Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. (V. B. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo

V. B. nuteistas pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo V. B. priteista 4708,33 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad 2008 m. gruodžio 1 d., apie 20 val. 30 min., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia dūrė peiliu savo motinai V. B. , padarydamas jai kiauryminę-pjautinę priekinės pilvo sienos žaizdą su tuščiosios žarnos sužalojimu bei kraujo susikaupimu pilvo ertmėje ir taip padarė jai sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu V. B. sunkiai sužalojo artimąją giminaitę, savo motiną V. B. .

Teismo posėdyje nuteistasis V. B. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti. Jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, sušvelninti V. B. paskirtą bausmę, taip pat taikyti BK 75 str. ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Nukentėjusioji V. B. irgi prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti ir neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. Prokurorė nuteistojo V. B. apeliacinį skundą prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino V. B. kaltu. Teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Kad V. B. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis tyčia sudavė smūgius virtuviniu peiliu savo motinai V. B. į pilvo sritį ir taip padarė jai sunkų sveikatos sutrikdymą, patvirtina paties nuteistojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, teismo medicinos specialisto išvados ir kiti įrodymai. Nuteistojo nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. Teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, savo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo neginčija pats apeliantas, kuris su nuosprendžiu nesutinka tik dėl jam paskirtos bausmės. Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, kolegija šią bylą ir nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

Apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus, yra nepagrįsti. Iš nuosprendžio matosi, kad paskiriant bausmę V. B. BK 41, 54, 61 straipsnių ir kitų bausmės skyrimo taisykles nustatančių BK bendrosios dalies normų reikalavimai nebuvo pažeisti. Apeliaciniame skunde teisingai išdėstyti BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, taip pat šio BK straipsnio 2 dalyje išvardintos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skiriant bausmę. Skunde netiksliai išdėstytas tik BK 54 str. 2 d. 7 p. reikalavimas, nes skiriant bausmę teismas atsižvelgia ne tik į atsakomybę lengvinančias, bet ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Apeliaciniame skunde konkrečiai nurodoma, kad šioje byloje teismas neatsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą ir jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Šie apelianto argumentai nepagrįsti, nes iš nuosprendžio aprašomosios dalies matosi, kad skiriant bausmę į visas skunde nurodomas ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes buvo atsižvelgta. Galima sutikti su tuo, kad kai kurios iš tų aplinkybių nuosprendyje įvertintos gana formaliai ir lakoniškai, kita vertus, ir pačiame apeliaciniame skunde pasitenkinta tik tų pačių aplinkybių išvardinimu ir neišdėstyta konkrečių argumentų, kodėl tos aplinkybės turėjo būti vertinamos nuteistojo naudai bei kaip jos turėjo įtakoti konkrečios bausmės paskyrimą. Taip pat pažymėtina, kad daugelis apeliacinio skundo argumentų yra deklaratyvūs arba visiškai neatitinka nustatytų bylos aplinkybių.

Dar kartą įvertinus BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes pirmiausia daroma išvada, kad teismas teisingai išsprendė nuteistojo V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių klausimą ir pagrįstai nustatė po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Iš nuosprendžio matosi, kad nuteistojo prisipažinimą padarius nusikaltimą ir jo nuoširdų gailėjimąsi teismas jau pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliantas dar nurodo, kad jis aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti jo paties padarytą nusikalstamą veiką, tačiau tai neatitinka bylos aplinkybių. Byloje nustatyta, kad peiliu sužalojęs savo motiną V. B. pasišalino iš nusikaltimo įvykio vietos ir sugrįžo į namus tik tada, kai kiti nukentėjusiosios giminaičiai jau buvo iškvietę greitąją medicinos pagalbą ir kai jau buvo atvykusi policija. V. B. iš karto buvo sulaikytas, nes policija nuo pat pradžių turėjo akivaizdžių jo kaltės įrodymų. Nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino kaltu, tačiau teigti, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, juo labiau, kad tai padarė aktyviais veiksmais, nėra pagrindo. Apelianto argumentai dėl to, kad jis savo motinos atsiprašė ir ši jo atsiprašymą priėmė, taip pat abejotini ir bylos aplinkybes atitinka tik iš dalies. Iš bylos matosi, kad nuteistasis motinos atleidimo paprašė tik teisminio nagrinėjimo pabaigoje, kai jam buvo suteiktas paskutinis žodis. Nukentėjusioji V. B. baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad nuteistajam atleido, tačiau prieš tai apklausta teisiamajame posėdyje ji parodė, kad sūnus jos iki šiol neatsiprašė, vienintelį kartą buvo atėjęs pas ją į ligoninę, šiuo metu jis vėl vartoja alkoholį ir tarp jų vėl kyla barniai, nes sūnus visiškai neprisideda prie namų ūkio tvarkymo. Aptartos aplinkybės apeliacinio skundo argumentus paneigia, kita vertus, šios aplinkybės svarbios nustatant BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kurią teismas bet kuriuo atveju jau nustatė ir į ją atsižvelgė skiriant bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis dar nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis pačios nukentėjusiosios elgesys. Šis apelianto teiginys aiškiai prieštarauja bylos aplinkybėms ir yra paneigtas išnagrinėtais įrodymais. BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai nustatoma, kad nukentėjusiojo elgesys suformavo kaltininko vidines paskatas padaryti nusikalstamą veiką. Sprendžiant, ar nukentėjusiojo elgesys laikytinas provokuojančiu, turi būti įvertinta, kiek jis iš esmės prieštarauja dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą bei kaip tai paveikia kaltininką ir jo elgesį. Šioje byloje paties nuteistojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais nustatyta, kad V. B. su savo draugu I. J. išgėrė butelį degtinės, nusipirko alaus ir atėję į nuteistojo namus ten jį gėrė. Nukentėjusioji V. B. priekaištavo sūnui dėl to, kad šis nuolat girtauja ir neprisideda prie namų ūkio tvarkymo. Nuteistasis ant grindų numetė cigaretės nuorūką, dėl to susibarė su savo seserimi O. B. ir sudavė jai ranka į veidą. Nukentėjusioji užstojo savo dukrą ir tada nuteistasis virtuviniu peiliu dūrė jai į pilvą. Šios nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad jokių neteisėtų arba dorovės principams prieštaraujančių veiksmų nukentėjusioji V. B. neatliko, be to, teisme ir pats V. B. parodė, kad motinos priekaištai dėl to, kad jis grįžo namo girtas, niekur nedirba ir neparneša namo pinigų, buvo pagrįsti. Visa tai patvirtina, kad nukentėjusiosios elgesys provokuojantis nebuvo, todėl ir BK 59 str. 1 d. 6 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nustatyti irgi nebuvo jokio pagrindo. Jokių kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių irgi pagrįstai nenustatyta. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat neteisingai nurodo, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nes iš nuosprendžio matosi, kad tokia aplinkybe teismas pripažino nusikalstamos veikos padarymą apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis pripažįsta, kad nusikaltimo padarymo metu buvo girtas ir netgi parodė, kad, jeigu nebūtų išgėręs, konflikto ir jo padarinių nebūtų įvykę, sulaikytam iš karto po nusikaltimo padarymo jam buvo nustatytas 2,34 promilių girtumas. Akivaizdu, kad nuteistojo apsvaigimas turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir tai teismas pagrįstai pripažino V. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

BK 61 str. 1, 2 d. nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d.nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Jau buvo nurodyta, kad šioje byloje teismas pagrįstai nustatė po vieną V. B. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Vertinant jų tarpusavio santykį, pagal pobūdį ir reikšmę atsakomybę lengvinanti aplinkybė sunkinančios aplinkybės nenusveria. Vertinant kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes didelę reikšmę turi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis ir į šią aplinkybę jau buvo atsižvelgta nuosprendyje. Nusikalstama veika, numatyta BK 135 str. 2 d., priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o tikrąjį V. B. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį parodo konkrečios jo padarymo aplinkybės. Vien tai, kad nuteistasis panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną, jau atitinkamai parodo ne tik nusikaltimo, bet ir paties kaltininko asmenybės pavojingumo laipsnį. Tuo tarpu nusikaltimo įrankio – peilio panaudojimas, nusikaltimo stadija, tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jos sveikatai padaryta reali ir didelė žala, ir kad nukentėjusiosios gyvybė buvo išsaugota tik laiku suteikus skubią medicininę pagalbą, aiškiai parodo padidintą nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Teisme nuteistasis parodė, kad peiliu savo motiną norėjo tik pagąsdinti, tačiau teismas šią jo versiją atmetė ir padarė pagrįstą išvadą, kad V. B. nusikaltimą padarė tyčia. Tos pačios apklausos metu nuteistasis dar aiškino, kad iš viso nežino, kodėl dūrė motinai peiliu ir kad net gerai neprisimena nusikaltimo padarymo aplinkybių. Vien tik ta aplinkybė, kad nukentėjusiajai buvo įdurta didelių matmenų virtuviniu peiliu, taip pat teismo medicinos specialisto išvados apie tai, jog V. B. buvo padaryta gili kiauryminė pilvo žaizda su vidaus organų sužalojimais, paneigia bet kokius apelianto aiškinimus, kad jis norėjo motiną tik pagąsdinti, ir patvirtina teismo išvadą, kad nuteistasis smūgį peiliu sudavė tyčia. Teisingai nustatęs kaltės formą, nuosprendyje teismas nieko nenurodė apie nuteistojo tyčios rūšį. Kolegijos nuomone, jau aptartos bylos aplinkybės patvirtina, kad suduodamas savo motinai smūgį peiliu, V. B. galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (taip pat ir sunkiam sveikatos sutrikdymui) numatė bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo. Tai reiškia, kad jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia ir teismas jo veiką teisingai kvalifikavo pagal atsiradusius padarinius. Kaip jau buvo nurodyta, apeliantas šios nuosprendžio dalies neginčija. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į nusikaltimo motyvus bei tikslus. Nors šiuo metu nuteistasis dėl to ir gailisi, bylos aplinkybės patvirtina, kad nusikaltimo padarymo metu V. B. siekė savo motiną sužaloti, nors galimų savo veikos padarinių, kaip jau buvo nurodyta, savo sąmonėje nedetalizavo. Vertindamas nusikaltimo motyvus teismas nurodė, kad nuteistasis šį nusikaltimą faktiškai padarė be jokios priežasties. Su tuo galima sutikti. Nuteistasis teisme pats pripažino, kad motinos priekaištai jam buvo pagrįsti, taip pat pats parodė, kad būdamas blaivus peiliu nukentėjusiajai nebūtų įdūręs. Todėl galima pagrįstai teigti, kad konkrečios priežasties ir tikro aiškaus motyvo padaryti šią nusikalstamą veiką nuteistasis neturėjo, o pagrindine ir lemiama jo nusikalstamos veikos priežastimi buvo apsvaigimas nuo alkoholio. Skiriant bausmę į kaltininko asmenybę irgi jau buvo atsižvelgta. Apeliaciniame skunde nuteistasis save vadina ne tik nusikaltimo subjektu, bet ir nubaudimo objektu, ir nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino jo psichologines savybes bei socialinį vaidmenį. Skunde apeliantas nurodo daug jį kaip asmenį išimtinai teigiamai apibūdinančių aplinkybių, tačiau daugelį jų faktinės bylos aplinkybės visiškai paneigia. Iš bylos matosi, kad anksčiau nuteistasis dirbo, apeliacinės instancijos teismui jis pateikė papildomus dokumentus apie tai, kad 2009 m. kovo 23 d. nutraukė darbo sutartį su UAB „Bionovus“ šalių susitarimu, yra registruotas darbo biržoje, 2009 m. gegužės 5 d. su Valstybine ligonių kasa sudarė sutartį dėl nukentėjusiosios V. B. gydymo išlaidų atlyginimo įsipareigodamas tas išlaidas atlyginti per 24 mėnesių laikotarpį. Pažymėtina, kad ši sutartis buvo sudaryta teismui jau priėmus nuosprendį, kuriuo Valstybinės ligonių kasos ieškinys buvo patenkintas ir gydymo išlaidos iš nuteistojo priteistos. Tuo tarpu apelianto teiginius apie tai, kad jis nuolat padeda tėvams namų ūkyje, visiškai paneigia nukentėjusiosios V. B. parodymai. Nuteistasis anksčiau nebuvo teistas, tačiau baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose. Pažymėtina ir tai, kad kaltininko asmenybę apibūdina ne tik jo ankstesni teistumai, administracinės nuobaudos, vertybinė orientacija, tačiau ir aplinkybės, apibūdinančios jo elgesį iki ir po nusikaltimo padarymo, taip pat pačiu nusikaltimo padarymo metu. Ir nukentėjusioji V. B. , ir pats nuteistasis parodė, kad jų barniai, konfliktai ir net muštynės kildavo ir anksčiau. Sudavęs motinai peiliu ir ją sunkiai sužalojęs, nuteistasis net nebandė suteikti jai jokios pagalbos, o tiesiog išėjo iš namų ir nukentėjusiosios gyvybė faktiškai buvo išsaugota tik todėl, kad medicininę pagalbą iškvietė kiti asmenys. Nukentėjusioji V. B. teisme parodė, kad ir dabar jos santykiai su sūnumi blogi, sūnus ir vėl išgeria, tarp jų vėl vyksta barniai, nes visus namų ruošos darbus tenka dirbti jai vienai. Visos šios aplinkybės daugelį apelianto argumentų paneigia ir jį apibūdina ne teigiamai, o kur kas labiau neigiamai. Tos pačios aplinkybės ir pats motinos sužalojimas peiliu, dažni V. B. girtavimai taip pat visiškai paneigia nuteistojo teiginius apie jo sąžiningumą ir ypač apie jo tariamai ramų būdą. Nors nuteistasis anksčiau ir nebuvo teistas, tos pačios jau išdėstytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą ir apie tai, kad motinos sužalojimas peiliu nebuvo visiškai atsitiktinis.

Bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama neperžengiant BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 str. 1 ar 2 dalyse arba 54 str. 3 d. nurodytiems pagrindams. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad dėl jo skunde nurodytų aplinkybių teismas turėjo įstatyminį pagrindą skiriant bausmę taikyti BK 62 str. nuostatas. Šioje dalyje apeliacinis skundas irgi nepagrįstas. Skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę taikant BK 62 str. nuostatas, galima tik nustačius tam būtinas šio BK straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Taip pat pažymėtina, kad ir nustačius visus pagrindus šio įstatymo taikymui, teismas ne privalo, o tik gali jį taikyti atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Iš to, kas šioje nutartyje jau buvo išdėstyta, matosi, kad taikyti BK 62 str. V. B. nebuvo ir nėra visų šiame įstatyme nurodytų būtinų sąlygų, o nustatytų bylos aplinkybių visuma iš viso paneigia švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo galimybę. BK 54 str. 3 d. yra nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis baudžiamasis įstatymas taikomas tik nustačius išimtines bylos aplinkybes. Tuo tarpu šioje byloje jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką arba kaltininko asmenybę ir rodančių aiškiai mažesnį jų pavojingumo laipsnį, nebuvo nustatyta. Todėl skirti bausmę taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas pagrindo taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjos pareikštas prašymas atidėti V. B. paskirtos bausmės vykdymą irgi yra nepagrįstas, nes BK 75 str. bausmės, paskirtos už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo galimybės nenumato. Apeliaciniame skunde nuteistasis dar nurodo, kad skirdamas jam bausmę teismas nesivadovavo bausmės teisingumo ir jos individualizavimo principais, taip pat neįvertino to, kaip griežtos bausmės paskyrimas paveiks jį, kaip jauną ir anksčiau neteistą asmenį, o taip pat dėl jam paskirtos bausmės pergyvenančius jo tėvus. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija taip pat atmeta. Paskirdamas V. B. baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmę teismas atsižvelgė į visas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, todėl bausmės individualizavimo principo nepažeidė. Teismas taip pat vadovavosi ir BK 41 str. 2 d. nurodyta bausmės paskirtimi ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 135 str. 2 d. sankcija numato tik vienintelės rūšies bausmę – laisvės atėmimą nuo 2 iki 12 metų, šios sankcijos vidurkis yra 7 metai laisvės atėmimo. Iš nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmę, daugelį bylos aplinkybių teismas jau įvertino nuteistojo naudai, atsižvelgė ir į jo tėvų, o ypač į nuteistojo motinos nukentėjusiosios V. B. , atleidusios savo sūnui ir prašiusios jo griežtai nebausti, poziciją, todėl paskyrė nuteistajam švelnesnę už sankcijos vidurkį ir artimą jos žemutinei ribai 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 . birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 17 punkto išaiškinimais apie tai, kokia bausmė yra pripažįstama neteisinga. Tačiau tame pačiame nutarimo punkte nurodoma ir apie tai, kad apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai neturi būti keičiami tada, kai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam turėtų būti paskirta tik nežymiai griežtesnė ar švelnesnė bausmė. Įvertinusi šioje byloje nustatytas ir jau aptartas visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad V. B. teismo paskirta bausmė jau yra pakankamai švelni, todėl ją dar labiau švelninti arba skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.