Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-27 · Administracinė byla Nr. I-2415-484/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-27
Bylos Nr.
I-2415-484/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
J. G.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2415-484/2016Proceso Nr. 3-61-3-00825-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2014-01-03 sprendimą Nr. (1.13-31-4)-R-55, kuriuo atsisakyta pateikti pareiškėjui informaciją apie neišmokėtas sumas bei socialinio draudimo įmokas bei išmokėti darbo užmokesčio skirtumą už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2011-01-14, bei atleidimo iš valstybės tarnybos įsakymo pagrindu išmokėtos 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas skirtumą; 2) priteisti iš atsakovo VMI prie FM darbo užmokesčio išmokos skirtumą už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2011-01-14 bei atleidimo iš valstybės tarnybos įsakymo pagrindu išmokėtos 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas skirtumą, įpareigojant atsakovą priteistą sumą pervesti į pareiškėjo asmeninę sąskaitą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų nepriemoka susidarė dėl Konstitucijai prieštaraujančiais pripažintų Valstybės tarnybos įstatymo ir jį keitusių įstatymo dalių taikymo laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30. Teigė, kad skunde nurodytu laikotarpiu negavus viso jam priklausančio darbo užmokesčio, buvo pažeista jo teisė į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą (b. l. 1-3).

Atsiliepimas

Atsakovas VMI prie FM atsiliepime į skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra bei taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 str. 2 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad VMI prie FM mokėdama pareiškėjui mažesnį darbo užmokestį vadovavosi tuo metu galiojusiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai nuo 2013 m. spalio 1 d., todėl jos veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų ar kaltės. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) įpareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki 2014-05-01 pateikti Seimui patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo projektą, todėl nesant nustatyto patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo, atsakovė neturi pagrindo pareiškėjai išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką (b. l. 10-13).

Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo. Jiems apie posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 39-41).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl karjeros valstybės tarnautojui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu Konstitucijai prieštaravusiomis pripažintų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų taikymo, priteisimo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2011-01-14 buvo karjeros valstybės tarnautojas ir užėmė atitinkamas pareigas VMI prie FM (b. l. 18-22). 2009-05-01 įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimams, buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai bei priedų už kvalifikacines klases dydžiai, todėl pareiškėjas nuo 2009-05-01 iki 2011-01-14 gavo mažesnį darbo užmokestį nei iki minėto įstatymo įsigaliojimo. Tai patvirtina ir VMI prie FM pateikta informacija (b. l. 15-17). Pareiškėjas, manydamas, kad jo teisė gauti teisingą atlygį už atliktą darbą yra pažeista, kreipėsi į teismą ir prašo jam priteisti visą darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento. Atsakovas teigia, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu, nustatytu DK 27 str. 2 d. (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nagrinėjamu atveju prašo taikyti ieškinio senaties terminą, ieškinio senaties terminas šioje byloje taikytinas.

Pagal CK 1.127 str. 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl trunkamojo pažeidimo, kai pareiškėjui kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Taigi, sužinojimo apie pažeistą teisę į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą diena laikoma su darbo užmokesčiu susijusių sumų išmokėjimo asmeniui diena, vadinasi teisė paduoti skundą teismui pareiškėjui atsirado jau 2009 m. gegužės mėnesį, gavus pirmąjį sumažintą darbo užmokestį, o teisė paduoti skundą teismui dėl sumažintos išeitinės išmokos bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas atsirado gavus įsakymo dėl atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindu (b. l. 22) išmokėtas sumas, tačiau į teismą su reikalavimu priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2011-01-14, ir atleidimo iš valstybės tarnybos įsakymo pagrindu išmokėtos 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas skirtumą, susidariusį dėl sumažinto darbo užmokesčio, jis kreipėsi 2014-02-07, t. y. praleidęs terminą kreiptis į teismą. Pareiškėjas nepateikė teismui prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą ir objektyvių įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas nurodyta apimtimi atmestinas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis; žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

Teismui atmetus skundo reikalavimą priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2011-01-14, ir su juo susijusias sumas, atmestinas kaip išvestinis ir skundo reikalavimas panaikinti VMI prie FM 2014-01-03 sprendimą Nr. (1.13-31-4)-R-55.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsniu, išaiškintina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Atsižvelgiant į tai, šis teismo sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui vadovaujantis Grąžinimo įstatymu kreiptis į VMI prie FM su prašymu išmokėti jam darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų nepriemoką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

pareiškėjo J. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė