- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-29
- Bylos Nr.
- 2YT-4222-1050/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00278-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Greičiūtė-Petrauskienė
- Pareiškėjas
- N. B.
- Suinteresuotas asmuo
- D. Ž., D. D., T. U., E. U.
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. Ž., D. D., T. U., E. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja N. B. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina G. U., mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą – pastatą-veršidę, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu įregistruoti daiktą ir daiktines teises Nekilnojamojo turto registre.
Pareiškime nurodė, kad jos ir suinteresuotų asmenų tėvai G. U. ir A. U. (A. U.) santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė tam tikrą nekilnojamąjį turtą. Vieną iš jų – pastatą-veršidę – tėvai 2000 m. nusipirko iš likviduojamos žemės ūkio bendrovės (toliau – ir ŽŪB) (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Tėvas, siekdamas įregistruoti nuosavybės teisę į šį pastatą, kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą, tačiau buvo gautas atsakymas, kad pateikti dokumentai nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių įgijimo. Nuo 2000 m. pastatas‑veršidė nuolat buvo naudojamas pareiškėjos tėvų, jame buvo laikomi gyvuliai, pašarai, ūkinis inventorius. (duomenys neskelbtini) mirus tėvui A. U., visą turtą paveldėjo sutuoktinė G. U., kuri toliau valdė pastatą-veršidę ir juo naudojosi. Vėliau, motinai susirgus, pareiškėja sužinojo, kad šis nekilnojamasis daiktas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir motina nesusitvarkė dokumentų. (duomenys neskelbtini) mirus motinai, pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims nebuvo išduotas paveldėjimo liudijimas į pastatą‑veršidę. Tai bus galima padaryti tik įregistravus šį pastatą Nekilnojamojo turto registre bei įregistravus G. U. turtines teises į jį.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys D. Ž., D. D., T. U. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų motina G. U. nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį pastatą-veršidę, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad 2000 metais Molėtų rajono žemės ūkio bendrovė (duomenys neskelbtini) tėvams pardavė pastatą-veršidę. Pastatas buvo nuolat naudojamas šeimos ūkio reikmėms. Tėvai laikydavo gyvulius, laikė ūkio darbų daiktus. Tėvai, taip pat ir motina po tėvo mirties, visuomet ir nepertraukiamai naudojosi pastatu kaip sąžiningi įgijėjai, niekada niekas dėl to nepareiškė pretenzijų. Kaip dabar paaiškėjo, tuo metu nebuvo tinkamai įformintas notarinis sandoris. Todėl minimo nekilnojamojo turto – pastato-veršidės įregistravimas nebuvo įmanomas.
Suinteresuotas asmuo E. U. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė tvirtinantis visas sesers N. B. pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašo tenkinti pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalį, ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Taigi juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015, kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2000-11-11 Molėtų rajono ŽŪB (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo protokolu Nr. 6 buvo nuspręsta veršidę, esančią (duomenys neskelbtini), už 300,00 Lt parduoti A. U.. Priėmimo-perdavimo akte Nr. 53 nurodyta, kad komisija, susidedanti iš likvidacinės komisijos primininko V. Ž., buhalterės A. R. ir likvidacinės komisijos narės J. Ž., pardavė A. U. veršidę, esančią (duomenys neskelbtini); pardavimo kaina – 300,00 Lt; apmokėta pagal 2000-12-12 sąskaitą faktūrą Nr. 0769939 ir kasos pajamų orderį Nr. 3446983. Teismui pateiktos 2000-12-12 PVM sąskaitos faktūros serija GDB Nr. 0769939 ir 2000-12-12 kasos pajamų orderio kvito serija LAB Nr. 3446983 kopijos patvirtina, kad už veršidę pirkėjas A. U. ŽŪB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 300,00 Lt.
VĮ Registrų centro duomenimis, Molėtų rajono ŽŪB (duomenys neskelbtini) išregistruota (duomenys neskelbtini).
2005-10-21 A. U. pateikė prašymą VĮ Registrų centrui įregistruoti nuosavybės teisę į veršidę. VĮ Registrų centro 2005-11-09 sprendimu prašymas atmestas, motyvuojant tuo, kad nepateikta notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis. VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2005-12-22 sprendimu Nr. 333 paliko galioti 2005-11-09 priimtą sprendimą ir nurodė, kad pateiktas priėmimo-perdavimo aktas Nr. 53 patvirtina A. U. atsiskaitymą su likviduojama ŽŪB (duomenys neskelbtini) už jam parduotą veršidę, bet nėra vertintinas kaip dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teisių įgijimą ir jo pagrindu negali būti registruojamos nuosavybės teisės.
Teismų praktikoje pasisakyta, kad specialusis Žemės ūkio bendrovių įstatymas nereikalavo, jog bendrovės nekilnojamojo turto perleidimo sandorio sudarymui būtų reikalinga pirkimo-pardavimo sutartis. Net jei ir būtų galima laikyti ŽŪB likvidacinės komisijos turto perdavimo-priėmimo aktą pirkimo-pardavimo sutartimi, jį vertinti kaip niekinį ir negaliojantį dėl to, kad jis nebuvo patvirtintas notariškai, kaip to reikalavo tuo metu galiojęs CK, nėra teisinio pagrindo. ŽŪB likvidacinė komisija aiškiai išreiškė valią perduoti nekilnojamąjį turtą, asmuo – šį turtą priimti, o dėl ŽŪB specifinio statuso – likvidavimo, o vėliau ir išregistravimo, šalys pirkimo-pardavimo sutarties jau nebegalėtų notariškai patvirtinti ir įregistruoti (Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1756-459-2017).
Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2005-09-30 rašte Nr. S1-371 pažymėta, kad 2002 m. namų ūkių knygoje Nr. 5 A. U. vardu įregistruoti gyvenamas namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). O 2024-04-15 seniūnijos rašte Nr. SČ3-37 nurodyta, kad G. U. ir A. U. gyveno (duomenys neskelbtini); ūkiniais tikslais šeima (duomenys neskelbtini), įsigijo veršidę, kurioje 2000-2018 m. laikė ūkinius gyvūnus, pašarus, ūkinį inventorių; G. U. ir A. U. turto paveldėtojai ūkiniu pastatu-veršide naudojasi ir šiuo metu.
VĮ Registrų centro duomenimis, A. U. mirė (duomenys neskelbtini), G. U. – (duomenys neskelbtini), abiejų deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) Jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Molėtų rajono 2-ojo notarų biuro 2022-06-27 liudijime nurodyta, kad N. B., T. U., D. D. ir D. Ž. priėmė palikimą po savo motinos G. U. mirties.
Taigi nustatyta, kad G. U. ir A. U. santuokoje iš ŽŪB (duomenys neskelbtini) įsigijo nekilnojamąjį turtą – pastatą‑veršidę, tačiau šis turtas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja neturi ir negali neteismine tvarka gauti dokumentų, kurių pagrindu būtų galima įregistruoti juridinę reikšmę turintį faktą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus spręstina, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. U. nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą – pastatą‑veršidę, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisei Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Valstybei priteistinų išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu,
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą – pastatą‑veršidę, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisei Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.