Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Linai Vaitkutei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. B., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2016-12-29 Klaipėdos apskrities VPK nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-81511109-16,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. Pripažįsta, jog kontaktą su taksi automobiliu pajuto. Teigia, jog automobilių susilietimo metu, taksi automobilis judėjo. Viskas įvyko akimirksniu, kai taksi automobilio galas atsimetė ir atsirėmė į jo vairuojamo automobilio dureles. Policijos pareigūnams atvažiavus kaltę pripažino, sutiko su eismo įvykio aplinkybėmis. Tačiau, vėliau, pildant su taksi automobilio vairuotoju eismo įvykio deklaraciją, suprato, kad yra apkaltintas vienasmeniškai. Sutiktų, jei kaltė būtų abipusė.

Liudytoja policijos pareigūnė, I. J., teisme parodė, jog žino dėl ko yra pakviesta paliudyti. Paaiškino, jog nuvykus į eismo įvykio vietą pastebėjo stovintį automobilį ,,Hyundai” ir taksi automobilį ,,Mercedes Benz”. Tada automobilio ,,Hyundai” vairuotojas aiškino, jog yra nekaltas, kadangi jo vairuojamam automobiliui buvo nubrėžtas kairys šonas, o taksi automobiliui – galinio bamperio kairės pusės kampas. Pagal esantį automobilių apgadinimų išsidėstymą, mano, jog logiška teigti, kad „Hyundai“ automobilis važiavo tiesiai, tačiau nepratilpdamas užkliuvo automobilio „Mercedes Benz” galinio bamperio šoną. Automobilių apgadinimai buvo akivaizdūs, tai patvirtina padarytos foto lentelės. Tai pat, paaiškino, kad taksi vairuotojas ,,užmesti” savo vairuojamo automobilio galo negalėjo, nes įvykio vietoje per mažai vietos. Eismo įvykio vietos schema buvo nubraižyta pagal faktinę stovėjusių automobilių padėtį.

Liudytojas policijos pareigūnas, Ž. J., teisme parodė, jog žino dėl ko yra pakviestas paliudyti. Eismo įvykio dieną užpildė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Paaiškino, jog, nuvykus su kolege I. J. į eismo įvykio vietą, pastebėjo stovintį automobilį (džipą) ,,Hyundai” ir taksi automobilį ,,Mercedes Benz”. ,,Hyundai” automobilio buvo apgadintas kairės pusės šonas, o taksi automobiliui ,,Mercedes Benz” galinio kairiojo bamperio šonas. Dėl tokio apgadinimų išsidėstymo, mano, jog kaltas buvo ,,Hyundai” automobilio vairuotojas. Pagal eismo įvykio aplinkybes ir apgadinimų pobūdį ,,Mercedes Benz” automobilio vairuotojas jokiu būdu negalėjo apgadinti ,,Hyundai” automobilio, nes apgadinimo pradžia ant ,,Hyundai” automobilio prasideda nuo priekinių kairės pusės durelių ir tęsiasi iki galinių kairės pusės durelių. Situacija šio eismo įvykio metu, kad ,,Mercedes Benz” automobilio vairuotojas galėjo transporto priemonės galine dalimi kliudyti prasilenkiantį automobilį, taip pat, neįmanoma, nes, sukant vairą į dešinę, judant priekinei automobilio daliai, tolsta ir galinė automobilio dalis pagal judėjimo kryptį. T. y., sukant automobilio vairą į dešinę pusę, transporto priemonės galas negali ,,užsimesti”, nebent automobilis slystų, tačiau šio eismo įvykio metu to negalėjo įvykti, nes kelio danga nebuvo slidi.

Liudytojas J. J. teisme parodė, jog žino dėl ko yra pakviestas paliudyti. Yra taksi automobilio ,,Mercedes Benz” vairuotojas. Įvykio dieną nuvažiavo pagal užsakymą į Karlskronos g. 2, Klaipėdoje, vidinį kiemą ir sustojo palaukti klientų. Belaukiant pamatė atvažiuojantį ,,Hyundai” automobilį. Siekdamas, kad minėtas automobilis prasilenktų, pavažiavo į laisvą kiemo aikštelės vietą - ,,kišenę”, esančią priekyje jo, ir sustojo. Tada, ,,Hyundai” automobilio vairuotojas pradėjo važiuoti, susuko vairą. Tuo momentu pajuto, kad minėtas automobilis kliudė jo transporto priemonės galinį bamperį. Transporto priemonių susilietimo metu jo automobilis stovėjo. Po įvykio kilo ginčas, ,,Hyundai” automobilio vairuotojas nesutiko esąs kaltas. Automobilio ,,Mercedes Benz” bamperiui padaryta minimali žala, bet reikalingas taisymas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje, be administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, R. B. pateikto skundo (b. l. 4-6), išnagrinėti pateikti rašytiniai įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 10-11), nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 8-9), R. B. paaiškinimas (b. l. 12-13), nukentėjusiojo asmens, J. J., paaiškinimas (b. l. 18), BIRT ataskaitų žiūryklės pažyma apie techninį eismo įvykį (b. l. 19), eismo įvykio vietos schema (b. l. 14, 17), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 15), policijos pareigūno, Ž. J., tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 16), fotolentelės (b. l. 20-24), patvirtina faktą, jog R. B., pažeisdamas KET 9, 126 p., padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Remiantis rašytine bylos medžiaga, išklausius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, liudytojų policijos pareigūnų, nukentėjusio nuo eismo įvykio J. J. parodymų, darytina išvada, jog R. B. kaltė įrodyta. Paminėtina, jog pareiškėjo argumentas, kad automobilių susilietimas įvyko ir dėl automobilio ,,Mercedes Benz” vairuotojo veiksmų, kai ši transporto priemonė judėjo į priekį ir jos galinė dalis „atsimetė“, atsiremdama į ,,Hyundai” automobilio dureles, nėra pagrįstas. Pagal išnagrinėtas eismo įvykio aplinkybes ir apgadinimų pobūdį, darytina išvada, jog ,,Mercedes Benz” automobilio vairuotojas negalėjo apgadinti ,,Hyundai” automobilio, nes apgadinimo pradžia ant ,,Hyundai” automobilio prasideda nuo priekinių kairės pusės durelių ir driekiasi platėjančiai iki galinių kairės pusės durelių. Taip pat, net ir sukant ,,Mercedes Benz” automobilio vairą į dešinę pusę, transporto priemonės galas, nagrinėjamu atveju, negalėjo ,,užsimesti” link ,,Hyundai” automobilio. Remiantis bylos duomenimis (konkrečiai,- fotolentelės, b. l. 20-24), liudytojų parodymais, eismo įvykio metu nei vienas iš automobilių neslydo, kelio danga nebuvo slidi.

Dėl to, nutarimas R. B. atžvilgiu priimtas pagrįstai. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą pažeidimą. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Teismas pažymi, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) nebeliko straipsnio, numatančio administracinę atsakomybę už veiką, analogišką ATPK 127 str. 2 d. Tokiu būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANK PĮĮTĮ) 3 str. 3 d. administracinio teisės pažeidimo teisena pagal šį straipsnį R. B. negalima.

Tačiau, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET 9, 126 p., už kurių pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė ANK 417 str. 8 d. (Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius). Už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas - įspėjimas arba bauda nuo 10 iki 12 Eur. Kadangi, naujai įsigaliojęs ANK švelnina skundą padavusio asmens teisinę padėtį, todėl jo padarytas administracinis teisės pažeidimas perkvalifikuotinas iš ATPK 127 str. 2 d. į ANK 417 str. 8 d. ir jam skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – bauda (ANK PĮĮTĮ 3 str. 2 d. 1 p., 5 str. 3 d.) .

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ANK 417 str. 8 dalį, teismas vadovaujasi ANK 32 str. 1, 2 d., 34 str. 1, 2 d., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą – įvykdytas nusižengimas, nesukėlęs rimtų pasekmių, įvertina apelianto asmenybę – vidutinio amžiaus, patirtį turintis vairuotojas, į tai, jog galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau praeityje ne kartą baustas už KET pažeidimus, nuobaudas – baudas, sumokėjęs, į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Todėl, R. B. skirtinas ANK 417 str. 8 d. nustatytos baudos minimumas – 10 Eur. Skirti švelnesnės rūšies administracinę nuobaudą – įspėjimą, vertinamu atveju, teisinio pagrindo nėra.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas keičiamas, pritaikant galiojančio ANK nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., Administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 6 p., 4, 6 d., 645, 646 str., Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 str., 3 str. 2, 3 d., 4 str. 1 d. 3 p., 2 d., 5 str. 3 d.,

nutaria:

R. B. skundą tenkinti iš dalies.

2016-12-29 Klaipėdos apskrities VPK nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-81511109-16 pakeisti. R. B. veiką iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 127 str. 2 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 8 d. ir paskirti jam - 10 (dešimties) eurų dydžio baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime mokėjimo paskirtį – pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 16064236959, ir įmokos kodą - 1001.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.