Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-04-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-48-334/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-20
Bylos Nr.
AN2-48-334/2020
Teisminio proceso Nr.
4-26-3-00078-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Danutė Švitinienė (pirm.)
Institucija
Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-48-334/2020
Teisminio proceso Nr. 4-26-3-00078-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 21.11.11. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2020 m. balandžio 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. L. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. L. Panevėžio AVPK Kupiškio r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Ž. L. 2019-07-11 nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir jam paskirta 11 Eur bauda už tai, kad jis 2019-05-29 17.49 val. (duomenys neskelbtini) vairavo vilkiką su priekaba, pakrauta mediena, nepasirinko saugaus važiavimo greičio remontuojamojoje kelio atkarpoje, neatsižvelgė į kelio dangos būklę, metrologines oro sąlygas, nesuvaldė vairuojamojo automobilio ir nuslydo nuo kelio, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus.

2. Nesutikdamas su nutarimu, R. L. pateikė skundą, tačiau Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai paliko galioti tyrėjos 2019-07-11 nutarimą ir R. L. skundo netenkino. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad R. L. nurodoma aplinkybė, jog remontuojamo kelio ruože nebuvo kelio ženklų, žyminčių, kokiu greičiu leidžiama važiuoti nėra teisiškai reikšminga, kadangi jis yra nubaustas ne už leistino greičio viršijimą, o už važiavimą nepasirinkus saugaus važiavimo greičio. R. L. vairuodamas transporto priemonę šviesiu paros metu ir matydamas remontuojamą kelio ruožą nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę, nesuvaldė vairuojamo vilkiko ir nuslydo nuo kelio.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde R. L. prašo skundžiamą nutartį ir tyrėjos 2019-07-11 nutarimą panaikinti. Teigia, kad vairuotoju dirba jau daugelį metų, todėl puikiai iš praktikos žino kokį greitį pasirinkti. Nurodo, kad kategoriškai nesutinka, jog vairuodamas 30 km/h greičiu kelyje, kur jokių apribojimų nebuvo nurodyta, nepasirinko saugaus greičio ir dėl jo kaltės buvo padarytas pažeidimas. Aiškina, kad jam nėra suprantama, kaip Lietuvoje yra organizuojamas vairuotojų informavimas apie kelius, kuriais reikia važiuoti atsargiai, neaišku, kokie greičiai galimi ir kodėl, tokiu nesaugiu keliu leidžiama važiuoti vilkikams. Pareiškėjas teigia, kad jokio nustatyto leistino greičio neviršijo, jokių pažeidimų nepadarė, važiavo taip, kaip jo vidinis įsitikinimas leido protingai važiuoti, o tai, jog niekas nepasirūpino tinkamai informuoti vairuotoją apie netinkamą važiuoti kelio dangą ar leistiną greitį, tai nėra jo atsakomybė, nes jis padarė viską, kas atrodė iš jo pozicijos tinkamai, t. y. sulėtino greitį ir ėmėsi kitų atsargumo priemonių, tačiau įvykis įvyko ir už tai, pareiškėjo nuomone, yra atsakinga ne tik savivaldybė, bet ir kiti asmenys.

4. Nurodo, kad kelio ruože, kuriame jis neva padarė administracinį nusižengimą, nebuvo kelio ženklo, kuris ribotų leistiną greitį, t. y. draustų važiuoti didesniu ar mažesniu greičiu, o siekiant įrodyti priešingai, policijos pareigūnai privalėjo prijungti prie bylos duomenis, kurie patvirtintų, kad remontuojamo kelio ruože buvo kelio ženklas ribojantis greitį ir, kad pareiškėjas viršijo leistiną ar nesaugų greitį. Tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjo įsitikinimu, apylinkės teismas nesiaiškino įvykio aplinkybių, o tik formaliai konstatavo, kad pažeidimas yra užfiksuotas ir, kad tai įvyko dėl pažeidėjo nepasirinkto saugaus greičio.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į R. L. apeliacinį skundą, Panevėžio AVPK Kupiškio r. PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Ž. L. nesutinka su skundo reikalavimais ir prašo R. L. apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, įvertinęs visą byloje esančią medžiagą. Pažymi, kad tyrėjo nutarime ir skundžiamoje nutartyje yra kalbama apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens saugaus greičio nepasirinkimą, o ne leistino greičio viršijimą.

6. R. L. skundas netenkinamas.

7. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su priimta teismo nutartimi, ginčija byloje esančių įrodymų vertinimą, kurio pagrindu teismas padarė išvadą, jog R. L. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

8. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjanti institucija turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.

9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančia medžiaga, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktą medžiagą ir padarė pagrįstą išvadą, jog R. L. pažeidė KET 127 punkto reikalavimus ir taip padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

10. ANK 417 straipsnio 8 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. joje nėra išsamiai atskleista visa reikiama teisės norma (nėra konkrečiai aprašytas draudžiamas elgesys) ir kuri, siekiant atskleisti visą teisės normą, nukreipia į kitą nei ANK norminį teisės aktą – Kelių eismo taisykles, kurio teisės normos pažeidimas analizuojamu atveju ir turi būti konstatuotas.

11. R. L. tyrėjos 2019-07-11 nutarimu nubaustas už tai, kad protokole nurodytu metu ir vietoje vairuodamas vilkiką su priekaba, pakrauta mediena, nepasirinko saugaus važiavimo greičio remontuojamoje kelio atkarpoje, neatsižvelgė į kelio dangos būklę, metrologines oro sąlygas, nesuvaldė automobilio ir nuslydo nuo kelio. Nors pareiškėjas neigia pažeidęs KET 127 punkto reikalavimus ir tikina, kad eismo įvykis įvyko dėl kitų asmenų veiksmų, t. y. dėl to, kad remontuojamame kelio ruože nebuvo kelio ženklo ribojančio leistiną greitį, tačiau aukštesnės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, neturi pagrindo sutikti su tokiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiais.

12. KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Iš to seka, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, tačiau kokiu būtent greičiu vairuotojui važiuoti (minimaliu ar maksimaliai leidžiamu greičiu), sprendžia pats vairuotojas priklausomai nuo daugybės aplinkybių (kelio dangos, krovinio, oro sąlygų, vairuotojo savijautos ir pan.) tokiu būdu pasirinkdamas jam saugų greitį. Pažymėtina, kad saugus greitis yra tas, kuris priklauso nuo visų aplinkybių: oro sąlygų, kelio ir transporto priemonės techninės būklės, nuo vairuotojo patirties ir savijautos, o leistinas greitis yra maksimalus greitis, kurį nustato kelių eismo taisyklės tam tikroje atkarpoje. Taigi akivaizdu, kad saugus greitis nėra tapatus leistinam greičiui, kaip kad tai supranta pareiškėjas. Kaip jau minėta, greičio saugumą lemia visa grandinė veiksnių: vairuotojo patirtis, automobilio svoris, padangų kokybė, švarūs veidrodėliai ir langai, oro sąlygos, kelio danga, matomumas ir t. t., todėl saugus greitis, atsižvelgiant į šiuos veiksnius, gali būti ir gerokai mažesnis už leistiną. Svarbiausia pasirinkti tokį važiavimo greitį, kuriuo važiuojant bet kurią akimirką būtų galima sustabdyti automobilį iki kliūties kelyje ar numatytos sustojimo vietos. Tad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad jis neviršijo leistino greičio ir, todėl jis nepagrįstai nubaustas už KET 127 punkto reikalavimų pažeidimą, nepagrįsti.

13. Pareiškėjas tikina, kad įvykis įvyko dėl to, kad remontuojamo kelio ruože nebuvo įrengtas kelio ženklas, ribojantis leistiną greitį, kas lėmė jo kaip vairuotojo dezinformavimą, kad šia remontuojamo kelio atkarpa reikia važiuoti atsargiai. Kaip matyti, pareiškėjas ir pats pripažįsta, jog važiavo remontuojamo kelio ruožu, kuriame buvo tvarkomas kelias (pilamas smėlis, žvyras, lyginamas kelias ir pan.), tad akivaizdu, kad tokioje vietoje jis išties turėjo būti ypatingai atidus nei įprastai ir važiuoti ne leistinu, o saugiu greičiu, juo labiau, kad jis vairavo vilkiką su priekaba, pakrauta mediena. Nėra abejonių, kad remontuojamo kelio ruožuose gali būti įvairių nenumatytų ir staigių kliūčių bei sustojimo vietų, todėl vairuotojai privalo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kuriuo važiuojant bet kurią akimirką būtų galima sustabdyti transporto priemonę. Šiuo atveju, saugaus greičio pasirinkimas, t. y. ne 42-43 km/h, kaip tai užfiksuota vilkiko tachografo kortelėje, bet gerokai mažesnis greitis, neabejotinai būtų leidęs R. L. pastebėti, kad jo vairuojamas vilkikas su priekaba slysta į kelkraštį, ir ėmųsis atitinkamų priemonių išvengti eismo įvykio. Nagrinėjamu atveju, neturi reikšmės, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo važiavo, kaip kad jis nurodo neviršydamas leistino greičio, esminė aplinkybė yra tai, kad pagal užfiksuotas įvykio aplinkybes akivaizdu, kad jis atsižvelgiant į kelio būklę, neįvertino situacijos, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamo vilkiko ir nuslydo nuo kelio. Pareiškėjo teiginiai, apie galimai netinkamą kelio dangą, paneigti byloje esančiais duomenimis ir skundžiamos nutarties argumentais.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad R. L. pažeidė KET 127 punktą, o tuo pačiu padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutartį nepakeistą ir R. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Danutė Švitinienė