Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-152-334/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-04-12Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-30Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-30
Bylos Nr.
1A-152-334/2017
Teisminio proceso Nr.
1-06-2-00173-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Valdas Meidus, Danutė Švitinienė (pran.)
Nuteistasis
G. V.
Advokatai
Vaiva Savickienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1 A-152-334/2017Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00173-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Švitinienės, teisėjų Donato Jatužio ir Valdo Meidaus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei

dalyvaujant:

prokurorui Giedriui Jasulaičiui;

nuteistajam G. V.;

gynėjai advokatei Vaivai Savickienei;

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams. Bausmė nustatyta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu priteista iš G. V. 1000 Eur K. S. neturtinei žalai atlyginti. K. S. ieškinys dėl 150 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. nuteistas už tai, kad 2016-04-06 apie 10.00 val. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės, esančios (duomenys neskelbtini), kameroje (duomenys neskelbtini) tyčia ne mažiau kaip tris kartus smogė kumščiu gulinčiam lovoje K. S. į veidą bei jį ištempęs iš lovos spyrė į galvą, tuo nukentėjusiajam K. S. sukėlė fizinį skausmą ir dėl kairės akies vokų išorinio kampo srities žaizdelės su aplinkine kraujosruva nežymiai sutrikdė jo sveikatą.Apeliaciniu skundu nuteistasis G. V. prašo peržiūrėti jo bylą ir sušvelninti jam bausmės laiką ar bent dalį įskaičiuoti atliktos bausmės, kurią atlikinėja nuo 2008 m. rugsėjo 29 d.Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo sumažinti neturtinės žalos priteistą sumą nuo 1000 Eur iki 500 Eur.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.G. V. apeliaciniame skunde keldamas bausmės sušvelninimo klausimą, neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ( BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes bei teisingai įvertino surinktus įrodymus ir dėl to G. V. pagrįstai pripažino kaltu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu bei parinko tinkamą bausmę.Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas G. V. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs ir išsamūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino G. V. padarytos veikos pavojingumą, anksčiau jo padarytas veikas, asmenybę ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už jo padarytą veiką bus pasiekti skyrus septynis mėnesius laisvės atėmimo bausmę. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sutinka.Iš bylos medžiagos matyti, kad G. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje charakterizuojamas neigiamai, kaip pažeidinėjantis drausmę, bausmę atliekantis drausmės grupėje, ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, neišnykus teistumui ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 d. Taip pat atsižvelgiant į sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, ir tai, jog lengvinančių aplinkybių nenustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. V. paskirta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė, nėra per griežta, nes įvertinus G. V. asmenybę, ankstesnį teistumą ir polinkį nusikalsti, negali būti laikoma per griežta, todėl ją mažinti nėra jokio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvadomis ir konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu G. V. paskirta bausmė savo dydžiu yra ir teisinga, ir teisėta. Nagrinėjamu atveju G. V. prašo bent dalį įskaičiuoti atliktos bausmės, kurią atlikinėja nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)medžiagos, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nuosprendžiu G. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1d. ( dėl J. N. apiplėšimo) ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Taip pat pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ( dėl pasikėsinimo įsibraunant apvogti G. P. priklausantį garažą) ir nuteistas devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2008 m gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskirtą bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2008 m. rugsėjo 12 d. iki 2008 m. rugsėjo 13 d. ir laikas išbūtas suėmime nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. iki 2009 m. sausio 29 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nuosprendžiu laikas, išbūtas suėmime nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. iki 2009 m. sausio 29 d., yra įskaitytas ir antrą kartą įskaityti nėra teisinio pagrindo.Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44straipsnio 10 d.). Šioje byloje nustatyta, jog G. V. įvykio dieną, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. tyčia ne mažiau kaip tris kartus smogdamas kumščiu gulinčiam lovoje K. S. į veidą bei jį ištempęs iš lovos spirdamas į galvą, padarė nukentėjusiajam kairės akies vokų išorinio kampo srities žaizdelę su aplinkine kraujosruva – nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi neabejotina, jog nukentėjusiajam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet kartu ir dvasiniai išgyvenimai. Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą 1000 Eur. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, išsamiai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, t.y. G. V. padarytą nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes (fiziniu smurtu kėsinosi į didelę vertybę – žmogaus sveikatą), jo turtinę padėtį (G. V. yra darbingo amžiaus, tačiau nedirbantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę), jo kaltę, o taip pat ir padarytos nusikalstamos veikos pasekmes (nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir pažeminimą). Teisėjų kolegija, aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumos pagrindu, daro išvadą, jog apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimą, išsamiai įvertino visas neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam yra proporcingas K. S. padarytos nusikalstamos veikos ir dėl to kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei atitinka teismų praktiką, todėl sumažinti neturtinės žalos dydį nėra teisinio pagrindo.Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, civilinio ieškinio klausimas išspręstas teisingai, įskaityti bausmės laiką nėra pagrindo, todėl tenkinti nuteistojo G. V. apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendį nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.Byloje gauta Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos G. V. išlaidos sudaro 50,14 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo G. V. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Danutė ŠvitinienėTeisėjaiDonatas JatužisValdas Meidus