Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-06-09 · Civilinė byla Nr. 2-988-798/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-09
Bylos Nr.
2-988-798/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00615-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Pareiškėjas
L. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-988-798/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00615-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.8; 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 9 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo L. B. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos uždarajai akcinei bendrovei „Plieninis skydas“ iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismui elektroniniu paštu pateiktas L. B. pareiškimas su prašymu iškelti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Plieninis skydas“ restruktūrizavimo bylą.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo L. B. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Plieninis skydas“ iškėlimo.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad L. B. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Plieninis skydas“ teismui pateikė UAB „Plieninis skydas“ vadovas R. G.. Teismui nėra pateikta duomenų apie L. B. suteiktus įgaliojimus skolininko vadovui pateikti teismui pareiškimą kreditoriaus vardu. Pabrėžė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3004-643/2020 UAB „Plieninis skydas“ yra iškelta bankroto byla, o pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ) 15 straipsnio 5 dalį pareiškimas teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui, kuriam yra iškelta bankroto byla, paliekamas nenagrinėtas.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskirajame skunde pareiškėjas L. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartį ir priimti pareiškėjo L. B. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Plieninis skydas“ iškėlimo.

5. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kreipėsi UAB „Plieninis skydas“ vadovas R. G.. Į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo L. B. kreipėsi asmeniškai, pateikdamas pareiškimą per R. G.. Prašymas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismui buvo pateiktas iki nutarties dėl bankroto bylos UAB „Plieninis skydas“ iškėlimo priėmimo. Be to, teismas L. B. pareiškimą nepagrįstai išskyrė į atskirą bylą, o ne nagrinėjo kartu su bankroto byla, nors pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo tikslingai teikiamas teismui civilinėje byloje Nr. eB2-3004-643/2020.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Dėl atskirojo skundo tenkinimo iš dalies

7. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo L. B. pareiškimą dėl restruktūrizavimo UAB „Plieninis skydas“ iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

8. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, asmenys, turintys teisę inicijuoti nemokumo procesą, yra įtvirtinti JANĮ 4 straipsnyje, tai 1) juridinio asmens vadovas, o kai pagal atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantį įstatymą juridinis asmuo vienasmenio valdymo organo neturi, – kitas asmuo, pagal kompetenciją turintis teisę kreiptis dėl nemokumo proceso, jeigu juridinis asmuo turi finansinių sunkumų, tačiau dar nėra nemokus; 2) kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Restruktūrizavimo procesą turi teisę inicijuoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas kreditorius, tik jeigu jo reikalavimai juridiniam asmeniui, kurie yra pradelsti, viršija 10 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų dydį (JANĮ 4 straipsnio 2 dalis).

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškimas yra paduotas neįgalioto vesti bylą asmens, todėl jį atsisakytina priimti. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti.

10. Pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir ginčijamoje nutartyje nenurodė, ar L. B. atitinka paties teismo cituojamo JANĮ 4 straipsnio sąlygas, kurioms esant jis galėtų kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Plieninis skydas“. Kaip matyti iš byloje pateikto pranešimo, skirto UAB „Plieninis skydas“, L. B. yra UAB „Plieninis skydas“ kreditorius. Todėl iš esmės tai atitinka JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygą. Antroji sąlyga įpareigoja teismą nustatyti, ar jo kreditorinis įsipareigojimas bendrovei yra pradelstas, ir ar jis viršija 10 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų dydį. Kaip matyti iš kreditoriaus 2020 m. balandžio 1 d. pranešimo, jo kreditorinis įsipareigojimas UAB „Plieninis skydas“ sudaro 241 349,85 Eur, terminas atsiskaitymui su kreditoriumi baigėsi 2020 m. kovo 31 d. Nuo 2020 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis yra 607 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio). Taigi akivaizdu, kad ši aplinkybė tenkina ir antrąją, t. y. JANĮ 4 straipsnio 2 dalies, sąlygą.

11. Toliau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teigimu, kad L. B. privalėjo suteikti įgaliojimus skolininko vadovui pateikti teismui pareiškimą kreditoriaus vardu.

12. Prasidėjus karantino laikotarpiui Teisėjų taryba pateikė teismams rekomendacijas leisti procesinius dokumentus pateikti elektroniniu paštu bei kruopščiai neformaliai vertinti praleistus terminus. Be kita ko, karantino laikotarpiu buvo apribotas asmenų patekimas į teismo patalpas ir stabdomas tiesioginis asmenų aptarnavimas. Į teismo patalpas karantino laikotarpiu galėjo patekti tik teisėjai, teisėjų padėjėjai ir kiti teismo darbuotojai, esant būtinybei atlikti savo tiesiogines funkcijas. Taigi, iš esmės atskirojo skundo pateikimas teismui asmeniškai atvykus į teismo patalpas nebuvo galimas. Teisėjų tarybos nuomone, dėl koronaviruso plitimo grėsmės Lietuvos teismuose įvesti būtini tiesioginio asmenų aptarnavimo apribojimai negali tapti kliūtimi įgyvendinti procesines šių asmenų teises. Pavyzdžiui, asmeniui susipažinti su bylos medžiaga, įstatymuose nustatytais terminais teismui pateikti procesinius dokumentus ar skundus. Taigi, jei asmuo neturėjo galimybių pateikti procesinių dokumentų Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, tai jo galimybės pateikti bet kokį procesinį dokumentą teismui būtų apskritai apribotos. Teisėjų tarybos pirmininko teigimu, šiuo laikotarpiu pasitaikę pavėluoto procesinių dokumentų pateikimo teismui atvejai turi būti vertinami itin kruopščiai ir neformaliai, atsižvelgiant į šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos įtaką bei taikytus ribojimus visų asmenų bei valstybės institucijų veiklai.

13. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susidarius nepaprastajai padėčiai Lietuvoje ir visame pasaulyje dėl epideminės situacijos, tikslinga būtų nevertinti itin formaliai aplinkybės, kad L. B. pareiškimas pirmosios instancijos teismui buvo siųstas iš UAB „Plieninis skydas“ vadovo elektroninio pašto, kadangi iš esmės pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimas teismui yra techninis veiksmas. Kaip paaiškino apeliantas atskirajame skunde, jis pareiškimą teikė asmeniškai. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo vien tik šiuo formaliu pagrindu esant ekstremaliai situacijai, priėmė nepagrįstą nutartį.

14. Be to, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pabrėžė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3004-643/2020 UAB „Plieninis skydas“ yra iškelta bankroto byla, o pagal JANĮ 15 straipsnio 5 dalį pareiškimas teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui, kuriam yra iškelta bankroto byla, paliekamas nenagrinėtas.

15. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-3004-643/2020, kuria UAB „Plieninis skydas“ yra iškelta bankroto byla yra neįsiteisėjusi, kadangi dėl jos yra paduotas R. G. atskirasis skundas. Dar daugiau, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-3004-643/2020 yra panaikinta ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino nemokumo bylos iškėlimo nuostatas ir proceso teisės normas, todėl L. B. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsisakė priimti nepagrįstai, itin formaliais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis naikintina, o pareiškėjo L. B. pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Plieninis skydas“ iškėlimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jeigu teismas gauna kelis pareiškimus dėl bankroto ir (arba) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tam pačiam juridiniam asmeniui, jie privalo būti nagrinėjami kartu (JANĮ 15 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliantas teisingai pastebėjo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šio pareiškimo išskirti į atskirą bylą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo L. B. pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos uždarajai akcinei bendrovei „Plieninis skydas“ iškėlimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Antanas Rudzinskas