Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės ir Zigmo Kavaliausko,

bausmę vykdančios institucijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo (toliau – ir Šiaulių kalėjimas) – atstovei E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių kalėjimo teikimą dėl nuteistajam Z. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

9. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė Šiaulių kalėjimo teikimo netenkinti, nuteistasis Z. Š. ir jo gynėja advokatė Irma Bekerė prašė teikimą tenkinti, o Šiaulių kalėjimo atstovas teikimą palaikė.

Šiaulių kalėjimo teikimas netenkinamas.

10. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 1 dalis numato, kad nuteistajam atlikus 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, įvertina, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš šios įstatymo nuostatos akivaizdu, jog įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis Z. Š. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę (atliko daugiau kaip 20 metų, bausmės pradžia – 2001 m. gruodžio 5 d.) ir pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tačiau vien tik šios aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti, ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

12. 2023 m. liepos 19 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo Z. Š. gyvenimo sąlygos nėra susijusios su pakartotiniu nusikalstamu elgesiu (išėjęs į laisvę nuteistasis galėtų būti priimtas į vyrų adaptacijos centrą, gyventi pas dukrą, draugą kunigą arba savo partnerę), nuteistasis deklaruoja aukštą motyvaciją darbinei veiklai, kas palengvintų nuteistojo įsiliejimą į visuomenę (yra įgijęs vidurinį išslavinimą, turi darbinės patirties, įskaitant įkalinimo įstaigoje), nuteistojo geri lėšų paskirstymo įgūdžiai, jis turi pastovų pajamų šaltinį (gauna pensiją ir vienišo asmens išmoką, taip pat už darbo stažą (duomenys neskelbtini), atsideda nuosavo būsto įsigijimui, savanoriškai padengė skolą Valstybinei ligonių kasai, šiuo metu vykdomųjų bylų jo atžvilgiu nėra), turi palaikančius santykius ir socialinius ryšius (artimus ryšius palaiko su dukra ir kunigu, su dviem sūnumis ryšys nutrūko jiems išvykus kariauti į (duomenys neskelbtini), kaip teigė posėdžio metu, jie kare žuvo, su trečiuoju sūnumi nepavyksta bendrauti dėl sūnaus intensyvaus alkoholio vartojimo, taip pat apie metus laiko turi partnerę), bausmės atlikimo metu nuteistasis charakterizuojamas kaip intravertiškas, flegmatiško temperamento, besistengiantis valdyti emocijas, nuteistasis neturi kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, jo elgesyje taip pat nepastebėta ir diskriminacinių nuostatų, su pareigūnais nekonfliktuoja, stengiasi keisti savo elgesį tinkama linkme ir tikslų siekti nenusikalstant, 6 kartus skatintas už gerą elgesį, dalyvauja visuomeninėje būrio veikoje. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, nors nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei įrodo jo siekį prasmingai išnaudoti laiką, atliekant laisvės atėmimo bausmę, rodo nuteistojo elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau nėra pakankamos, išskirtinės, sudarančios pagrindą jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

13. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl nuteistajam Z. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, reikia, be kita ko, atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką, remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Pagal 2023 m. liepos 18 d. Šiaulių kalėjimo atliktą vertinimą nuteistojo Z. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nors vertinimo metu ir buvo stebima pažanga ją mažinant, tačiau esminių pokyčių nebuvo fiksuota. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, remiantis 2019 m. birželio 11 d. atliktu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, Z. Š. taip pat buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Remiantis 2023 m. liepos 19 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, Z. Š. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesys kinta teigiama linkme, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, kurie yra kintantys, kas reiškia, kad jų skaičių gali sumažinti pats nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu bausmės atlikimo metu. Nors vien tik ši aplinkybė (vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika) nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau, svarstant ją, būtina įvertinti ir Z. Š. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, leistų teismui spręsti, kad nuteistasis kardinaliai teigiama linkme pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir bausmės tikslai jau yra pasiekti.

14. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad pakartotinių įvertinimų metu buvo nustatyta mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, fiksuojama daroma pažanga. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į nustatytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius: kriminalinė istorija (būdingas teisės pažeidimų modelis) (statinis), gyvenimo stiliaus pasirinkimas (dinaminis), smurtinis elgesys pavartojus alkoholį (dinaminis), gilumo stokojantis kai kurių probleminių sričių vertinimas (dinaminis). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. 2023 m. liepos 19 d. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis dalyvauja elgesio pataisos programose (sėkmingai baigė Nuteistųjų adaptacijos programą, dalyvavo ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse, kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje, dalyvavo „Emocinės gerovės“ paskaitoje, taip pat aktyviai dalyvavo susitikimuose su į įstaigą ateinančiais dvasininkais, susitikimuose su (duomenys neskelbtini) atstovais, (duomenys neskelbtini) dvasinio ugdymo, žalingų įpročių prevencijos temomis, dalyvavo susitikimuose su socialinių mokslų (psichologijos) daktaru A. J. ir kitais savanoriais bei Resocializacijos skyriaus organizuojamuose laisvalaikio renginiuose), 2022 m. birželio 30 d. pateikė prašymą suteikti leidimą užsiimti individualia kūrybine (darbine) veikla – piešimu bei rankdarbių gamyba, kuri 2023 m. kovo 29 d. buvo pratęsta iki 2023 m. spalio 31 d., taip pat 2023 m. birželio mėn. nuteistasis baigė korekcinę programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, 2023 m. II ketvirtyje pradėjo lankytis socialinio darbuotojo vedamose paskaitose ir konsultacijose, kurios vyksta remiantis psichoaktyvių medžiagų vartojimo programos planu „Kas aš esu“ (užsiėmimai vyksta kartą per mėnesį). Tačiau 2023 m. liepos 19 d. Socialinio tyrimo išvada taip pat patvirtina ir tai, kad grįžęs iš įkalinimo įstaigos nuteistasis nesugebėjo prisitaikyti prie aplinkos ir tai turėjo įtakos padarytiems nusikaltimams, sprendimą vykdyti nusikaltimus priėmė pats, siekdamas finansinės naudos. Taigi, mažiau struktūruotoje aplinkoje gyvenimo stiliaus pasirinkimas gali vėl išryškėti ir veikti kaip kriminogeninis veiksnys. Nuteistasis tvirtina, kad niekada nebuvo priklausomas nuo alkoholio, problemų dėl alkoholio neturėjo, nors, kaip matyti, dvi nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio. Be to, atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė nustatė priklausomybės alkoholiui sindromą, kas leidžia teigti, jog nuteistasis linkęs sumenkinti savo alkoholio vartojimo mastą. Todėl smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholį ir toliau išlieka. Be to, nusikaltimų pobūdis rodo nuteistojo savitvardos stoką (visi nusikaltimai padaryti naudojant smurtą), tuo tarpu dalį atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas jis yra linkęs perkelti aplinkybėms bei kitiems asmenims, taigi, gilumo stokoja probleminių sričių vertinimas. Nuteistasis taip pat nerodo iniciatyvos lankytis individualiose psichologo konsultacijose, teigdamas, kad tam nėra poreikio, su savo problemomis geba susitvarkyti pats. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, Z. Š. asmens bylos medžiagą, teigti, kad nuteistojo pastangų jau pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi pašalinti arba reikšmingai sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksnius, ypač susijusius su nusikalstamo elgesio priežastimis ir netinkama reakcija į konfliktus. Nuteistasis taip pat turi kritiškai įvertinti jo socialinio tyrimo išvados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, sumažėtų ir jo nusikalstamo elgesio rizika būtų mažesnė nei vidutinė, ar bent jau aiškiai mažėtų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistąjį į laisvę, ji bus maža, ir teismas bus tikras, kad nuteistasis nėra pavojingas visuomenei. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo asmens byloje esantys bei gynėjos pateikti duomenys patvirtina, jog po pirmojo teikimo išnagrinėjimo Z. Š. pradėjo gauti senatvės pensiją ir vienišo asmens išmoką, padengė Valstybinės ligonių kasos išlaidas ir tokiu būdu nebeturi vykdomųjų bylų, užsiima individualia kūrybine veikla, lanko priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų programą bei baigė elgesio pataisos programą. Teisėjų kolegija sutinka, kad yra stebimi teigiami nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiai, nuteistasis stengiasi aktyviai dalyvauti resocializacijos procese, vis tik šios aplinkybės, įvertinus duomenis apie nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, elgesį bausmės atlikimo metu, dar nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo padėtis jau gali būti lengvinama taikant jo atžvilgiu BK 51 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

15. Iš byloje esančios 2023 m. liepos 19 d. Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog nuteistasis Z. Š. bausmės vykdymo metu buvo ne tik skatintas už gerą elgesį, bet fiksuoti ir vidaus tvarkos taisyklių bei reikalavimų nevykdymo atvejai – bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis Z. Š. du kartus (2004 m. balandžio 23 d. ir 2022 m. kovo 10 d.) baustas drausmine tvarka (skirti papeikimai) – jis buvo baustas už paketo paėmimą su maisto daviniu einant iš pasivaikščiojimo kiemelio bei atsisakymą pereiti į kitą paskirtą gyvenamąją kamerą. Nors šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis Z. Š. neturi, tačiau nuo paskutinės paskirtos nuobaudos praėjo tik kiek daugiau nei metai, be to, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai negatyviai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Z. Š. paskutinį kartą skatintas prieš daugiau nei 1,5 metų – 2021 m. gruodžio 13 d. skirta padėka už gerą elgesį, be to, iš šešių jo paskatinimų, gautų 2010-2021 metais, tik keturi paskatinimai yra už jo gerą elgesį, kiti du gauti švenčių proga. Visos šios aplinkybės iš esmės vis dar pakankamai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį Z. Š. ir leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga, koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme, šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama.

16. Be kita ko, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad šis teistumas Z. Š. nėra pirmasis. Jis praeityje jau buvo teistas laisvės atėmimo bausme už tyčinį nužudymą ir jo atžvilgiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Prezidento 1997 m. liepos 11 d. dekretu Nr. 1351 „Dėl malonės suteikimo“, laisvės atėmimo bausmė sumažinta vieneriais metais. Z. Š. 1998 m. gruodžio 31 d. buvo paleistas iš Vilniaus sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijos atlikus bausmę. Taigi, Z. Š. atžvilgiu praeityje jau buvo parodytas pasitikėjimas sumažinant paskirtą bausmę, tačiau, kaip matyti, Z. Š. išėjus iš įkalinimo įstaigos, sunkiai sekėsi prisitaikyti prie aplinkos. Jis, jau būdamas brandaus amžiaus ir susiformavęs kaip asmenybė, praėjus itin trumpam laiko tarpui po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, vėl darė nusikalstamas veikas, įskaitant labai sunkius tyčinius nusikaltimus: skirtingais laikotarpiais, turėdamas tikslą užvadyti svetimą turtą, nužudė keturis asmenis, įvykdė plėšimus, vagystę, pagrobė šaunamąjį ginklą. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia itin didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Be to, praeityje nuteistasis buvo įtrauktas į linkusių pabėgti ir linkusių užpulti įskaitas. Nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu Z. Š. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2023 m. liepos 19 d. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog Z. Š. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta, visgi dalį atsakomybės yra linkęs perkelti kitiems. Iš šios aplinkybės darytina išvada, kad nuteistasis bando pateisinti savo nusikalstamą elgesį, nenori suprasti, kokias itin skaudžias ir negrįžtamas pasekmes jis sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, netinkamą nuteistojo Z. Š. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas ir įrodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

17. Kaip jau minėta, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuoto laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad bausmės paskyrimas ir jos atlikimas yra kompleksiniai procesai, o bausmės tikslai realiai užtikrinami tik ją atliekant ir tą darant tinkamai, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju atliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam Z. Š. pritaikius BK 51 straipsnio nuostatas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, t. y. šiuo metu teismo paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuoto laisvės atėmimo bausmę gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už itin pavojingas visuomenei veikas, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

18. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nors byloje nustatyta teigiamai nuteistąjį Z. Š. charakterizuojančių aplinkybių, fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, tačiau kol kas šių aplinkybių nepakanka išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, o tuo pačiu būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

19. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Šiaulių kalėjimo teikimo dėl nuteistajam Z. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Šiaulių kalėjimo teikimo dėl nuteistajam Z. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.