- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-24
- Bylos Nr.
- 1-1322-1138/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24166-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Kaltinamasis
- K. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) tyrėju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. A. 2020 m. birželio 20 d. apie 13.37 val. Raseinių r. Nemakščių sen., Ylių k. ribose, kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda 193 kilometre, būdamas neblaivus, alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFL-0099 (patikros sertifikato Nr. 1293755, galiojantis iki 2020 m. lapkričio 26 d. – paklaida 1,7 proc.), 2020 m. birželio 20 d. apie 13.37 val. jam buvo nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, 13.59 val. nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, vairavo automobilį „Mercedes Benz ML320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Tauriga“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančius (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
2. Kaltinamasis K. A. teisiamojo posėdžio metu išreiškė norą bylą nagrinėti nedalyvaujant jam paskirtai gynėjai, todėl byla išnagrinėti nedalyvaujant gynėjai, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdymo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tiksliai nepamena dienos, bet apie pietus, gali būti, jog 2020 m. birželio 20 d. apie 13.37 val., automobilį vairavo, kadangi buvo prisižadėjęs nuvykti į Klaipėdą. Iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo sustojęs prie baro, kur yra degalinė, jeigu neklysta, „Viada“, maždaug 170 kilometre nuo Vilniaus, iš kur po to pajudėjo link Klaipėdos. Netoli Kryžkalnio jį sustabdė policijos pareigūnai. Alkotesterį pūtė du kartus, važiavo iki ligoninės, tačiau neturėjo pinigų pasidaryti kraujo tyrimą. Rezultatai greičiausiai būtų nepasikeitę. Būdamas areštinėje suprato, kad tikrai yra neblaivus. Tai, ką padarė, yra kvaila ir neadekvatu, pasirinko nevartoti alkoholio. Sunkiausiai po įvykio buvo pažiūrėti dukrai į akis, supranta, kad dukros akyse galėjo tapti ir žudiku. Neblaivus automobilį vairavo antrą kartą. Su baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme nesutiko, kadangi finansinė našta yra didžiulė. Mano, kad automobilio vertė nustatyta per didelė, kadangi automobilis tuo metu buvo be techninės apžiūros ir turėjo aibę gedimų. Dėl to, ar buvo draudimas, negali pasakyti, nes transporto priemonę pasiėmė savavališkai. Teisės vairuoti neturėjo, kadangi ją yra praradęs. Automobilio savininkai iki šio įvykio nežinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, jis taip pat nežinojo, kad vairuoja techniškai netvarkingą automobilį. Dėl padaryto pažeidimo gailisi. Kiek jis kalbėjo su tyrėja, jie vertina idealios būklės automobilį, todėl gaunasi didžiausia suma net iš pateiktų įrodymų. Idealios būklės automobilis yra tuomet, kai viskas veikia, ir viskas tvarkinga, jo vairuotas automobilis, kad atitiktų saugaus eismo reikalavimus, beveik visi tie darbai, kurie nurodyti jo pateiktuose dokumentuose, yra reikalingi.
3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorui sutikus, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.
Motyvuojamoji dalis
4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
5. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju K. A. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. birželio 19 d. apie 22 val. pradėjo gerti alkoholinius gėrimus, alkoholį gėrė namuose, (duomenys neskelbtini). Šeštadienio ryte atsikėlė apie 9 val. pradėjo ruoštis kelionei į Klaipėdą, jam atrodė, kad gali vairuoti. Iš namų išvažiavo apie 10.30 val., sėdo į automobilį „Mercedes Benz ML320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo autostrada į Klaipėdą. Raseinių rajone, kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Važiuojant link Klaipėdos atsidarė vieną butelį alaus, kurio kažkiek išgėrė. Pamatė švyturėlius, pareigūnai tikrino jo blaivumą. Paprašė pareigūnų plaukti 15 min. sakė, kad gėrė ką tik alaus. Pareigūnai laukė, tuomet alkotesteriu pirmu pūtimu jam buvo nustatytas apie 1,9 promilių neblaivumas. Kadangi nesutiko su alkotesterio parodymais, antrą kartą pūtė palaukus šiek tiek laiko. Antru pūtimu jam buvo nustatytas panašus į pirmo pūtimo rezultatus neblaivumas, tiksliai nepamena. Su alkotesterio parodymais nesutiko, nes nesijautė smarkiai apsvaigęs. Po antro pūtimo pareigūnas paprašė atlikti blaivumo testą, šiuos testus atliko sėkmingai. Tada buvo nuvežtas į ligoninę, kraujo mėginio davimui, nes pareigūnams sakė, kad nori duoti kraujo mėginį. Kraujo mėginys nebuvo paimtas, nes su savimi neturėjo pinigų susimokėti už tyrimą. Teisės vairuoti neturi, nes prieš 20 mėnesių yra praradęs teisę vairuoti. Automobilis „Mercedes Benz“ registruotas (duomenys neskelbtini) vardu. Jam yra leista naudotis šiuo automobiliu, nes niekas nežinojo, kad neturi teisės vairuoti. Priekaba taip pat registruota (duomenys neskelbtini) vardu. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Yra girdėjęs, kad už vairavimą apsvaigus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, pažada daugiau nenusižengti įstatymui (b. l. 75-78, 90-92).
6. Liudytojas V. G. parodė, kad jis dirba Raseinių rajono PK vyr. patruliu. 2020 m. birželio 20 d. patruliuodamas, apie 13.00 val., pietaujant (duomenys neskelbtini) kavinėje pamatė, jog prie kavinės, automobilių stovėjimo aikštelėje yra sustojęs juodos spalvos automobilis „Mercedes Benz ML320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su prikabinta automobiline priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio stovėjo vyriškis, kuris atrodė neblaivus, buvo prasidaręs automobilio dureles. Papietavus ir išvažiavus iš kavinės (duomenys neskelbtini) apie 13.30 val. kelyje A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda 190 kilometre pastebėjo važiuojantį tą patį automobilį, kuris važiavo antra eismo juosta, vingiavo po kelio važiuojamąją dalį. Pasivijus minėtą automobilį ir įjungus tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, specialų garsinį signalą pradėjo jį stabdyti. Per tarnybinio automobilio garsiakalbį liepė automobilio vairuotojui sustoti dešinėje kelio pusėje. Automobilis „Mercedes Benz ML320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo šalia kelio A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda 193 kilometre esančios kavinės „Nikola“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Priėjęs prie sustabdyto automobilio, jo vairuotojui prisistatė, paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau automobilio vairuotojas K. A. teigė, jog vairuotojo pažymėjimo neturi, nes jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Paprašius K. A. išlipti iš automobilio, jis tai padarė, išlipęs susvirduliavo, taip pat jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, todėl nuėjus prie tarnybinio automobilio K. A. alkotesteriu 13.37 val. nustatytas 1,97 promilių girtumas. K. A. prieš pūtimą į alkotesterį buvo paklausta, ar nevartojo alkoholio 15 min. eigoje, jis teigė jog alkoholį vartojo tik naktį, maždaug prieš 12 val. 2020 m. birželio 20 d. 13.59 val. K. A. antru pūtimu nustatytas 1,95 promilių girtumas. K. A. buvo nustatyti neblaivumo požymiai, užpildytas neblaivumo aktas, tačiau K. A. atsisakė pasirašyti ir pageidavo, jog būtų pristatytas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų paimtas kraujas savo lėšomis. Apie 14.25 val. pristačius K. A. į Raseinių ligoninę, jis kraują duoti atsisakė, nes neturėjo piniginių lėšų. K. A. buvo pristatytas į Šiaulių apskrities VPK areštinę (b. l. 60-63).
7. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje matyti, kad vieta, kur buvo sustabdytas K. A., yra Raseinių r., Nemakščių sen., Ylių k. ribose, kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda 193 kilometre. Nuotraukose matyti užfiksuotas automobilis „Mercedes Benz ML320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilyje rasti tušti alkoholio buteliai (b. l. 9-25).
8. K. A. alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFL-0099 (patikros sertifikato Nr. 1293755, galiojantis iki 2020 m. lapkričio 26 d. – paklaida 1,7 proc.) 2020 m. birželio 20 d. apie 13.37 val. buvo nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, 13.59 val. nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, nuo parašo kaltinamasis atsisakė (b. l. 29 – 30).
9. Automobilis „Mercedes Benz ML320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Tauriga“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini), jie buvo gražinti pagal pakvitavimą (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui (b. l. 37-38, 41, 53 – 54).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
10. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
11. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo K. A. prisipažinimą, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamasis K. A. būdamas neblaivus vairavo automobilį „Mercedes Benz ML320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančius (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 20 d. apie 13.37 val. jam buvo nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, 13.59 val. nustatytas 1,95 promilių neblaivumas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog K. A. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo K. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
12. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, jog padarytas nesunkus nusikaltimas, į K. A. asmenybę, į tai, kad jis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu (b. l. 93), administracine tvarka anksčiau baustas, įskaitant ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairavimą esant neblaiviam, tačiau įstatymo prasme laikomas nebaustu (b. l. 95-99), dirbantis, į tai, kad ir anksčiau yra vairavęs neblaivus, o šiuo atveju vairavo techniškai netvarkingą automobilį, neturėdamas tam teisės, taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus K. A. baudą, artimą minimaliam jos dydžiui. Kadangi baudžiamoji byla baigiama asmeniui pripažinus savo kaltę, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
13. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas naudotis specialiąja teise. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, tai, jog kaltinamasis tiek neturėdamas teisės vairuoti, tiek būdamas neblaivus automobilį vairavo tiek mieste, tiek automagistralėje, savo veiksmais kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumu ir gyvybei, kaltinamojo asmenybę, nustatytinas dvejų metų keturių mėnesių draudimo naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminas, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
14. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pagal šio straipsnio 4 dalį, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo.
15. K. A. neblaivus vairavo automobilį „Mercedes Benz ML320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančius (duomenys neskelbtini). BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tuo tarpu šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais.
16. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019).??? Baudžiamajame įstatyme – BK 72 straipsnio 5 dalyje – nurodyta, kad iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo (BK 281 straipsnio 7 dalis) teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Atitinkamai kasacinėse nutartyse konfiskuotinos transporto priemonės vertę išreiškia jos rinkos kaina, dėl to sąvokos „turto vertė“ ir „kaina“ nutartyse vartojamos kartu. Tačiau bet kuriuo atveju, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (esant BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytam pagrindui), turi būti nustatoma įrankio, priemonės arba rezultato vertė pinigine išraiška, kuri (konfiskuotino turto vertė) yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nurodytas įrodinėjimo taisykles (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
17. Būtent kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020 išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nutartį teisės taikymo aspektu, darė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nusprendęs, kad konfiskuotino turto (automobilio) vertė turi būti nustatoma be PVM, padarė fakto vertinimo klaidą (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir netinkamai aiškino bei pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnio 5 dalis) (11 punktas). Be to, šioje nutartyje taip pat nurodyta, kad sistemiškai aiškinant išdėstytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (16 punktas). Iš nurodytos kasacinio teismo praktikos matyti, kad vidutinė transporto priemonės kaina turi būti vertinama kartu su PVM.
18. Pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ pažymą automobilio „Mercedes Benz ML320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje yra 6 880,00 Eur (su PVM), tuo tarpu priekabos, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje yra 310,00 Eur (su PVM) (b. l. 45-46), būtent 7 190,00 Eur sumą (6 880,00 Eur + 310,00 Eur) teisiamojo posėdžio metu ir prašė konfiskuoti prokurorė.
19. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nusikalstama veika buvo padaryta automobiliu, o ne jo priekaba, kuri buvo tempiama šiuo automobiliu, todėl sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konfiskuoti priekabos vertę atitinkančią pinigų sumą.
20. Be to, teismas nagrinėjamu atveju negali spręsti, kad pačio automobilio rinkos vertė siekia net 6 880,00 Eur su PVM (arba 5 686,00 Eur be PVM), kaip nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje, ar tik 2 990,00 Eur, kaip nurodyta kaltinamojo pateiktoje 2020 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini) Turto vertės nustatymo išvadoje. Teismas sutinka su kaltinamojo argumentais, kad automobilio vertė iš tiesų gali būti mažesnė nei nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje, kadangi kaltinamojo vairuotas automobilis iš tiesų neturėjo galiojančios techninės apžiūros, ir tam tikrų defektų, tačiau, pavyzdžiui, iš automobilio pardavimo portalo „autoplius.lt“ duomenų matyti, kad pigiausias 2006 m. pagamintas „Mercedes Benz“ ML280 klasės visureigis buvo parduotas už 4 500,00 Eur, pigiausias tų metų ML320 klasės visureigis parduodamas už 5 200,00 Eur (pažymėtina, kad šiuo atveju turto pardavimo kaina skelbime nebūtinai sutampa su faktine turto pardavimo kaina ir gali būti mažesnė). UAB „Asistavita“ turto vertės nustatymo išvada iš tiesų yra pakankamai išsami, tačiau pirmiausiai išvada parengta būtent kaltinamojo prašymu, antra vertintoja informavo užsakovą, kad dėl koronaviruso (COVID-19) grėsmių atsiranda vertintojo turto vertės nustatymo neapibrėžtumas. Teismas taip pat pažymi, kad vertinimo išvadoje nurodoma korekcinė vertė, kuria įvertinami nepataisyti arba netinkamai pataisyti apgadinimai ir defektai siekia itin didelę, t. y. 1 669,16 Eur, sumą, tačiau dalis nurodomų apgadinimų (pavyzdžiui, priek. stiklas, radiatoriaus grotelės, priek. buferio apdaila, d. p. slenksčio antdėklas, gal. buferio apdaila, priek. buferis) yra labiau estetinio pobūdžio, kadangi ir iš pačioje ataskaitoje (ir iš byloje prie įvykio vietos apžiūros protokolo) esančių automobilio nuotraukų matyti, kad nurodyti apgadinimai yra nežymūs ir teismo vertinimu negali lemti tokio didelio automobilio vertės sumažėjimo, automobilio estetinė išvaizda gali būti laikoma gera. Svarbu ir tai, kad vertinamas nors ir pakankamai senas, tačiau prabangus, prestižinės klasės visureigis, o vertinimo metu nustačius, kad vidutinė tokios transporto priemonės rinkos vertė siektų 5 136,38 Eur, skaičiuojant koreguotą vidutinę vertę buvo atsižvelgta ir į tai, kad transporto priemonė netvarkinga, negalioja techninė apžiūra ir daryta išvada, kad koreguota vidutinė rinkos vertė yra ženkliai mažesnė, t. y. 4 622,74 Eur (kuri dar papildomai koreguota (mažinta) ir aptarta 1 669,16 Eur suma).
21. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat tai, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad automobilis kainuoja 4 283,00 Eur (b. l. 90) teismas sprendžia, kad automobilio „Mercedes Benz ML320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos kaina nusikaltimo padarymo metu siekė būtent kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytą sumą, t. y. 4 283,00 Eur (be PVM), o konfiskuotina automobilio vertė kuri, kaip buvo nurodyta aptartoje kasacinio teismo praktikoje, nustatoma atsižvelgiant ir į PVM dydį siekia iš viso 5 182,43 Eur. Todėl iš K. A. konfiskuotina būtent nurodyta automobilio „Mercedes Benz ML320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma. Nurodyta vertė, yra protinga, reali, nustatyta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 20 straipsnyje nurodytas įrodinėjimo taisykles.
22. Kaltinamajam K. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
23. Proceso išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos, kadangi teisiamojo posėdžio metu jis prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jam paskirtai gynėjai.
24. Kaltinamojo teismui pateiktą transporto priemonės vertinimo ataskaitą palikti saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
K. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 51 MGL, t. y. 2 550,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų 0 ct) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir galutinę bausmę paskirti 34 MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 0 ct) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 20 d., 13 val. 37 min., iki 2020 m. birželio 21, 14 val. 25 min. (dvi paras), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Laikyti, kad jis 4 MGL dydžio piniginę baudą sumokėjo, liko sumokėti 30 MGL, t. y. 1 500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 0 ct) dydžio baudą.
Nustatyti, kad paskirtą baudą K. A. privalo sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teismo nuosprendžiu paskirtą baudą privaloma mokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai) Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB „SEB bankas“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB „Šiaulių bankas“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius (buvęs AB „DNB bankas“), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 6801 (mokėjimo paskirtyje nurodant bylos numerį). Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintini.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu uždrausti K. A. vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti automobilio „Mercedes Benz ML320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 5 182,43 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 43 ct).
Transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. KK201930 palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.