Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, bausmę atliko,

yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

G. G. 2024 m. rugsėjį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2024 m. spalio 15 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau kaip du kartus delnu sudavė sūnui A. G. į galvos sritį, dėl ko 6is atsitrenkė galva į sieną, sukeldamas jam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamojo (įtariamojo) G. G. paaiškinimais, užfiksuotais 2024 m. lapkričio 18 d. ir 2025 m. sausio 29 d. apklausos protokoluose, kuriuose nurodyta, kad kaltę pripažįsta. Kaltinamasis (įtariamasis) su J. G. turi tris vaikus: A. G., G. ir K. G.. Visi gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis (įtariamasis) nuo 2024 m. spalio 13 d. nebegyvena su sutuoktine ir vaikais. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas.

2024 m. rugsėjo antrą savaitę kaltinamasis (įtariamasis) dirbo namuose prie kompiuterio. Vaikams buvo pasakyta eiti daryti pamokas. Atsidaręs A. (G.) elektroninį dienyną, pastebėjo mokytojos pastabą dėl netinkamo A. elgesio ir bjauraus bendravimo su vaikais. Paskambino A. mokytojai ir norėjo pasikalbėti dėl A. elgesio. Mokytoja jam dar papasakojo, kad A. per anglų pamoką apvertė suolą, jį sulaužė, atsikalbinėjo ir keikėsi. Kaltinamasis (įtariamasis) A. pakvietė pasikalbėti į virtuvę. Pokalbyje dalyvavo ir mama. Po pokalbio A. lyg ir viską suprato ir nuėjo į kambarį daryti pamokų. Jam su sutuoktine būnant virtuvėje, po 15 minučių atbėgo G. (G.) ir pasakė, kad A. šokinėjo ant lovos ir ją sulaužė. Kaltinamasis (įtariamasis) su sutuoktine nuėjo į kambarį. Suprato, kad A. pamokų nedarė, o šokinėjo ant lovos. Kaltinamasis (įtariamasis) supyko ir A., stovėjusiam tarpduryje, vieną kartą delnu trenkė per pakaušį, A. pasitraukė ir galva trinktelėjo į staktą, po to pradėjo verkti. Sutuoktinė liepė sūnui eiti kambarį, šaukė ant kaltinamojo (įtariamojo). Nenorėdamas konfliktuoti, jis išėjo į balkoną parūkyti; apsiraminęs ėjo toliau dirbti prie kompiuterio. Praėjus kelioms valandoms, A. atsiprašė. Sūnus jam atleido. Ant A. akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Pasak kaltinamojo (įtariamojo), tai buvo pirmas kartas, kai jis sudavė vaikui. Anksčiau nėra smurtavęs prieš vaikus. Labai gailisi dėl savo elgesio.

Mažamečio nukentėjusiojo A. G. parodymais, užfiksuotais 2024 m. lapkričio 29 d. apklausos protokole, kuriame teigiama, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metai. Lanko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasę. Gyvena su mama J. (G.), sesėmis K. ir G. adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Su mama ir sesėmis sutaria gerai. Kartais susipyksta. Kartais jam (skiria) bausmę ir iš jo atima kai kuriuos daiktus: telefoną, neleidžia žiūrėti TV. Du arba tris kartus yra stovėjęs kampe. Kampe stovėjo, kai dar gyveno su tėčiu.

Mažametis nukentėjusysis prisimena, kad su sesėmis ėjo miegoti, o mama su tėčiu buvo pas mamos draugę. Tėtis su mama grįžo ir su jais (draugais) gėrė. Vėliau tėvai susipyko ir tėtis sakė kvies policiją. Policija pasakė, kad tėtis negali artintis prie jų namų. Policijos pareigūnai jo ir sesių klausė, ką girdėjo. Jie atsakė, kad nieko negirdėjo. Pasak mažamečio nukentėjusiojo, vieną dieną jis ėjo pasidėti drabužių ir netyčia užkliuvo už lovos. Tėtis pradėjo ant jo rėkti ir trenkė jo galvą į sieną. Buvo „mėlynė“ (rodo galvą dešinėje pusėje). Kitą dieną atvyko greitoji pagalba, bet nebeskaudėjo (galvos). Kai tėtis trenkė galvą į sieną, skaudėjo. Dešimtbalėje skalėje skausmą vertina 7 balais. Skaudėjo apie pusvalandį. Tėtis paėmė su viena ranka, bet neprisimena, už kurios vietos paėmė. Mama buvo savo kambaryje prie lovos ir matė. Viskas įvyko prie mamos ir tėčio kambario durų. Sesės buvo savo kambaryje. Neprisimena, ką tėtis sakė, kai trenkė jo galvą. (Po smūgio) ėjo į kambarį, sėdėjo ant lovos ir verkė. Neprisimena, ar kas matė jį verkiantį. Su tėčiu kalbėjo apie įvykį vakar (2024 m. lapkričio 28 d.) arba užvakar (2024 m. lapkričio 27 d.). Tėtis sakė, kad jis irgi išsigando ir atsitrenkė. Nukentėjusysis mano, kad tėtis paėmė jo galvą ir trenkė. Tėtis neatsiprašė. Norėtų, kad tėtis atsiprašytų, tada jam atleistų. Daugiau tėtis nieko (blogo) nėra padaręs, nebent dar du ar tris kartus buvo. Tėtis buvo pastatęs į kampą ir užrėkęs. Kartais blogai pasielgdavo mokykloje, tada tėtis užrėkdavo arba kalbėdavosi. Nesupranta, kas yra fizinės bausmės. Kai tėtis gyveno kartu, kartais mušdavo. Tėtis būdavo blaivus arba išgėręs. Suprasdavo, kada tėtis išgėręs. Mažiau nei tris kartus yra gavęs su juodu diržu per užpakalį už blogą elgesį mokykloje. Būdavo su rūbais. Neprisimena, kiek kartų suduodavo. Daugiau nei tris kartus. Skaudėdavo, kai trenkdavo, bet žymių nelikdavo. Verkdavo, kai tėtis diržu mušdavo. Dešimtbalėje skausmo skalėje skausmą vertina 9 balais. K. nėra gavusi diržu nuo tėčio. G. (duomenys neskelbtini) dėl blogo elgesio gavo diržu. Tėtis nėra atsiprašęs už tai, kad mušdavo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 22 d. ir 2024 m. gruodžio 17 d. apklaustos liudytojos J. G. parodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 4 d. apklausto liudytojo V. T. parodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 29 d. apklaustų mažamečių liudytojų G. ir K. G. parodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 3 d. apklaustos liudytojos I. Z. parodymais.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie LR SADM Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo D. Ž. 2024 m. spalio 14 d. pranešimu „Dėl galimo smurto nepilnamečio atžvilgiu“.

Įvykis užfiksuotas BIRT ataskaitų žiūryklėse.

Įvykio vietos apžiūros 2024 m. spalio 22-25 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2025 m. sausio 6 d. protokolu, kuriame aprašyta policijos pareigūnų „Body“ kamera daryto vaizdo ir garso įrašo apžiūra.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įvertinęs surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai, fiziškai smurtavus prieš sūnų ir sukėlus jam fizinį skausmą, įrodyti visiškai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose.

IV. Bausmės skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino mažametį ar artimą giminaitį ar kankindamas nukentėjusį asmenį, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu ar laisvės atėmimu iki 3 metų (BK 140 str. 3 d.) (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį padarymą skirti kaltinamajam 45 parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 45 parų areštą sumažinti trečdaliu iki 30 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesius, paskiriant intensyvią priežiūrą 6 mėnesius ir įpareigojant būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val.; tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio. Skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. G. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali. Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2022 m. 7 kartus surašyti administracinio nusižengimo protokolai su administraciniais nurodymais už smulkius KET pažeidimus (greičio viršijimą, nevykdė pareigos apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu). Baudas sumokėjo. 2024 m. spalio 30 d. gavo įspėjimą už tai, kad piktnaudžiavo tėvo valdžia nepilnamečių vaikų G. ir K. G., A. G. atžvilgiu, t. y. 2024 m. spalio 12-13 d. su sutuoktine J. G. bei dviem nenustatytais vyrais vartojo alkoholį vaikų akivaizdoje, konfliktavo su sutuoktine. Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2-3 dalyse padarymą (smurtavo prie sutuoktinę J. G. ir mažametę dukrą G. G.), 2023 m. birželio 6 d. teistas už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam; 2023 m. birželio 30 d. teistas už nežymų sveikatos sutrikdymą sutuoktinei J. G.. Atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis atitinka BK 27 straipsnio 1 dalies sąlygas: teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, taip pat kaltinamojo asmenybę, nusikaltimų pobūdį (smurtinis), sunkumą (nesunkūs), tarpusavio ryšį ir kitas aplinkybes (smurtas artimoje aplinkoje tęsiasi), teismas pripažįsta jį recidyvistu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamasis nedavė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis nesvarstoma. Ankstesniu nuosprendžiu ir teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam buvo skirtos atitinkamai bauda ir laisvės apribojimas, tačiau jos kaltinamojo nesudrausmino.

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, eigą, būdą (primityvus), trukmę, fizinio smurto intensyvumą, dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už nusikalstamą veiką galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jo dydį parinkdamas mažesnį už vidurkį (BK 49 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, areštas mažinamas vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų. Atidėdamas arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK X skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Teismas parodo kaltinamajam atsargų pasitikėjimą ir atideda arešto vykdymą 1 metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, su intensyvi priežiūra ir pareigomis, numatytomis BK 75 straipsnio 6 dalies 5 ir 10 punktuose.

Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 9 mėnesių trukmės, išskyrus arešto laiką, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip tolerancija, pagarba, atjauta ir ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, po to panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).

V. Dėl daiktinių įrodymų

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – policijos pareigūnų „Body“ kamera įvykio vietoje daryto vaizdo ir garso įrašas – kaip tyrimo medžiaga paliekamas saugoti prie bylos (IBPS); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinamas su byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia

G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 45 parų areštą.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 45 parų areštą sumažinti trečdaliu iki 30 parų arešto.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti G. G. recidyvistu.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 6 dalies 5 ir 10 punktais, arešto vykdymą atidėti 1 metus su intensyvia priežiūra nustatydamas, kad G. G. privalo būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., įpareigodamas jį per visą arešto vykdymo atidėjimo laiką dirbti, o neturint arba netekus darbo, per 2 (dvi) savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam tol, kol vėl pradės dirbti ar mokytis; visą arešto vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio), išskyrus skirtas gydytojo.

Arešto vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Skirti G. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 9 (devynis) mėnesius, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

G. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas; vėliau panaikinti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: policijos pareigūnų „Body“ kamera įvykio vietoje darytą vaizdo ir garso įrašą, palikti saugoti prie bylos (IBPS); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Išaiškinti G. G., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar dydžiu, kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.