnt. šovinių, 4 vnt. ugnies slopintuvų, vienas graižtvinis ginklas su optika. (1 t., b. l. 134 - 136).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. IBPS-V-730510-20 patvirtina, kad tirti pateiktas graižtvinis, 22LR (5,6 mm) kalibro, „CM-2“ modelio šautuvas VOSTOK Nr. X-1539 yra šaunamasis ginklas. Tai buvusios TSRS pramoninės gamybos, savadarbiu būdu perdirbtas šautuvas. Jis perdirbtas viršuje privirinant 76 mm ilgio trikampės dildės dalį taip suformuojant kreipiančiąsias, ant kurių pritvirtintas optinis taikiklis. Šautuvo vamzdis sutrumpintas iki 395 mm, jo laibgalyje suformuotas 20 mm skersmens išorinis sriegis. Medinė šautuvo buožė su apsodu nuimta ir pakeista savadarbe metaline, tvirtinama varžtu, kurį atlaisvinus buožė persiverčia ir apgaubia optinį taikiklį. Taip perdirbtas šautuvas pagal galiojantį LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą civilinėje apyvartoje yra draudžiamas. Šautuvas skirtas šaudyti 22LR (5,6 mm) žiedinio įskėlimo šoviniais. Šautuvas šaudyti tinkamas. Tirti pateikti pramoninės gamybos, 5,45 mm (5,45x39) kalibro, centrinio įskėlimo Kalašnikovo tipo šoviniai (75 vnt.) yra šaudyti tinkami šaudmenys, skirti pramoninės gamybos, 5,45 mm kalibro automatams – A kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šie šoviniai netinka šaudyti iš tirti pateikto šautuvo. Tirti pateikti pramoninės gamybos, 9 mm (9x18) kalibro, centrinio įskėlimo PM tipo šoviniai (16 vnt.) yra šaudyti tinkami šaudmenys, skirti pramoninės gamybos, 9x18 mm kalibro pistoletams ir pistoletams kulkosvaidžiams – B ir A kategorijų šaunamiesiems ginklams. Šie šoviniai netinka šaudyti iš tirti pateikto šautuvo. Tirti pateikti pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, žiedinio įskėlimo šoviniai (129 vnt.) yra šaudyti tinkami šaudmenys, skirti šaudyti iš pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro pistoletų, revolverių, šautuvų – B kategorijos šaunamųjų ginklų. Šie šoviniai tinka šaudyti iš tirti pateikto šautuvo. Tirti pateikti du pramoninės gamybos, 22 WMR kalibro, žiedinio įskėlimo šoviniai yra šaudyti tinkami šaudmenys, skirti šaudyti iš pramoninės gamybos, 22 WMR kalibro pistoletų, revolverių, šautuvų – B kategorijos šaunamųjų ginklų. Šie šoviniai netinka šaudyti iš tirti pateikto šautuvo. Tirti pateikti trys pramoninės gamybos, 7,62x25 mm TT kalibro, centrinio įskėlimo šoviniai, skirti pramoninės gamybos, 7,62x25 mm TT kalibro pistoletams ir pistoletams-kulkosvaidžiams – B ir A kategorijų šaunamiesiems ginklams. Šie šoviniai netinka šaudyti iš tirti pateikto šautuvo. Vienas iš šių šovinių yra šaudyti tinkamas šaudmuo, likę du – tokių šaudmenų sudėtinės dalys – kulka ir tūtelė. Šie du šoviniai šaudyti netinkami. Tirti pateikti du pramoninės gamybos, 7,62x39 mm kalibro, centrinio įskėlimo Kalašnikovo tipo šoviniai, skirti pramoninės gamybos, 7,62x39 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatams – A kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šie šoviniai netinka šaudyti iš tirti pateikto šautuvo. Abu šie šoviniai yra ne šaudmenys, o šaudmenų sudėtinės dalys – kulka ir tūtelė. Šie du šoviniai šaudyti netinkami. Tirti pateikti devyni pramoninės gamybos, centrinio įskėlimo, 12,2 mm kalibro, statybiniai šoviniai, skirti tokio kalibro kalimo įrankiams, prie šaudmenų nepriskiriami. Šie šoviniai netinka šaudyti iš tirti pateikto šautuvo. Tirti pateikti keturi pramoninės gamybos 9 mm (9x19) kalibro, centrinio įskėlimo Luger tipo mokomieji šoviniai, skirti šovinio sandarai demonstruoti arba išmokyti užtaisyti ginklą. Su šiais šoviniais negalima imituoti arba atlikti šūvio, todėl jie prie šaudmenų nepriskiriami. Šie šoviniai netinka tirti pateiktam šautuvui. Tirti pateiktas vienas pramoninės gamybos, centrinio įskėlimo, 7 mm kalibro, statybinis šovinys, skirtas tokio kalibro kalimo įrankiams, prie šaudmenų nepriskiriamas. Šis šovinys netinka šauti iš tirti pateikto šautuvo. Šoviniams, kurie yra šaudmenys, įsigyti reikalingi leidimai. Keturi tirti pateikti savadarbiai duslintuvai, kurių pagrindinė paskirtis - slopinti šūvio garsą panaudojant viduje esančias pertvaras. Vienas iš jų pritaikytas naudoti su tirti pateiktu šautuvu. Šio duslintuvo sujungimas su šautuvo vamzdžiu yra pakankamai tvirtas, užtikrina stabilią duslintuvo padėtį vamzdžio atžvilgiu ir leidžia panaudoti duslintuvą pagal tiesioginę paskirtį. Kiti trys duslintuvai netinka tirti pateiktam šautuvui. Nustatyti, ar šie trys duslintuvai tinkami naudoti, kol nėra galimybės jų pritvirtinti prie konkretaus ginklo, negalima. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą savadarbiai duslintuvai priskiriami civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaunamųjų ginklų priedėliams (1 t., b. l. 149 - 174).

2020 m. gegužės 14 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad pasiūlius įtariamajam V. V. parodyti vietą, kur jis neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, metanolį bei kur jį vartojo, ir jam sutikus, visa parodymų patikrinimo vietoje grupė išvyksta iš Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Įtariamajam V. V. parodžius iš Dainavos PK aikštelės sukama į dešinę, kur patenkama į (duomenys neskelbtini) prospektą, toliau jam nurodžius važiuojama tiesiai iki (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės žiedo, kur privažiavus žiedinę sankryžą įtariamasis nurodo sukti į pirmą išvažiavimą, kur patenkama į (duomenys neskelbtini) gatvę ir važiuojama iki V. K. pr. ir (duomenys neskelbtini) gatvių žiedinės sankryžos, kur privažiavus žiedinę sankryžą įtariamasis nurodo pasukti į antrą išvažiavimą kur patenkama į (duomenys neskelbtini) gatvę ir važiuojama tiesiai iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos, prie kurios privažiavus įtariamasis nurodo pasukti į dešinę, kur patenkama į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatve įtariamasis nurodo važiuoti tiesiai, kur pavažiavus apie 500 metrų, įtariamasis V. V. nurodo sustoti, išlipa ir eina į kairį garažų masyvą, adresu (duomenys neskelbtini), (nuotrauka Nr. 1) bei paaiškina, kad šiuose garažų masyvuose jis turi du jam priklausančius garažus. Tada įtariamasis V. V. eina į garažų masyvą ir dešinėje pusėje rodo ketvirtas garažo duris (nuotrauka Nr. 2) ir paaiškina, kad tai jo garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir šiame garaže 2020-01-22 kratų metu buvo rasti 126 vnt. šovinių, graižtvinis šautuvas ir 4 vnt. ugnies slopintuvų. Įtariamajam V. V. atrakinus garažo duris, jis nurodo eiti į vidų, tada įtariamasis V. V. parodo vietą, garažo gale, ant grindų, prie darbinio stalo, (nuotrauką Nr. 3), bei paaiškina, kad prie šio darbo stalo jis laikė 4 vnt., ugnies slopintuvų, tada įtariamasis V. V. parodo vietą, ant garažo grindų prie esančią prie to paties darbinio stalo (nuotrauka Nr. 4), bei paaiškina, kad prie šio darbinio stalo, ant žemės, laikė graižtvinį šautuvą, tada įtariamasis parodo į spintelę, kabančią ant sienos, kuris yra prie darbinio stalo (nuotrauka Nr. 5), bei paaiškina, kad šioje spintelėje laikė šaudmenis. Po to įtariamasis V. V. nurodo eiti į kitą garažą, kur išėjus iš šio garažo, įtariamasis V. V. eina atgal link įėjimo į garažų masyvą ir rodo pirmas duris kairėje (nuotrauka Nr. 6), ir paaiškina, kad šis garažas esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jam ir šiame garaže 2020 m. sausio 22 d. kratų metu buvo rasta 0.75 l spirito, 0.2 l spirito ir 115 vnt. šovinių. Tada įtariamajam V. V. atrakinus garažo duris, jis nurodo eiti į vidų, kur jis nueina į garažo galą ir parodo spintelę (nuotrauka Nr. 7), bei paaiškina, kad šioje spintelėje laikė 0.75 l spirito, kurį gėrė 2019 m. lapkričio 20 d. su P. B.. Tada įtariamasis V. V. nurodo leistis laiptais į garažo viduje esančią duobę ir duobės viduje rodo spintelę, (nuotrauka Nr. 8) bei paaiškina, kad šioje spintelėje laikė kitą spiritą 0.2 l talpos, tada įtariamasis V. V. grįžta prie laiptų bei paaiškina, kad tiksliai neprisimena vietos, kurioje laikė šovinius, tačiau parodo spintą prie laiptų (nuotrauka Nr. 9), kurioje turėjo laikyti 115 šovinių. Tada įtariamojo V. V. paklausus ar jis turi garaže draudžiamų ar neleistinų daiktų, ir jam atsakius, kad neturi, užlipama laiptais į garažo viršų. Užlipus į garažo viršų, dešinėje pusėje kampe yra lentyna ant kurios yra geltonas maišelis. (nuotrauka Nr. 10). Paklausus įtariamojo V. V. kas yra maišelyje, įtariamasis V. V. parodo maišelyje esantį turinį, kuriame yra indelis ir jį atidarius yra 66 vnt. šovinių, (nuotrauka Nr. 11), taip pat matosi kitas 200 gr. talpos indelis, kurį atidarius jame yra juodos spalvos milteliai (puse indelio) (nuotrauka Nr. 12), kaip įtariamasis V. V. paaiškino tai yra parakas, taip pat tame pačiame maišelyje matosi 3 vnt. metalinių detalių, (Nuotrauka Nr. 13), įtariamasis V. V. paaiškino, kad tai yra savadarbiai užtaisai. Išvardinti daiktai prie parodymų patikrinimo vietoje yra paimami. Parodymų patikrinimas vietoje baigtas. Pridėta foto lentelė (3 t., b. l. 61 - 70).

2020 m. lapkričio 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos komisariato vyresniosios tyrėjos A. E. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos PK atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-01247-20 metu, 2020 m. gegužės 14 d. neatidėliotinos kratos metu pas įtariamąjį V. V. garaže, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta 3 vnt. šovinių, 3 vnt. šaudmenų ir viena metalinė vamzdžio dalis. Gavus 2020 m. birželio 8 d. specialisto išvadą Nr. Nr. IBPS-V-1325959-20, nustatyta, kad trys tirti pateikti pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniai yra B kategorijos šaudmenys, skirti šaudyti iš graižtvinių pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo revolverių, pistoletų, šautuvų – B kategorijos šaunamųjų ginklų. Su šiais šoviniais galima šaudyti iš graižtvinio, 22LR (5,6 mm) kalibro, „CM-2“ modelio šautuvo VOSTOK Nr. X-1539. Nustatyti, kokiais metais pagaminti šie šoviniai, nėra galimybės. Šių šovinių civilinė apyvarta yra ribojama. Tirti pateiktas vamzdis yra šaunamojo ginklo priedėlio - savadarbio duslintuvo dalys. Duslintuvui trūksta galinio dangtelio, kuriuo jis tvirtinasi prie ginklo vamzdžio. Vadovaujantis galiojančiu Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šaunamųjų ginklų priedėliai - duslintuvai civilinėje apyvartoje yra draudžiami. Atsižvelgiant į tai, kad įtariamasis V. V. po 2020 m. sausio 22 d. atliktos kratos garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnams nepateikė ir toliau laikė šaudmenis bei šaunamojo ginklo priedėlį, tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir tęsti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-01247-20 (1 t., b. l. 17).

2020 m. gegužės 14 d. kratos protokole užfiksuota, kad 2020 m. gegužės 14 d. atlikta neatidėliotina krata įtariamojo V. V. garaže, adresu (duomenys neskelbtini), kurios metu rasta ir paimta: 3 vnt. šovinių, 5 vnt. metaliniai įtaisai, galimai sprogmenys (perduoti antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnams ir nutransportuoti į KTC). 3 vnt. rudų šaudmenų, 1 vnt. metalinė vamzdžio dalis (2 t., b. l. 6 - 8).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. IBPS-V-1325959-20 patvirtina, kad trys tirti pateikti pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniai yra B kategorijos šaudmenys, skirti šaudyti iš graižtvinių pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo revolverių, pistoletų, šautuvų – B kategorijos šaunamųjų ginklų. Su šiais šoviniais galima šaudyti iš graižtvinio, 22LR (5,6 mm) kalibro, „CM-2“ modelio šautuvo VOSTOK Nr. X-1539. Nustatyti, kokiais metais pagaminti šie šoviniai, nėra galimybės. Šių šovinių civilinė apyvarta yra ribojama. Tirti pateikti 66 vnt. pramoninės gamybos, centrinio įskėlimo, 12,2 mm kalibro, statybiniai-montažiniai šoviniai, skirti naudoti tokio kalibro statybiniuose kalimo įrankiuose ir prie šaudmenų nepriskiriami. Šie šoviniai neskirti ir netintami šaudyti iš graižtvinio, 22LR (5,6 mm) kalibro, „CM-2“ modelio šautuvo VOSTOK Nr. X-1539. Skaičiai ant šių šovinių tūtelių dugnelių rodo jų gamybos metus. Šių šovinių civilinė apyvarta nėra ribojama. Trys tirti pateikti pramoninės gamybos 26,5 mm kalibro centrinio įskėlimo signaliniai šoviniai yra C kategorijos šaudmenys, skirti šaudyti iš lygiavamzdžių pramoninės gamybos 26,5 mm kalibro centrinio skėlimo signalinių pistoletų – C kategorijos šaunamųjų ginklų. Su šiais šoviniais negalima šaudyti iš graižtvinio, 22LR (5,6 mm) kalibro, „CM-2“ modelio šautuvo VOSTOK Nr. X-1539. Nustatyti, kokiais metais pagaminti šie šoviniai, nėra galimybės. Šių šovinių civilinė apyvarta yra ribojama. Dėl netinkamų laikymo sąlygų (šių šovinių tūtelių popierius vietomis išsipūtęs, tūtelių galvutės surūdijusios ir aptrupėjusios) šie šoviniai šaudyti netinkami. Tirti pateiktas vamzdis yra šaunamojo ginklo priedėlio - savadarbio duslintuvo dalys. Duslintuvui trūksta galinio dangtelio, kuriuo jis tvirtinasi prie ginklo vamzdžio. Nustatyti kokios rūšies, modelio ginklui jis skirtas, kol nepateiktas pats ginklas ir galinis duslintuvo dangtelis, nėra galimybės. Vadovaujantis galiojančiu Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šaunamųjų ginklų priedėliai - duslintuvai civilinėje apyvartoje yra draudžiami (2 t., b. l. 22 - 31).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. IBPS-V-2824400-20 patvirtina, kad:

1, 2. Tirti pateikti 8 (aštuoni) objektai, panašūs į sprogmenis (žiūrėti fotografiją Nr. 1), nėra sprogmenys – tai yra:

5 (penki) objektai (žiūrėti fotografiją Nr.1, kairėje) yra savadarbiai gaminiai turintys sprogmenims (vamzdinėms bomboms) būdingus konstrukcinius elementus – sprogstamosios medžiagos užtaisą (po 4,4 g nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – sprogimo efekto pirotechninio mišinio), inicijavimo priemonę bei hermetišką korpusą, tačiau šie konstrukciniai elementai nesuderinti tarpusavyje (per silpnas sprogstamosios medžiagos užtaisas esamam korpusui suardyti, tai yra sprogus sprogstamosios medžiagos užtaisui korpusas nesuyra, ko pasėkoje neišgaunamas šio tipo sprogmenims būdingas ardantysis-skeveldrinis poveikis), dėl ko tirti pateikti objektai netinkami naudoti kaip sprogmenys.

2 (du) objektai (žiūrėti fotografiją Nr.1, dešinėje, apačioje) yra savadarbiai gaminiai turintys sprogmenims (vamzdinėms bomboms) būdingus konstrukcinius elementus – sprogstamosios medžiagos užtaisą (po 5 g nedidelės sprogstamosios galios savadarbės sprogstamosios medžiagos), inicijavimo priemonę bei hermetišką korpusą, tačiau šie konstrukciniai elementai nesuderinti tarpusavyje (per silpnas sprogstamosios medžiagos užtaisas esamam korpusui suardyti, tai yra – sprogus sprogstamosios medžiagos užtaisui korpusas nesuyra, ko pasėkoje neišgaunamas šio tipo sprogmenims būdingas ardantysis-skeveldrinis poveikis), dėl ko tirti pateikti objektai netinkami naudoti kaip sprogmenys.

1 (vienas) objektas (žiūrėti fotografiją Nr.1, dešinėje, viršuje) yra savadarbis gaminys turintis sprogmeniui būdingus konstrukcinius elementus – sprogstamosios medžiagos užtaisą (5 g nedidelės sprogstamosios galios savadarbė sprogstamoji medžiaga), inicijavimo priemonę bei korpusą, tačiau šie konstrukciniai elementai nesuderinti tarpusavyje (per silpnas korpusas, neužtikrinantis hermetiškumo, būtino panaudotos sprogstamosios medžiagos susprogdinimui), dėl ko tirti pateiktas objektas netinkamas naudoti kaip sprogmuo.

3. Tirti pateikta biri medžiaga yra nedidelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga – pramoninės gamybos (tikėtini gamybos metai (sprendžiant iš įrašų ant dėžutės) – apie 1990, tikėtina kilmės šalis – buvusi TSRS) bedūmis „Sokol“ tipo parakas. Tirti pateikto parako masė – 142 g. Tirti pateiktas parakas yra skirtas įvairaus kalibro lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams skirtų šaudmenų užtaisymui. Tirti pateiktą paraką taip pat galima panaudoti kaip sprogstamąją medžiagą gaminant savadarbį sprogmenį ar kaip sudėtinį komponentą gaminant kitą savadarbę sprogstamąją medžiagą.

4. Tirti pateiktas parakas naudojimui tinkamas (2 t., b. l. 46 - 50).

Remdamasis aukščiau išdėstytais įrodymais, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. V. kaltė neteisėtai disponavus šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis įrodyta. Disponavimo šiais daiktais faktą įrodo kratų protokolai. Specialistų išvados patvirtina, kad rasti pas kaltinamąjį V. V. daiktai priskirtini šaunamiesiems ginklams, šaudmenims šaunamųjų ginklų priedėliams ar sprogstamosioms medžiagoms.

Teismas konstatuoja įrodyta, kad buvo padarytos dvi atskiros veikos, o ne viena tęstinė veika, kaip teigia pats kaltinamasis V. V..

Pirmosios kratos 2020 m. sausio 22 d. metu V. V. priklausančiuose garažuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado neteisėtai laikomus:

garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) - šaunamąjį ginklą, šaunamųjų ginklų priedėlius ir didelį kiekį šaudmenų, o būtent: graižtvinį, 22LR (5,6 mm) kalibro, „CM-2“ modelio šautuvą VOSTOK Nr. X-1539 šaunamąjį ginklą, buvusios TSRS pramoninės gamybos, savadarbiu būdu perdirbtą, 126 vnt. 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinius, 4 vnt. savadarbių duslintuvų;

garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), stovinčiame automobilyje „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - didelį kiekį šaudmenų, o būtent: 75 vnt. 5,45 mm. (5,45x39) kalibro, centrinio įskėlimo Kalašnikovo tipo šovinius, pramoninės gamybos, A kategorijos tinkamų šaudyti 5,45 mm kalibro automatams; šautuvams, 3 vnt. 5,6 mm. kalibro, žiedinio įskėlimo šovinius, pramoninės gamybos, B kategorijos tinkamų šaudyti 5,6 mm. kalibro pistoletams, revolveriams, 2 vnt. 22 WMR kalibro, žiedinio įskėlimo šovinius, pramoninės gamybos, B kategorijos tinkamų šaudyti 22 WMR kalibro pistoletams, revolveriams, 1 vnt. 7,62x25 mm TT kalibro, centrinio įskėlimo šovinį, pramoninės gamybos, B ir A kategorijos tinkamų šaudyti pistoletams-kulkosvaidžiams, 16 vnt. 9 mm (9x18) kalibro, centrinio įskėlimo PM tipo šovinius, pramoninės gamybos, B ir A kategorijos tinkamų šaudyti 9x18 mm kalibro pistoletams ir pistoletams kulkosvaidžiams.

Antrosios kratos 2020 m. gegužės 14 d. metu V. V. priklausančiuose garažuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), buvo rasta neteisėtai laikomi:

garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), - nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos: nedidelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga - pramoninės gamybos bedūmis „Sokol“ tipo parakas, iš viso 142 gramai, 2 vnt. savadarbių gaminių, turinčių sprogmenims (vamzdinėms bomboms) būdingus konstrukcinius elementus - sprogstamosios medžiagos užtaisą (po 5 gramus nedidelės sprogstamosios galios savadarbes sprogstamąsias medžiagas), vienas savadarbis gaminys, turintis sprogmeniui būdingus konstrukcinius elementus - sprogstamosios medžiagos užtaisą (5 gramus nedidelės sprogstamosios galios savadarbę sprogstamąją medžiagą);

garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), - šaudmenys, šaunamojo ginklo priedėlis ir sprogstamosios medžiagos: 3 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm. kalibro žiedinio įskėlimo šovinių, šaunamojo ginklo priedėlio - savadarbio duslintuvo dalis, 5 vnt. savadarbių gaminių turinčių sprogmenims būdingus konstrukcinius elementus - sprogstamosios medžiagos užtaisą (po 4,4 gramo nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos - sprogimo efekto pirotechninį mišinį).

Nors kaltinamasis V. V. nurodė, jog visi šie daiktai jo buvo laikomi nuo seniai, jis apie juos buvo pamiršęs, o dalies jų pareigūnai 2020 m. sausio 22 d. kratos metu tiesiog nerado, teismas konstatuoja įrodyta, kad buvo padarytos dvi atskiros nusikalstamos veikos.

Liudytojas V. A. parodė, kad atliekant 2020 m. sausio 22 d. kratą dalyvavo trys policijos pareigūnai, krata buvo atliekama kruopščiai ir nuosekliai, todėl nepastebėti draudžiamų daiktų garažuose, kurie yra nedidelės patalpos, buvo neįmanoma. Liudytoja A. E.-B. parodė, kad vėliau, 2020 m. gegužės 14 d. buvo nuspręsta atlikti parodymų patikrinimą vietoje. Atvykus prie garažų, V. V. labai susinervino, pradėjo elgtis neadekvačiai, tai akivaizdžiai matyti vaizdo įraše prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo. Kaip patvirtina 2020 m. gegužės 14 d. kratos protokolas, dalis draudžiamų daiktų buvo rasta atvirose vietose, nepaslėpti, todėl visuma aukščiau aptartų aplinkybių paneigia galimybę, jog pirmosios kratos metu tie daiktai liko nepastebėti kratą atlikusių pareigūnų.

BK 253 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

BK 253 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarko valdybos Licencijavimo skyriaus raštas patvirtina, kad kaltinamasis leidimo disponuoti šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, neturėjo.

Iš nustatytų bylos aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamasis draudžiamais daiktais disponavo sąmoningai, taigi neabejotinai veikė tiesiogine tyčia. Kaip patvirtina į bylą pateiktos specialistų išvados, pirmosios kratos metu neteisėtai laikomų daiktų kiekis vertintinas kaip didelis, todėl kaltinamojo padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Antrosios kratos metu rastų draudžiamų daiktų kiekis nesiekia didelio kiekio, todėl ši kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmių

Skiriant bausmes kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 132 straipsnio 1 dalyje numatyta arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

BK 253 straipsnio 1 dalyje šio nusikaltimo padarymo metu buvo numatyta arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 (įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d.) BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės. Kadangi naujoje straipsnio redakcijoje numatytos švelnesnės bausmės, šis įstatymas galioja atgal ir taikytinas skiriant bausmę kaltinamajam V. V. (BK 3 straipsnio 2 dalis).

BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo ketverių iki aštuonerių metų.

V. V. teistas 2017 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 235 straipsnio 1 dalį, 6 (šešių) MGL (225,96 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė 4 MGL bauda. 2017 m. kovo 16 d. bausmė atlikta - bauda sumokėta, teistumas išnykęs.

Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-32/2022 patvirtina, kad kaltinamasis V. V. dėl psichikos būsenos gali dalyvauti procese. Šiuo metu kaltinamasis V. V. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas bei lengvas kognityvinis sutrikimas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nusikaltimų padarymo metu kaltinamasis V. V. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas organinis asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kas nusikaltimų padarymo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (5 t., b. l. 108-115) kaltinamasis priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (3 t., b. l. 26).

Kaltinamasis V. V. padarė vieną apysunkį, vieną sunkų nusikaltimą ir vieną neatsargų nusikaltimą. Nusikaltimai baigti, dvi veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, viena veika – dėl neatsargumo, tai yra dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nenustačius kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurios leistų motyvuotai svarstyti švelnesnių bausmių rūšių parinkimą, atsižvelgus į tai, kad viena iš padarytų veikų yra sunkus nusikaltimas, kaltinamajam V. V. parinktinos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės. Teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo už veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje padarymą, parenka griežčiausią laisvės atėmimo bausmę dėl to, kad minėta veika buvo padaryta nepaisant to, jog policijos pareigūnai jau buvo atskleidę, kad V. V. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu šaudmenų.

Padarytų nusikalstamų veikų rūšinis pavojingumas nėra išskirtinis, todėl bausmių dydis skirtinas artimesnis sankcijos minimumui. Paskirtos bausmės už tyčinius nusikaltimus bendrintinos iš dalies sudedant, o bausmė už neatsargų nusikaltimą, bendrintina su subendrinta bausme, šia apimant pagal BK 132 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

BK 75 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu (…) ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Atsižvelgus į kaltinamąjį V. V. charakterizuojančią medžiagą, į padarytų nusikaltimo pobūdį, teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nustatytina vienerių metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo dalis, o likusios bausmės dalies vykdymas atidėtinas dvejų metų laikotarpiui.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 97 – 99) kaltinamajam V. V. paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

2020 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi įtariamajam V. V. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 2 (dviem) mėnesiams nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki 2020 m. liepos 14 d. (3 t., b. l. 108 - 110). Šis laikas, išbūtas suėmime, įskaitytinas į bausmę, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

2020 m. liepos 14 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu įtariamajam V. V. paskirta kardomoji priemonė - 26 400 eurų užstatas (3 t., b. l. 114 - 115). Ši kardomoji priemonė naikintina nuo bausmės vykdymo pradžios, o kaltinamojo sumokėta užstato suma grąžintina kaltinamajam.

Klausimai dėl kitų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, spręstini pagal BPK 94 straipsnio nuostatas.

CD plokštelė su 2019-11-21 greitosios medicinos pagalbos stotyje užregistruotu T. B. skambučiu. (1 t., b. l. 95), CD plokštelė su 2020-01-22 atliktos kratos vaizdo įrašais (1 t., b. l. 140), paliktinos saugoti byloje.

Vokas, kuriame 194 vnt. šovinių, lagaminas, kuriame graižtvinis šautuvas su optika, 4 vnt. duslintuvų perduoti saugoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarko valdybos Licencijavimo skyriui, kvito Nr. 002185, (1 t., b. l. 179-180), paketas, kuriame trys pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniai, trys pramoninės gamybos 26,5 mm kalibro įskėlimo signaliniai šoviniai ir šaunamojo ginklo priedėlio- savadarbio duslintuvo dalis perduoti saugoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarko valdybos Licencijavimo skyriui, kvito Nr. 002323 (2 t., b. l. 37-42), konfiskuotini ir perduotini sunaikinimui Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Proceso eigoje 2022 m. gegužės 14 d. kratos metu paimti 66 vnt. statybinių - montažinių šovinių, perduoti saugoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyriui, kvito Nr. 005015 (2 t., b. l. 33-36). 2020 m. birželio 8 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad 66 vnt. šovinių be kulkų yra statybiniai – montažiniai šoviniai, kurių civilinė apyvarta neribojama (2 t., 25 b. l.), todėl šie daiktai grąžintini V. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą BK 132 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 red.) ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę paskirti 4 (ketverius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 132 straipsnio 1 dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 4 (ketverius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi ir 5 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti. Nustatyti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 1 (vienerius) metus.

Į bausmę įskaityti laiką, V. V. išbūtą taikant kardomąją priemonę suėmimą, nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki 2020 m. liepos 14 d., vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.

Nustatyti 2 (dvejų) metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą, jo laikotarpiu įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat įpareigojant nuteistąjį neturėti, nenaudoti ir neįsigyti šaudmenų, šaunamųjų ginklų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę užstatą panaikinti nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios ir užstato sumą - 26 400 eurų - grąžinti V. V..

CD plokšteles su greitosios medicinos pagalbos stotyje užregistruotu T. B. skambučiu bei kratos įrašais palikti saugoti byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 194 vnt. šovinių voke, graižtvinį šautuvą su optika lagamine, 4 vnt. duslintuvų, paketą, kuriame tris pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinius, tris pramoninės gamybos 26,5 mm kalibro įskėlimo signalinius šovinius ir šaunamojo ginklo priedėlio - savadarbio duslintuvo dalį pakete, perduotus saugoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarko valdybos Licencijavimo skyriui, konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui sunaikinimui.

66 vnt. statybinių - montažinių šovinių, kurie perduoti saugoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.